Aušros Andziulytės, Agnės Jonkutės, Roberto Antinio kūryba pristatoma Niujorke

„#“  (hashtag)

Užklijuoti žymeklį. Iš nesustabdomai tekančios laiko srovės ištraukti akimirkas, svarbius dalykus, nepamiršti, susisieti. Užfiksuoti sąmoniningumo ar praregėjimo blyksnius.

Galerija „Meno parkas“ ir „SLA 307” (Niujorkas, JAV) birželio 29 d. atidarė bendrą parodą Niujorke – galerijos “SLA 307” erdvėse (307 W. 30th St. New York, NY 10001), kur yra pristatoma Aušros Andziulytės (LT), Roberto Antinio (LT), Agnės Jonkutės (LT) ir Angelos Okajima-Kempinas (USA) kūriniai. Kai kurios šių autorių kūrybos grotažymės sutampa, persidengia ir praplečia prasmes arba nukreipia istoriją nauju keliu. Parodai atrinkti kūriniai ir jų serijos labiau išreiškia autorių tyrimą, metodo paiešką ir procesą, nei išbaigtą kūrinį modernistine prasme.

Jei paklaustumėte Roberto Antinio – sakytų, kad procesas gal niekada ir nesibaigia. Autorius yra pasakojęs, kad jo tėvas R. Antinis vyresnysis yra baręs – sustok kadanors, apsispręsk ir įkūnyk idėją. Bet Robertas Antinis jaunesnysis labiau domisi pačiu kūrybos procesu. Autorius nuolat tiria savo ir Kito patyrimų lauką. Labai rimtai apsisprendęs nevergauti gražumui, eksperimentuoja su medžiagomis ir formomis, erzinasi ir provokuoja. Jo kūryba dažnai susipynusi su kalbine išraiška, sąvokų reikšmėmis. Tuo panaši ir Angela Okajima-Kempinas. Ji yra keramikė, savo kūryboje stipriai besiremianti kalbos semantika, rašto ženklais. Konceptualūs Angelos darbai pasižymi nesavitikslia meistryste ir iki švytėjimo švaria estetika. Raudonas šauktukas lyg gėlės žiedlapis yra žmonių ryšių ženklas. Aušra Andziulytė – tapytoja. Nuo gyvenimo filosofijos, žiūrėjimo būdo iki kūrinio – nuolatos ieškanti peizažu slystančios šviesos. Tapybos darbuose raudonų rūdžių raibuliai – ne atvaizduoja, bet yra simbolis, kurio ištakos realiame peizaže, bet iškodavimo būdą Aušra patiki pačiam suvokėjui. Agnei Jonkutei taip pat labai svarbu šviesa, tik labiau jos fizinis poveikis. Šviesa ir laikas yra jos dažai ir teptukai. Agnė leidžia peizažui užrašyti pačiam save, renkasi minimalistinį ir ekologišką požiūrį į kūrybą, aplinką ir žmogų, vengdama intervencijų ir leisdama gyvenimui tekėti.

Šių gan skirtingų sričių ir kartų autorių kūrybai būdingas stebėjimas ir savistaba, klausimai sau pačiam nuolat kintančiam, gimstančių sąvokų ir ženklų analizė, o kartu aiškus individualaus metodo pasirinkimas, padedantis sužymėti ir surinkti savąsias akimirkas šiame kasdien vis greitėjančiame pasaulyje.

Parodos laikas: 2018 06 29 - 2018 07 28
Paroda yra galerijos “Meno parkas” tarptautinio kultūrinių mainų projekto “Meno linija” dalis.
Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir LR Kultūros ministerija.