Autorius: Meno parko inf.

Meno parko inf.

2018 Lapkričio 28 d. – gruodžio 15 d.
Lapkričio 28 d. (trečiadienį) 18 val. galerijos „Meno parkas" (Rotušės a. 27, Kaunas) ekspozicinėse erdvėse vyks projekto X: PA / LIKIMAS parodos atidarymas. Kviečiame!
X: PA / LIKIMAS – projektas, kviečiantis menininkus per meninę raiškos formą pažvelgti į Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio istoriją, jos raidą, kertinius šio laikotarpio momentus, identifikuoti ir išryškinti tuos istoriškai susiklosčiusius Lietuvos, kaip valstybės, istorinius įvykius, datas ir pasiekimus, kurie yra kaip palikimas mums ir savo reikšme šiandien nulemia ir mūsų pačių likimą – būti laisviems ir nepriklausomiems. X: PA / LIKIMAS – tai tęstinis projektas, kviečiantis skirtingų sričių menininkus dirbti poromis prie vieno bendro kūrinio, tokiu būdu ieškant naujos meninės raiškos ir patirties kūryboje. Pirmasis projektas X: KRITINĖ RIBA, įvykęs 2016 metais, buvo skirtas Černobylio tragedijos 30-mečiui paminėti. Iš penkiolikos pakviestų dalyvauti jame Panevėžio menininkų poromis panoro dirbti dešimt, kiti dirbo individualiai. Rezultatas pranoko lūkesčius – projektas sulaukė daug visuomenės ir meno aplinkos dėmesio. Visa projekto kūrinių kolekcija buvo padovanota Panevėžio miestui.

Šiemet projekte dalyvauja aštuoniolika žymių menininkų duetų iš Panevėžio ir kitų Lietuvos miestų. Šįkart visi kūrėjai – tapytojai, grafikai, fotografai, keramikai, skulptoriai, metalo plastikos ir stiklo menininkai dirba poromis. Dalindamiesi labai skirtingomis patirtimis, mokyklomis, technikomis, net jungdami visiškai skirtingas materijas, ieškodami kompromiso tarp savęs, kaip kūrėjų, ir skirtingų raiškos priemonių, menininkai įgyja naujos kūrybinės patirties, kuri vėliau gali turėti įtakos net ir asmeninei kūrybai, jos raiškai ir stiliui, kartu praplečia meninį akiratį tiek medžiagiškumo, tiek ir pasaulėžiūros prasmėmis. Siūlydami Pa/Likimo temą, organizatoriai kviečia menininkus pažvelgti į šių dienų palikimo aktualijas – sovietinės santvarkos palikimą, jaunų žmonių pasirenkamą šalies palikimą ir emigraciją, šalies kultūrinį, meninį, kūrybinį palikimą. Tačiau kūrėjams suteikiama visiška laisvė temos interpretacijoms. Projekto X: PA / LIKIMAS Sukurti darbai dovanojami Panevėžio miestui, papildant jau pradėtą formuoti meno kūrinių kolekciją naujai kuriamam Menų centrui.
Projekto kuratorius Albinas Vološkevičius

Projekte dalyvaujantys menininkai:
Algimantas Aleksandravičius / Indrė Stulgaitė - Kriukienė Mindaugas Juodis / Skaidrius Mockus Eugenijus Marcinkevičius / Akvilė Kauneckė Vytautas Tallat - Kelpša / Ramūnas Grikevičius Valentinas Pečininas / Stasys Mostauskis Linas Liandzbergis / Arturas Valiauga Diana Rudokienė / Tomas Rudokas Egidijus Radvenskas / Evaldas Ivanauskas Jolanta Rudokienė / Girmantas Rudokas Sigitas Laurinavičius / Artūras Stančikas Elena Balsiukaitė - Brazdžiūnienė / Arvydas Brazdžiūnas Andrius Repšys / Rūta  Povilaitytė Saulius Saladūnas / Osvaldas Juška Povilas Ramanauskas / Giedrius Zaura Irena Breivienė / Mindaugas Breiva Jonas Jurcikas / Konstantinas Gaitanži Saulius Dastikas / Kristina Sereikaitė Remigijus Kriukas / Algimantas Aleksandravičius

Parodos lankymas nemokamas.
Galerijos darbo laikas: II - V 11:00-18:30, VI 11:00-16:00

www.menoparkas.lt
www.artsy.net/meno-parkas | www.facebook.com/galerija.meno.parkas twitter.com/galerijamenopar | www.instagram.com/menoparkasgalerija/

Meno parko inf.

