Autorius: Meno parko inf.

Meno parko inf.

Galerija „Meno parkas“ pristato Eimučio Markūno parodą galerijos ilgamečių partnerių erdvėje - „La Xina A.R.T.“ (Barselona, Ispanija). Bendraamžių Kauno galerijos „Meno parkas“ (nuo šių metų pradžios turinčios filialą Diuseldorfe, Vokietijoje) ir Barselonos „La Xina A.R.T.“ bendradarbiavimas vis vainikuojasi kokybiškais kūrybiškais meno projektų įgyvendinimais (pvz., 2015 m. „Meno parkas“ galerijos „La Xina A.R.T.“ erdvėje pristatė projektą „ready-made.LT“ (čia kolekcija buvo sudaryta iš Kauno ir Vilniaus menininkų – Roberto Antinio, Patricijos Gilytės, Andriaus Kviliūno, Artūro Valiaugos ir Lino Liandzbergio, Gintauto Trimako ir Arvydo Žalpio – kūrinių), o 2017 m. pavasarį trijų barseloniečių – Benxamín Álvarez, Xesco Mercé ir Marc Vilallonga – įstabius kūrinius buvo galima pamatyti projekte BALANDIS 2524, pristatytame „Meno parko“ erdvėse, kurį aplankė ir gausi „Gallery Weekend Kaunas“ auditorija.

Nuo Birželio 9 d. 19:30 val. „La Xina. A.R.T.“ dviaukštėje erdvėje vyksta savo kūriniais daugiausiai egzistencinę temą plėtojančio galerijos „Meno parkas“ menininko – Eimučio Markūno – paroda „Prieblandos zona. Kūnai“. Eimučio Markūno (g. 1959) kūriniuose stiprus ryšys su konceptualiu menu. Meninę veiklą pradėjęs vitražo sferoje, o šiandien pasidavęs tarpdiscipliniškumui, E. Markūnas galerijoje „La Xina A.R.T.“ pristato ekspoziciją, kuria reaguoja į bendražmogiškas vertybes ir temas. Buvęs gyvas kūnas kaip daiktas. Kūnas, egzistencija - šios kolekcijos motyvas ir tema.
Barselonos lankytojui autorius sukūrė ekspoziciją „Prieblandos zona. Kūnai“, kurioje menininko naujausi grafito-akrilo tapybos darbai, jungiami su ankstesnių metų kūriniais. Ekspozicija gilinamasi į egzistencinio egzilio nuotaika, kuri supa autorių. Nuotaika nėra kasdieninė: „nesu koks impresionistas, kuris reaguotų į skirtingus saulės ar kažką panašaus pašvietimus“ – E. Markūnas.
Naujos darbų serijos „Fosilijos“ (drb., al., akril., grafitas, D-40 cm) fragmentiškai byloja žmogaus ir gyvūnų kūnus bei jų dalis. Neaiškiuose, ant kraupumo ir sarkazmo ribos, siužetuose galime atpažinti fragmentiškus kūnų motyvus. Suakmenėjusių organizmų liekanų ar jų veiklos pėdsakų terminą „fosilijos“ eksploatuojanti serija pavadinimu, vėl gi, nurodo į buvusias gyvybes, vadinasi - buvusius gyvenimus.

„Fosilijų“ startą inspiravo anatominių atlasų, atskleidžiančių žmogaus kūno „paslaptis“ – struktūrą. Susidomėjimas, kas yra mūsų pačių – žmonių - viduje lydi per šimtmečius. E. Markūno serija, kaip pats autorius sako - laisvai improvizuojamas „atlasiukas“. „Fosilijų“ siužetuose - žmonių anatominės detalės, taip pat, besikeičiančiose scenose, asociatyvūs vaizdiniai - gyvūnų ar numanomų gyvių dalys (pvz.: klouno, beždžionės). Kadangi visas parodos „ciklas“ yra apie kūną ir to anapusinio pasaulio nuojautas, grafito medžiaga, naudojama pirmame sluoksnyje, vėlgi, duoda anapusybės asociacijas. Tokias išvadas galime daryti remdamiesi menininko pozicija, jog medžiaga ir turinys turi vienas kitą pildyti, sutilpti vienas į kitą.