2018 Lapkričio 23 – 2019 Sausio 20 d.
Lapkričio 23 d. (penktadienį) 19 val. (vietos laiku) galerijoje „Meno parkas“ Diuseldorfe (Dorotheenstrasse 22) vyks Almyros Weigel parodos „Greitai kaip niekada“ atidarymas. Kviečiame!
Šiandieniniame, skaitmeniniame amžiuje, kada naujienos skrieja kosminiu greičiu, laikraštis, kaip medija pasilieka antikvariniame vaidmenyje – mūsų laikų reliktas, kuriuo buvo galima pasiekti globalią visuomenę.

Berlyne gyvenanti lietuvių menininkė Almyra Weigel sąmoningai naudoja laikraščius, kaip pagrindinę medžiagą, kuriant objektus ir instaliacijas, keisdama jų formą ir funkcijas ir perdirbdama jų turinį į „siūlus“ ar ilgas juostas. Tokiu būdu ji savaip keičia įprastą pasirinktos medijos suvokimą, bei atspindi Lietuvos tekstilės meno tradicijas.

Almyrai Weigel svarbu ne tiek kūrinių realizavimas, kiek naujų formų atradimai, susiję su tradiciniais audimo, verpimo ar rišimo būdais. Kūrimo procesas prilygsta mąstymo procesui, kuris iš idėjų, prisiminimų ir sąvokų kuria naują koncepciją, tuo pačiu metu pabrėžiančią ir pristatančią save skirtingais būdais. Taigi laikraštis simboliškai ir materialiai tarnauja kaip pagrindinė meno ir komunikacinė priemonė. Menininkė paverčia pirminės medžiagos vaizdą ir tekstą į anti-naratyvinį globalios informacijos pynimą, į abstraktų, monochrominį, skulptūrišką (pasaulio) kūno paviršių. Šiandieną, technologinei-ekonominei pažangai įgaunant pagreitį, Almyra Weigel savo minimalistine menine išraiška sukuria lėtą, apčiuopiamą, artimą, bet neįskaitomą estetiką.

Sužavėta šiuolaikinio informacijos srauto greičio, menininkė ieško būdų sulėtėti ir plačiau atsiskleisti.
Sabina Mlodzianowski

Almyra Weigel (*1964) – laisvai kurianti menininkė, docentė, kuratorė. Gyvena ir kuria Berlyne.
www.almyraweigel.de

Parodos organizatorius: „Meno parkas“
Partneris: „gleixnerart“

Meno parko inf.

Tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis „Kaunas mene. Taip arti, taip toli“, organizuojamas galerijos „Meno parkas“ (Kaunas / Diuseldorfas), lapkričio 8 d., ketvirtadienį, kviečia į susitikimus su festivalio menininkais: Christine Dixie (PAR), Kasia Fudakowski (UK) ir kviestiniu svečiu, galeristu Gregor Podnar (DE). 14 val. - VDA KF Tekstilės katedroje (V. Sladkevičiaus g. 6, Kaunas), vyks menininkės Christine Dixie paskaita-pranešimas - „Outside the Seminar Room: Framing To Be King through Foucault’s Frontispiece, Lacan’s borrowed Slide and the Fanonian inspired film, The Battle of Algiers“ (pranešimas vyks anglų kalba). Menininkė, yra atstovaujama galerijos "Sulger-Buel Lovell" (London, UK), kuri taipogi dėsto ir Rhodes universitete dailės departamente (Grahamstone, PAR).  Christine Dixie instaliacija - „Būti karaliumi“ eksponuojamą M. Žilinsko dailės galerijoje.

(Christine Dixie pranešimas „Outside the Seminar Room: Framing To Be King through Foucault’s Frontispiece, Lacan’s borrowed Slide and the Fanonian inspired film, The Battle of Algiers“ vyks ir Vilniuje, VDA Senuosiuose rūmuose, 110 auditorijoje, lapkričio 9 d., penktadienį 14 val.)

16 val. - Galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) vyks susitikimas su galeristu Gregor Podnar (DE), kuris su savo galerija dalyvauja aukščiausio lygio šiuolaikinio meno mugėse: Art Basel, The Armory Show, Frieze London, ARCOmadrid ir t.t. 17:30 – M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaunas) vyks ekskursija festivalio parodoje kartu su galerijos "Meno parkas" kuratoriais.

Dalyvaus ir pristatys savo kūrinius menininkės Christine Dixie (PAR) ir Kasia Fudakowski (UK). Daugiau apie festivalį „Kaunas mene”: www.menoparkas.lt/47488/festivalis-kaunas-mene/kaunas-mene-viii-2018.html

Daugiau informacijos:
www.menoparkas.lt 

www.artsy.net/meno-parkas 

www.facbook.com/galerija.meno.parkas 

www.twitter.com/galerijamenopar  www.instagram.com/menoparkasgalerija

Meno parko inf.

Spalio 4 d. (ketvirtadienį) 18 val. galerijos „Meno parkas” (Rotušės a. 27, Kaunas) trečiojo aukšto ekspozicinėje erdvėje vyks ekskursija parodoje - susitikimas su menininku Sauliumi Paliuku.

 „Kas yra ekspozicija?
- Kūrinių buvimas galerijoje, kabojimas ant sienų ar stovėjimas tvirtai ant pjedestalo. Galerija – erdvė, paroda yra procesas. Savotiškas žaidimas.
Kamuoliukų pozicija kinta nuo atsitiktinio ar apgalvoto žiūrovo poveikio, taip keičiančio ir pačią ekspoziciją. Spiečius – kintantys procesai“ – užpildęs galerijos erdvę instaliacijomis, Saulius Paliukas aiškinasi ryšių situaciją (tame tarpe – ir meno pasaulio, kuris yra ryšiai ir savotiškas spiečius“).
Svarbu (Nr. 1): „Ar mes irgi žaidžiame kaip vaikai? Kamuolys kaip žaidimo simbolis“.
Svarbu (Nr. 2): „Ne objektai – o procesai. Viskas yra tik procesai tarp objektų. Tik mes esam linkę paprastinti viską suvesdami į objektą. Svarbiausia yra ryšiai“.

Dažnai mes savo suvokime linkę žiūrėti į objektus, bet ne procesus. Nors aplink mus yra viskas tik procesai. Sąveika įvairių objektų su aplinka, žmogaus veikla kaip objektas yra procesas, įtakojantis klimato kaitą, gamtos pokytį (iš jos ankstesnio būvio į agrokultūrinį pokytį, landšafto ir pan.). Apie tokius plačius ir daugiasluoksnius interpretavimo būdus pasitelkiant minimalų temos/raiškos raktą (šiuo atveju spiečių) aš ir noriu žiūrovus paskatinti pamastyti apie tai“.

Vilniuje gyvenančio menininko, Sauliaus Paliuko, meninė praktika dažnai remiasi tam tikro idėjinio vizualinio rakto pasirinkimu tam tikram kūrybiniam procesui ir tos problematikos analizavimui per kūrybinę raišką. Tai yra aktualios autoriui temos įvairus eksploatavimas, žiūrėjimas per įvairius interpretavimo kampus, pasirenkant skirtingas raiškos priemones (tapyba, instaliatyvus objektas ar video). Autoriui svarbu tos vienijančios temos filosofinis daugiasluoksniškumas – „tema, temos gilumas ir jos skirtingos interpretacijos galimybės“.