Kita itin stipri, riebiai dirginanti ekspozicijos dalis - skaitmeninės fotografijos iš serijos „Skysčiai“(skaitmeninė fotografija, drb. 2 vnt. 120 x 90, 1 vnt. 90 x 120 cm, 2016). Tai konservuotų kūnų reprodukcijos iš Anatomijos muziejaus Kaune. Skystis čia svarbus kaip kūnų buvimo terpė, juos lydinti būvio materija. . Autorius skaitmeninį nuotraukos atspaudą įvardina kaip mirusią technologiją santykyje su originalu, tad jam toks fotografijos panaudojimas vėl veda į nebūties temą.

Ekspozicijos kūrime autorius veikia naudodamas kūrybinį mąstymą per objekto ar videoinstaliacijas („Egzistencija“ (2014; 5‘57‘‘) judančio kūno , kaip „perpetum mobile“ įdėja , bei gyvenimo kaip sapno idėją reflektuojantį „Sapnas“ (2012; 6‘02‘‘). „Kūryboje aš nesu prisirišęs prie kurios nors raiškos formos, todėl renkuosi tą kalbėjimo būdą, kuris tuo metu geriausiai padeda pasakyti tai, ką noriu pasakyti“ – E. Markūnas. 2016 m. sukurtoje instaliacijoje „The End“ (liet.: „Pabaiga“) tikro kirvio panaudojimas (bei vaiski jo raudona) – užuomina nebūtinai apie kūno dalinimą.

Eimučio objektų serijoje - rezervatuose - „Žaidžiantys kūnai“ (medinė konstrukcija, stiklas, apšvietimas, įvairios medžiagos, 28 x 32 cm, h-25 cm, 2016-2018) autorius paliečia „žaliųjų žmogeliukų“ temą. Prieš metus Bazelio (Šveicarija) auditoriją dominusi objektų serija, pasak autoriaus, savotiška šamanizmo apeiga, kai viską, ko nenori, paverti į žaislo formą ir tai padeda atsikratyti neigiamybių. Rezervatas skirtas tam, kad jie egzistuotų tik šiame žaisliniame variante. Eimutis Markūnas suformuoja įvairias gamtos situacijas objektų viduje, kurios padeda suvokėjui neatitrūkti nuo realybės.

Pilka 13-os darbų serija „Kažkur matytas“ (drb., akril., grafitas, 40 x 30 cm, 2018) leidžia visiškai laisvą suvokimą. Autorius ją kurdamas improvizavo, ir kaip pats sako, ką suvokėjas pamatys - ar Sokratą, ar velnią (jei buvo sutikęs) – jo tiesa. Mėgstamas autoriaus grafitinis darbų sluoksnis suteikia anapusinio, iš po žemių, jausmo. Nors, kaip Eimutis sako, nebūtinai viskas su pragaru yra susiję, bet mirties jausena egzistuoja visur. Serija išsiskiria užbrėžtais kvadratais, kuriuos Eimutis vadina „ekranėliais“. Tai aliuzija į šiuolaikinį žmogaus būvį, kai matai, ir nebūtinai suvoki, ką matai. Šiuolaikinių medijų ir žmogaus santykio parafrazės.

Toks matymo nesuvokiant ką matai modelis jaučiamas ir skaitmeninės fotografijos „Intervencija“ (skaitmeninė spauda, sintetinis audinys 140 x 550 cm, 2006) serijoje, kur autorius įamžinęs savo susiūtą kūną. Kita ekspozicijos dalis, kuri sukurta naudojant  - darbai iš kūno atspaudų serijos „PEIZAŽAI “ (žmogaus kūno atspaudai ant drobės, naudojant suodžius, 10 vnt. skersmuo 30 cm). „Tai paroda apie buitį ir būtį. Iš būties į nebūtį“ – sako E. Markūnas.