Paskutiniu metu Saulius analizuoja minimaliausią raiškos priemonę – tašką. Taško pasirinkimas kūrybiniame kelyje ir bandymas į tą tašką pažvelgti iš įvairių pusių: „taškas, kaip daugtaškis, ar taškas, kaip raiškos priemonė“ (S. Paliukas).

Parodos laikas: 2018 09 14 - 2018 10 05

Meno parko inf.

Rugsėjo 27–30 d. galerija „Meno parkas“ ketvirtą kartą dalyvaus šiuolaikinio meno mugėje „POSITIONS Berlin“ (Tempelhof oro uostas - 4 angaras, Columbiadamm 10, 10965 Berlynas) kur pristatys 4-ių galerijos menininkų - Elenos Balsiukaitės-Brazdžiūnienės, Agnės Jonkutės, Žilvino Landzbergo ir Česlovo Lukensko kūrinius.

Šįkart galerijos stende pirmą kartą oficialiai bus pristatyta, nesenai galerijos “Meno parkas” menininkų gretas papildžiusio, Žilvino Landzbergo kūryba. Taip pat ekspozicijoje išvysime Česlovo Lukensko objektų seriją “Deguliai” (2017 m.), Agnės Jonkutės tapybą bei fotogramų seriją (2017 m.), bei Elenos Balsiukaitės-Brazdžiūnienės tapybos kūrinius.

Galerijos stendo numeris: B02
Daugiau informacijos: http://www.menoparkas.lt/47675/muges/positions-berlin-2018.html
Plačiau apie mugę: https://positions.de/start.html

Meno parko inf.

Rugsėjo 14 d. (penktadienį), 18 val. galerijos „Meno parkas” (Rotušės a. 27, Kaunas) pirmojo aukšto ekspozicinėje erdvėje vyks menininkės Katarzynos Tretyn-Zečević (PL) parodos „Erdvėlaikis” atidarymas.
 
Ieškodama savo menininio kelio Katarzyna Tretyn-Zečević linksta link eksperimentinių kūrybos būdų. Ji įžvelgia meno ateitį naujose technologijose, kurios, jos nuomone, vis tik, turėtų semtis iš tradicijos. Todėl šios autorės kūrybinė praktika pirmiausia yra pagrįsta siuvinėjimo tradicija. Siuvinėdama drobės (daugiausiai didžiulio formato) ji supina tapybos, taikomojo meno ir mokslo tradicijas.  2015-aisiais Katarzyna Tretyn-Zečević pradėjo bendradarbiauti su Aleksander Jabłoński fondu ir astronomijos observatorija Piwice, netoli Torūnės (Lenkija). Iš šio bendradarbiavimo gimė menininiai projektai apjungiantys dvi sritis – meną ir mokslą.  „Erdvėlaikio” projekto idėja reiškia stebėjimą nematomo arba to, ko dar negalime pamatyti. Pats pavadinimas referuoja į Einšteino teoriją, kur gravitacijos lauke susipina laikas ir erdvė (erdvėlaikis). Savo kūriniuose ji kvestionuoja šiuolaikinio žmogaus identiteto paieškos problemą. Svarsto, kas mes esame, kur esame, iš kur atkeliavome ir kur einame. Taip pat, ji žvelgia į komunikacijos kalbą ir tarpasmeninius ryšius. Jos menas aprašo pasaulį atvaizdais, garso takeliais, meno objektais ir instaliacijomis. 
Katarzyna Tretyn-Zečević (g. 1983, Włocławek) Gyvena ir kuria Torunėje ir Bydgoščiuje (Lenkija).

Daugiau apie autorę: http://kt-z.pl/en/

Parodos laikas: 2018 09 14 - 2018 10 05

Meno parko inf.

Rugsėjo 14 d. (penktadienį) 18 val. kviečiame į galerijos „Meno parkas" (Rotušės a. 27, Kaunas) trečiojo aukšto ekspozicinėje erdvėje vyksiantį Sauliaus Paliuko personalinės parodos „Spiečius" atidarymą!
 
„Kas yra ekspozicija?
- Kūrinių buvimas galerijoje, kabojimas ant sienų ar stovėjimas tvirtai ant pjedestalo. Galerija – erdvė, paroda yra procesas. Savotiškas žaidimas.

Kamuoliukų pozicija kinta nuo atsitiktinio ar apgalvoto žiūrovo poveikio, taip keičiančio ir pačią ekspoziciją. Spiečius – kintantys procesai“ – užpildęs galerijos erdvę instaliacijomis, Saulius Paliukas aiškinasi ryšių situaciją (tame tarpe – ir meno pasaulio, kuris yra ryšiai ir savotiškas spiečius“).
Svarbu (Nr. 1): „Ar mes irgi žaidžiame kaip vaikai? Kamuolys kaip žaidimo simbolis“.

Svarbu (Nr. 2): „Ne objektai – o procesai. Viskas yra tik procesai tarp objektų. Tik mes esam linkę paprastinti viską suvesdami į objektą. Svarbiausia yra ryšiai“.

Dažnai mes savo suvokime linkę žiūrėti į objektus, bet ne procesus. Nors aplink mus yra viskas tik procesai. Sąveika įvairių objektų su aplinka, žmogaus veikla kaip objektas yra procesas, įtakojantis klimato kaitą, gamtos pokytį (iš jos ankstesnio būvio į agrokultūrinį pokytį, landšafto ir pan.). Apie tokius plačius ir daugiasluoksnius interpretavimo būdus pasitelkiant minimalų temos/raiškos raktą (šiuo atveju spiečių) aš ir noriu žiūrovus paskatinti pamastyti apie tai“.

Vilniuje gyvenančio menininko, Sauliaus Paliuko, meninė praktika dažnai remiasi tam tikro idėjinio vizualinio rakto pasirinkimu tam tikram kūrybiniam procesui ir tos problematikos analizavimui per kūrybinę raišką. Tai yra aktualios autoriui temos įvairus eksploatavimas, žiūrėjimas per įvairius interpretavimo kampus, pasirenkant skirtingas raiškos priemones (tapyba, instaliatyvus objektas ar video). Autoriui svarbu tos vienijančios temos filosofinis daugiasluoksniškumas – „tema, temos gilumas ir jos skirtingos interpretacijos galimybės“.

Paskutiniu metu Saulius analizuoja minimaliausią raiškos priemonę – tašką. Taško pasirinkimas kūrybiniame kelyje ir bandymas į tą tašką pažvelgti iš įvairių pusių: „taškas, kaip daugtaškis, ar taškas, kaip raiškos priemonė“

(S. Paliukas).
Parodos laikas: 2018 09 14 - 2018 10 05

Meno parko inf.

Rugsėjo 1 d., trijose Kauno miesto senamiesčio erdvėse: galerijoje „Meno parkas“ (17:30 val. / Rotušės a. 27.), Kauno miesto muziejaus, lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje (16:30 val. / L. Zamenhofo g. 12) ir Kauno fotografijos galerijoje (18 val. / Vilniaus g. 2) atidaroma XV-ojo tarptautinio fotografijos festivalio KAUNAS PHOTO paroda - „KAUNAS PHOTO STAR 2018 Finalistai“. Rugsėjo 20 d., 17 val. po šią parodą vyks turas su gidu. Ekskursijos pradžia Kauno miesto muziejaus, lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais festivalio atviram konkursui fotografai iš 43 šalių pateikė savo darbus ir atsiuntė beveik 300 pasiūlymų. Iš jų tarptautinė fotografijos ekspertų žiuri komisija atrinko 12 finalistų: Alena Grom (Ukraina), Davide Monteleone (Italija/Rusija),  Federico Estol (Urugvajus), Gloria Oyarzabal (Ispanija), Gregoire Cachemaille (Šveicarija/Vokietija), Hannes Jung (Vokietija), Hester den Boer (Nyderlandai), Kirill Golovchenko (Ukraina/Vokietija), Laurent Muschel (Prancūzija), Lynné Bowman Cravens (JAV), Mindaugas Ažušilis (Lietuva), Simon Menner (Vokietija) pretenduojančių į pagrindinį konkurso apdovanojimą – personalinę parodą Kauno fotografijos galerijoje ir piniginį prizą. KAUNAS PHOTO STAR nugalėtojo vardas bus atskleistas rugsėjo 1 d., tik atidarius Kauno fotografijos galerijos duris.