Diskusijai su autoriaus pozicija, galima naudotis vienu atsekamu parodos motyvu - apskritimo forma. Kaip poetė Erika Drungytė rašė, „Miręs yra statiškas. Gyvybė – judri, kiti, permaininga (“Nemunas”, 2018 04). Tokia apskritimo simbolika nėra nauja, tad E. Markūno naudojamas ir vis pasikartojantis apskritas darbų formatas kursto dialogą su darbų turiniu, pabrėžia egzistencijos hermetiškumą, bendra egzistencialistine parodos, bei apskrtitai – autoriaus – darbų tema.
Menotyrininkė, galerijos „Meno parkas“ kuratorė Giedrė Legotaitė

Parodos laikas: 2018 06 09 - 2018 07 07
Vieta: galerija “La Xina A.R.T.” (C. Hort de la bomba 6, Barselona 08001, Ispanija)
Paroda yra galerijos “Meno parkas” tarptautinio kultūrinių mainų projekto “Meno linija” dalis.
Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir LR Kultūros ministerija.

Meno parko inf.

Liepos 4 d. (trečiadienis) galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) II ir III aukštų erdvėse atidaryta Ramūno Čeponio paroda.

Dailininkas, tapytojas ir grafikas Ramūnas Čeponis, vienas ryškiausių viduriniosios kartos lietuvių abstrakčiosios tapybos atstovų, šiais metais švenčia 60-ies metų jubiliejų. Šia proga menininkas rengia keletą autorinių parodų. Kauno galerijoje „Meno Parkas“ liepos 4 d. pristatoma paroda „Iš dykumos“.

Iš parodoje pristatomų darbų matyti, kad dailininkas Ramūnas Čeponis yra ištikimas meditatyviajai tapybai – jis kviečia susitelkti ties žmoguje slypinčia dvasine gelme, išdrįsti nukeliauti prie tos ribos, kur sieloje esti gryna, tuščia ir tylu, atsidurti savo paties tuštumos dykumoje ir priartėti prie joje slypinčios esmės. Dailininkas kelia pamatinius būties klausimus, jo paveiksluose veriasi tikrojo AŠ kontūrai, skleidžiasi šviesos ir tamsos ribos. Jam svarbi galimybė atpažinti meilę ir neapykantą, pakilimą ir nuopuolį, prisiliesti prie amžinųjų tiesų, pažvelgti į savo ir pasaulio didybę bei menkumą. Tyla prabyla pažinimu, ramybe, džiaugsmu, bet kartu ir baime bei svaiginančios tamsos kančia.
„Kur kas svarbiau už formalius komponentus kiekvienu atveju yra vidinis turinys, inspiruotas dvasinės tikrovės. Būtent ta tikrovė ir yra svarbiausia Čeponiui, ir tą jis teigia kiekvienu savo kūriniu. Ne atkartodamas vaizdą, o dirbdamas su konkrečiomis spalvų, faktūrų ir dažų duotybėmis, autorius tapo apibendrintą ir sunkiai verbalizuojamą vidinį judesį. Tai, kas iš pradžių nutinka tapant, o paskui – žiūrint, iš pradžių autoriaus, paskui ir mūsų viduje. Tai, kas vyksta dvasinėje tikrovėje.“ (Apie R. Čeponio tapybą rašo menotyrininkė, docentė, dr. Jurgita Ludavičienė.)

„Kartais atrodo, kad jo tapybos darbai artimi abstraktaus ekspresionizmo stilistikai; tačiau ne, šioje tapyboje nerasime paviršinės ekspresijos. Menininkas nuosekliai, atkakliai ir kažkaip...inteligentiškai (suprantu, jog šis žodis skamba senamadiškai ir gal netgi nevisai korektiškai, bet būtent jį norisi čia vartoti) kuria meditatyvias abstrakcijas. Tai anaiptol ir ne gesto tapyba, čia nėra plačių mostų ir teptuko šėlsmo ant drobės. Nors plačių špachtelio brūkšnių daugelyje drobių rasti tikrai galima. Tačiau tas plokštumas ir faktūras formuojančios rankos judesys suvaldytas ir prislopintas, nes ne paviršinė ekspresija svarbiausia Čeponiui. Ir apskritai ne ekspresija. Ir paviršius svarbus tik tiek, kiek jis padeda įžvelgti turinį. Nes tai yra turinio tapyba.“ (Apie R. Čeponio darbus atsiliepia kultūrologė.)
Ramūnas Čeponis gimė 1958 m. Vilniuje. 1982 m. baigė studijas Valstybiniame dailės institute, nuo 1983 m. aktyviai dirba tapybos, grafikos ir knygų apipavidalinimo srityse.

Nuo 1989 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Lietuvoje ir užsienyje surengė per 30 personalinių parodų, dalyvavo daugelyje grupinių parodų įvairiose šalyse. Menininkas yra tarptautinių grafikos ir knygos meno parodų laureatas, dalyvavo ArtVilnius’11, ’16, ’17, 18’ parodose, Tarptautinėje Vilniaus tapybos trienalėje (2016), jungtinėje Lietuvos menininkų parodoje Venecijos bienalėje (2011), tarptautiniame tapybos simpoziume „Mark ROTHO 2017“.

Autoriaus kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vilniaus universiteto Grafikos kabinetas, MO muziejus, privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.
Kuratorė – Jurate Mork
Paroda galerijoje „Meno parkas" (Kaunas) veiks iki Rugpjūčio 4 d.

Meno parko inf.

Balandžio 25 d. (trečiadienį) 18 val, galerijos „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) pirmojo ir antrojo aukšto ekspozicinėse erdvėse vyks 12-oji Baltijos šalių keramikos meno parodos „Pavasaris 2018“ atidarymas. 

Dvyliktą kartą Kaune vyks Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda plėtojanti baltiškąsias keramikos tradicijas, menines inovacijas ir puoselėjanti įvairių kartų keramikų kūrybiškumą, profesionalumą ir inicijuojanti  jaunosios keramikų kartos parodinę veiklą.
Žinomų įvairiu šalių menininkų sukurti kūriniai parodai „Pavasaris“ dažnai patenka į tarptautines konkursines parodas ir muziejus, laimi apdovanojimus tokiose valstybėse kurios turi gilias meno keramikos tradicijas kaip Danija, Italija, Ispanija, Kinija, Taivanas, Vokietija, Lenkija, JAV,  Australija ir kitur.

Parodos metu, dalyvaujantys menininkai išrenka tris geriausius parodos kūrinius, autoriai apdovanojami I, II, ir III vietos diplomais.

Pasibaigus parodai, išleidžiamas aukštos kokybės išsamus parodos katalogas, kurio vizualus turinys pateikia informatyvią medžiagą apie šiuolaikinę keramiką.

Paroda „Pavasaris“ vyksta nuo 2007 m. Parodos sumanytojas ir kuratorius, tarptautinių konkursų laureatas, Ženevos tarptautinės keramikos akademijos narys Juris Bergins.

Aušra Andziulytė. ĮSIRĖŽĘ VAIZDAI
Balandžio 26 d. (ketvirtadienį), 18 val., galerijos „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) trečiojo aukšto ekspozicinėje erdvėje, vyks Aušros Andziulytės parodos „Įsirėžę vaizdai“ atidarymas. Kviečiame!

Ką gamta palieka neužbaigta, papildo menas. (Sufijų išmintis)
Yra vaizdai, į kuriuos galiu žiūrėti be galo ir jie niekada neatsibosta. Stebėtojas ir vaizdas tarsi tampa vieniu, tiesiog buvimu, su atsiveriančia begaline erdve ir savita tvyrančia šviesa. Tie vaizdai tiesiog įsirėžia esybėje, įsispaudžia sąmonėje. Yra keletas tokių vaizdų, o gal net keliasdešimt ir gal dar daugiau... Gal reikėtų pabandyti juos susiskaičiuoti, ko gero būtų įdomu žinoti kiek jų tokių turiu aš, o gal tokių turi ir kiekvienas.