KAUNAS PHOTO STAR tradicija prasidėjo 2010 m., apdovanojant geriausią festivalio KAUNAS PHOTO portfolio peržiūrų dalyvį personaline paroda Kauno fotografijos galerijoje ir taip kasmet pagerbiant būsimas fotografijos žvaigždes.

2018 m. programoje KAUNAS PHOTO festivalis atviras įvairioms temoms, atlikimo technikoms ir stiliui, tačiau baigtinėje festivalio programoje vyrauja komforto zonos ir jos ribų motyvai.

XV-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO pagrindinės programos atidarymo renginiai Kaune vyks rugsėjo 1 ir 7 dienomis, o renginiai tęsis iki spalio vidurio.

KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Nuo 2004 m. festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis laikomas vienu svarbiausių tęstinių meno renginių Lietuvoje. Festivalis yra pasaulinės „Festivals of Light“ organizacijos narys. Festivalio įkūrėjas ir vadovas Mindaugas Kavaliauskas.
 
KAUNAS PHOTO didieji rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Kauno miesto savivaldybė.  Rėmėjas: EPSON. KAUNAS PHOTO STAR partneriai: LensCulture, Kauno fotografijos galerija, galerija „Meno parkas“ ir Kauno miesto muziejus.
www.KaunasPhoto.com

Paroda galerijoje „Meno parkas“ veiks iki spalio 5 d.

Meno parko inf.

Eimučio Markūno paroda Torunės šiuolaikinio meno centre „Znaki Czasu“ CSW - 2018 08 17 - 10 07

Eimučio Markūno (g. 1959) paroda „Laiko vėjas. Retrospektyva“ demonstruoja kūrinius iš paskutinių 14-os kūrybos metų – jaudinančias instaliacijas, jo grafito tapybą, piešinius, videodarbus. Menininkas savo kūrybą pradėjo vitražo srityje, kur sugebėjo įvaldyti techniką sekant tradicijomis bei einant toliau tradicinio suvokimo, siekiant koncepcijos. Galerijos „Meno parkas“ (Kaunas / Diuseldorfas) menininkui, daugiausiai savo kūryba analizuojančiam egzistencialistines temas, svarbiausia yra suvokėjui pateikti mintį, šiek tiek ją atskleisti, suteikti užuominų. Dažnai savo darbais autorius gilinasi į egzistencinio egzilio nuotaiką, kuri supa autorių. Nuotaika nėra kasdieninė: „Nesu koks impresionistas, kuris reaguotų į skirtingus saulės ar kažką panašaus pašvietimus“ – E. Markūnas.

Tėkmė, laiko bėgimas ir darbai, sukurti laike (per laiką). Laiko tema, minima parodos pavadinime, yra aktuali dvejopai – kaip prezentacija, menininko pastarųjų metų darbo kryptis, ir kaip esminis jo kūrybos dalykas – objektas. Menininkui aktualią temą jis reiškia ir plėtoja naudodamas jį dominančias technologijas (kaip grafito tapyba). Šviesos, pigmentai, medžiagos, rasti objektai – tai jo paieškų lauke ir ant jo paletės. Jo grafito tapybos koncepcija apima du aspektus – gestinės abstrakcijos tapybą ir fotografiją, optinių savybių imitaciją. Džiūdamas grafito paveikslas, panašiai kaip ir fotografijoje, išryškėja, tad galutinis vaizdas paaiškėja tik paveikslui išdžiūvus. Grafitas, kaip tapyba, menininkui yra svarbi kaip unikali medžiaga – jis atsirado iš mirtino proceso (degimo), kas suteikia kūriniui reikalingą kontekstą ir ryšį. Naudojant šią techniką bei abstrakčias ir realias formas, autorius kuria paralelių lauką.