Taigi, įsirėžę vaizdai. Man tai yra Nemunas su jo šlaitais, laukai, pakrantės, mirusios kopos, miško linija...  Tos vietos man svarbios, jose prapuola laikas, o vaizdai tampa tartum bedugniai viską talpinantys šuliniai, pradedant įvairiomis kasmetinėmis klajonėmis gamtoje, vaikystės prisiminimais, šmėkštelėjimais permainingos istorijos ir galiausiai „krentant“ iki pirmapradžių dėmenų. Tuose vaizduose, tarsi sudėtos visos stebimos vietos, to krašto gamtos koncentracija, ten gyvenančių žmonių tam tikra vidinė sankloda.

Žmogaus ir gamtos sąsaja nenuginčijama, juk netgi dainose, ypač liaudies, galima atpažinti esant lygumas ar kalnus, klonius, vandenis, kaitrą ar šaltį bei savitą šviesą. Kaip ir keliaujant, dažnai net ir be riboženklio galime suprasti, kad jau atsidūrėme kitoje šalyje. Tai sąlygoja visiems suprantami veiksniai, nors kai kurių panašumų galima rasti net visai kitam žemės krašte, dėl ko dažnai būtent ten traukia apsigyventi išeivius. Man pačiai kažkada teko būti rezidencijoje Geteborge. Supratau, kad peizažas be horizonto, mane veikia labai keistai. Pradėjau jo ieškoti ir šios paieškos tapo vos ne kasdiene egzistencine būtinybe. O surasti, nebuvo taip jau paprasta. Nei prie jūros su begale salų, nei užlipus ant esančių kelių kalvų mieste, negalėjau rasti horizonto linijos. Galiausiai mažą tarpelį horizonto atradau pajūryje už pusantros valandos kelio dviračiu ir tai man buvo didžiulis džiaugsmas ir nusiraminimas. Nuo tada iki ten keliaudavau kasdien. Stiprus horizonto poreikis man buvo visiškai netikėtas.

Buvo laikas, kai mano tėtis pasakodavo apie savo gimtinės vietas su kažkokiu begaliniu ilgesiu ir šiluma, vis tarsi ištraukdamas iš atminties peizažo detales: pamiškės linkį ties paliais, vingiuojantį upeliūkštį kaitrią vasarą, kelią apsodintą beržais, laukus... Ilgai nesupratau kas ten tokio ypatingo, kol nenuvažiavau į tas vietas. Tuomet viską pamačiau tarsi tėčio, o gal net ir protėvių akimis. Yra kažkoks visa persmelkiantis kodas ir vidinė atmintis susitapatinanti su matomu vaizdu. Tame derinyje ir atsiranda mano tapomi vaizdai.
Aušra Andziulytė

Parodos galerijoje „Meno parkas“ Kaune veiks iki gegužės 18 d.

Meno parko inf.

Galerija „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas)
2017 10 04 – 2017 10 27

Spalio 4 d. 18 val. Parodos NAUJOS ISTORIJOS atidarymas galerijoje Meno parkas.

Šiuolaikinio meno paroda „Naujos istorijos“ festivalio „Vitrum Balticum. Pinklės!“ kontekste reprezentuoja dabarties diskursą, tačiau ji glaudžiai siejasi ir su festivalyje analizuojamomis atminties ir praeities temomis. Atmintis šiuo atveju – skirtingų kartų santykis su praeitimi, kuri reflektuojama per vaizdų, naratyvų ir aplinkos poveikio reikšmes kol tampa tariama asmenine patirtimi. Anot filosofo F. De Brigard, „<...> prisiminimas – tai tam tikra kognityvinės sistemos funkcija, leidžianti lanksčiai performuoti skirtingus užkoduotus pėdsakus į galimus praeities įvykius, kurie įvyko arba neįvyko kuriant būsimų įvykių modelius.“
Parodos „Naujos istorijos" kolekcija parengta remiantis temomis ir gvildena menininkų ieškojimus, apimančius asmeninius pasakojimus, socialinę, kultūrinę atmintį. Taip pat apeliuoja atminties perkūrimą,  koncentruojasi ties fikcija ar dviprasme tiesa. Parodos autoriai žvelgia į artimiausią dabartį tarsi iš įsivaizduojamos ateities distancijos. Kai kurie iš jų susitelkia ties individo statuso įtvirtinimu virtualios, technokratinės pasaulėjautos kontekste ir kvestionuoja tapatybės problematiką. Kiti tiria fizines šviesos ir stiklo kaip medžiagos savybes, kelia materialaus nematerialumo idėją, ar koduoja prisiminimus fiziniame meno objekte. Treti nutolsta nuo subjektyvaus asmeninio patyrimo ir atveria kolektyvinės sąmonės žaizdas, tyrinėja galios klausimus, kuria naujus pasaulio žemėlapius. Eksponuojami galerijoje kūriniai susitinka uždaroje terpėje ir kuria tarpusavio sąsajas tarp kultūrų, šalių, įsitikinimų. Žiūrovai, pakliuvę į atminties pinkles, kviečiami užmegzti ryšį tarp praeities ir dabarties, apsvarstyti besikeičiančią istorijos ir praeities reikšmę. Istorija čia veikia kaip tam tikri praeities pėdsakai, o kūriniai tampa praėjusio laiko tęsiniu. Menininkai ieško, klausia bei apmąsto tiesos reprezentavimo klausimą kaip kolektyvinės atminties išraišką, tokiu būdu bandydami suvokti savo pačių praeitį.
Parodos menininkai: Verena Schatz (Austrija), Fredrik Nielsen (Švedija), Palo Macho ir Jana Hojstričova (Slovakija), Patrik Illo (Sovakija), Silvano Rubino (Italija), Jens Gussek (Vokietija), Riika Haapasaari (Suomija), Saman Kalantari (Italija), Valmantas Gutauskas (Lietuva), Valda Verikaitė (Lietuva), Teresa Almeida (Portugalija), Petra Thorgren (Švedija), Marzena Krzeminska (Lenkija), Simone Fezer (Vokietija), Anais Dunn (Prancūzija).
Parodos kuratorės:
Maja Heuer, stiklo muziejaus „Glass factory“ Švedijoje direktorė
Julija Pociūtė, menininkė, „Vitrum Balticum 2017“ projekto vadovė.

Ekskursijos parodoje:
Spalio 20 d. 18 val.  ekskursija su parodos menininkais.
Spalio 25 d. 18 val.  ekskursija su parodos kuratore Maja Heuer iš Švedijos

Daugiau informacijos: www.vitrumfestival.com
Projektas iš dalies finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos kultūros ministerija, Kauno miesto savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui“.

Meno parko inf.

Vandeningo festivalio programos kontekste, „Meno parko“ galerijoje vandens motyvai tyrinės privatumo ribas. Šioje parodoje rodomų kūrinių ikonografijoje - vanduo - lyg tėkmė, išnešanti sunkiai matomus, dažnai tik privačioje ar sunkiai pasiekiamoje aplinkoje matomus vaizdinius į lengvai prieinamas viešąsias erdves.