Nuolatinė tema apie gyvenimą ir egzistenciją, per kūno ir kūno dalių motyvą menininkas siekia šiapusybės jausmo ir jausenos (gal net persekiojimo) anapusinio. Kai jautiesi taip arti ar taip toli.
Paroda„Laiko vėjas. Retrospektyva“ pateikia kūrinius, sukurtus nuo 2004-ųjų iki šių dienų. Neseniai buvo surengta Eimučio personalinė paroda Barselonoje („Prieblandos zona. Kūnai“, galerijoje „La Xina A.R.T.“, 06 09-07 07, 2018).

Centro „Znaki Czasu“ CSW lankytojai galės patirti paveikių instaliacijų rinkinį, tokių kaip „Išeinantys - Ateinantys“ (2008), „Horizontalė“ (2005), „Zona Nr. 1“ (2004) ir kt. Įspūdinga solo paroda su instaliacija „Horizontalė“ buvo pristatyta Austrijoje (bendradarbiaujant su „Kunst Palais Liechtenstein“, Feldkirchas), kur autoriaus buvo eksponuoti video „Fata Morgana“ (2008) ir instaliacija „Miegamojo erdvė“ (2005). Videodarbo „Fata Morgana“ montažas, kaip sapno, kas suteikia nuorodų į siurrealizmą. Vizualiai akcentuotos mirusiojo pėdos įgauna simbolinių reikšmių. Šios pėdos nešiojo žmogų ant žemės. Tai reiškia kelionę, kuri jau pasibaigė. Dabar šios pėdos tėra eksponatas Medicinos muziejuje. Mokslinio tyrimo objektas.

Šį videodarbą papildo 6-ios „alternatyvios“ lovos, ištapytos žmonių atspaudais – sukurti šiai instaliacijai autorius naudojo žmonių kūno atspaudus, taukus, dažus. „Lova – situacija, kurioje viskas prasideda ir baigiasi“ (E. Markūnas). Kad ir kaip pažiūrėsi – tai visko pagrindas. Atpažįstami žmogaus kūno dalių atspaudai kelia dramatizmą. Šie netradiciniai gultai, ant kurių matomi žmogaus kūno fragmentai (reorganizuoti, įterpti). Kas yra ši lova? Kas yra šis kapas? Kas čia guli, kiek jau laiko? Kokios to priežastys? Menininką domina sukurti daugiasluoksnius kūrinius. „Atima įdomumą, jei kartą pažiūrėjai – ir viskas aišku“ – E. Markūnas.

Vienas svarbiausių jo kūrinių – instaliacija „Išeinantys – Ateinantys“, 2008 (miltai, apšvietimas, avalynė, 800 x 1200 cm) – yra keliavusi daug Europoje (Lietuva, Lenkija, Vokietija, Belgija). Instaliacijai sukurti panaudojama 300 kg miltų bei naudojamas nemenkas kiekis guminių batų. Dar kartą, menininkas varijuoja įvairiomis medžiagomis (maisto produktas, avalynė) ir didžiuliu kiekiu (300 kg miltų, daugybė batų vienetų), kas iškart užkabina suvokėją ieškoti reikšmės. Arba, kitoje instaliacijoje – „Zona Nr. 1“ (2004) – menininkas sukonstruoja kubą, apsuptą spygliuota viela (600 x 600 cm). Šios instaliacijos mintis yra apie tai, kad kiekvienas turime savo paslėptas, slaptas mintis, siekius, prisiminimus, kas po tam tikro laiko tampa tam tikra zona, iš kurios negalima ištrūkti.

Šioje parodoje taip pat eksponuojama serija piešinių. Menininkas dažnai kuria inspiruotas rastų objektų, medžiagų, kurios jį domina, tad galima sakyti, kad įkvėpimo šaltinis dažnai yra atsitiktinis. Menininkui ši paroda yra svarbi visapusiškai – per žiūrėjimo į save aspektą, skerspjūvio matymas. Šios parodos kolekcijoje darbai iš pastarųjų 14-os metų, tad tai nėra viso gyvenimo kūrybos pristatymas, tačiau tikrai formuoja požiūrį – kontempliatyvų tikslą, kada priežastis ne daryti, o būti arba tapti.

Menotyrininkė, galerijos „Meno parkas“ kuratorė Giedrė Legotaitė
 
Parodą pristato galerija „Meno parkas“ ir ji yra galerijos projekto „Meno linija“ dalis. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir LR Kultūros ministerija.

Parodos laikas: 2018 08 17 - 2018 10 07
Vieta: Torunės šiuolaikinio meno centras „Znaki Czasu“ CSW, (Wały gen. Sikorskiego 13 87-100 Torunė, Lenkija)

Meno parko inf.

„#“  (hashtag)

Užklijuoti žymeklį. Iš nesustabdomai tekančios laiko srovės ištraukti akimirkas, svarbius dalykus, nepamiršti, susisieti. Užfiksuoti sąmoniningumo ar praregėjimo blyksnius.

Galerija „Meno parkas“ ir „SLA 307” (Niujorkas, JAV) birželio 29 d. atidarė bendrą parodą Niujorke – galerijos “SLA 307” erdvėse (307 W. 30th St. New York, NY 10001), kur yra pristatoma Aušros Andziulytės (LT), Roberto Antinio (LT), Agnės Jonkutės (LT) ir Angelos Okajima-Kempinas (USA) kūriniai. Kai kurios šių autorių kūrybos grotažymės sutampa, persidengia ir praplečia prasmes arba nukreipia istoriją nauju keliu. Parodai atrinkti kūriniai ir jų serijos labiau išreiškia autorių tyrimą, metodo paiešką ir procesą, nei išbaigtą kūrinį modernistine prasme.

Jei paklaustumėte Roberto Antinio – sakytų, kad procesas gal niekada ir nesibaigia. Autorius yra pasakojęs, kad jo tėvas R. Antinis vyresnysis yra baręs – sustok kadanors, apsispręsk ir įkūnyk idėją. Bet Robertas Antinis jaunesnysis labiau domisi pačiu kūrybos procesu. Autorius nuolat tiria savo ir Kito patyrimų lauką. Labai rimtai apsisprendęs nevergauti gražumui, eksperimentuoja su medžiagomis ir formomis, erzinasi ir provokuoja. Jo kūryba dažnai susipynusi su kalbine išraiška, sąvokų reikšmėmis. Tuo panaši ir Angela Okajima-Kempinas. Ji yra keramikė, savo kūryboje stipriai besiremianti kalbos semantika, rašto ženklais. Konceptualūs Angelos darbai pasižymi nesavitikslia meistryste ir iki švytėjimo švaria estetika. Raudonas šauktukas lyg gėlės žiedlapis yra žmonių ryšių ženklas. Aušra Andziulytė – tapytoja. Nuo gyvenimo filosofijos, žiūrėjimo būdo iki kūrinio – nuolatos ieškanti peizažu slystančios šviesos. Tapybos darbuose raudonų rūdžių raibuliai – ne atvaizduoja, bet yra simbolis, kurio ištakos realiame peizaže, bet iškodavimo būdą Aušra patiki pačiam suvokėjui. Agnei Jonkutei taip pat labai svarbu šviesa, tik labiau jos fizinis poveikis. Šviesa ir laikas yra jos dažai ir teptukai. Agnė leidžia peizažui užrašyti pačiam save, renkasi minimalistinį ir ekologišką požiūrį į kūrybą, aplinką ir žmogų, vengdama intervencijų ir leisdama gyvenimui tekėti.

Šių gan skirtingų sričių ir kartų autorių kūrybai būdingas stebėjimas ir savistaba, klausimai sau pačiam nuolat kintančiam, gimstančių sąvokų ir ženklų analizė, o kartu aiškus individualaus metodo pasirinkimas, padedantis sužymėti ir surinkti savąsias akimirkas šiame kasdien vis greitėjančiame pasaulyje.

Parodos laikas: 2018 06 29 - 2018 07 28
Paroda yra galerijos “Meno parkas” tarptautinio kultūrinių mainų projekto “Meno linija” dalis.
Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir LR Kultūros ministerija.