Matthew Moore (JAV) darbų serijoje „Jūros peizažai“ fiksuoja marinistinių freskų, kaip paminklų praėjusiai epochai, įsiliejimą į urbanistinį peizažą. Jūros žinduolių safarių ar vandens parkų patirtys čia perkeliamos į miestų peizažus. Suomių fotomenininkė Päivi Koskinen fotografijose vandenį pristato kaip grynumo ir tyrumo simbolį, kuris nuplauna po dienos darbų susikaupusius žmonių jausmus, tačiau tuop pat metu priverčia kasdienybės didvyrių asmeninį gyvenimą aplieti šaltu pirmadienio rutinos dušu serijoje „Pirmadienis“. Russ Flatt (Naujoji Zelandija) „Nusivesk mane prie upės“ pasakoja apie itin paradoksalų Vermonte (JAV) galiojantį įstatymą, viešoje vietoje draudžiantį pasirodyti nuogam, tačiau jei iš namų jau išėjai pasipuošęs Ievos ar Adomo kostiumu, tuomet viskas gerai, įstatymo nepažeidei. Jari Silomäki (Suomija) „Mano oro dienoraštyje“ pastebi, kad didieji pasaulio įvykiai ir pokyčiai asmeniniame gyvenime bei oro reiškiniai nuolat kartojasi, kol susijungia į vientisą nedalomą visumą, matomą iš vieno individo perspektyvos. Italo Pierfrancesco Celada darbų serijoje „#Instagramprieplauka, Honkongas“ - asmenukių, kaip neatsiejamos šiuolaikinės visuomenės dalies, fenomenas, kuriame tiek banaliausios kasdienybės akimirkos, tiek ir lemiami gyvenimo įvykiai vandens pakrantėje perkošiami per visiems atvirą socialinį tinklą.

XIV-ojo fotomeno festivalio „Kaunas Photo“ pagrindiniai renginiai Kaune vyks rugsėjo pirmosiomis savaitės dienomis ir tęsis iki spalio pabaigos.

„Kaunas Photo“ – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Nuo 2004 m. festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis laikomas vienu svarbiausių tęstinių meno renginių Lietuvoje. Festivalis yra pasaulinės „Festivals of Light“ organizacijos narys.

„Kaunas Photo“ didieji rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Kauno miesto savivaldybė.

Festivalio globėjas Prezidentas Valdas Adamkus.

Meno parko inf.

Kviečiame apsilankyte II-ojoje Agnės Jonkutės ir Gintauto Trimako parodos l a u k a s dalyje. Gegužės 31 d. "Meno parko" (Rotušės a. 27, Kaunas) trečio aukšto ekspozicijų erdvėje atidarytą parodą menininkai siūlo pažinti naujai - II-ojoje parodos dalyje nei vieno eksponato iš I-osios.

Fotografas Gintautas Trimakas ir tapytoja Agnė Jonkutė mintį apie bendrą parodą brandino ilgokai – nuo Gintauto užuominų apie galimą bendrą projektą iki idėjų ir paties parodos kūno. Autorius sujungė intuityviai pajaustas kūrybos principų panašumas, anot Agnės Jonkutės: „Parašiau jam, kad mes abu savais metodais užrašinėjame vietos šviesą arba, kitaip sakant, fiksuojame vietą, gal net vietą laike arba užrašome laiką šviesa“. Nekantraujame ir džiaugiamės galėdami pristatyti šio dueto parodą galerijoje „Meno parkas. 

Paroda veiks iki liepos 28 d.

Galerija "Meno parkas". Rotušės a. 27, Kaunas. Darbo laikas: II - V 12-18:30, VI 11-16. www.menoparkas.lt 

Meno parko inf.

Gegužės 5 d. (penktadienis) 18 val. galerijos „Meno parkas“ pirmame aukšte bus pristatyta projekto „10 x 12“ kolekcija, kuri vėliau bus perduota fondui „Imago Mundi“ (Luciano Benetton kolekcija, Italija). Galerija “Meno parkas” projekte, kuris organizuojamas kartu su „Imago Mundi“, pakvietė virš 140 Lietuvos menininkų, kuriančių įvairiose srityse (tapyba, fotografija, skulptūra, grafika, tekstilė ir kt.). Projekto dalyviams buvo išdalintos drobelės ant porėmio (10 x 12 cm), kurias atsiuntė fondas, o dabar kviečiame apžiūrėti, kokias kiekvienas dalyvis grąžino.

Surinkta mažo formato kūrinių kolekcija – 10 x 12 cm - pateikia skirtingą ir individualiai autentišką autorių mąstymą (turinio ar išraiškos priemonių atžvilgiu) bei bus dokumentuota trikalbiame (lietuvių, italų, anglų) projekto kataloge, kurio įvadinį tekstą rengia menotyrininkė dr. Rasa Andriušytė–Žukienė.

Fondas „Imago mundi“ savo kolekcijoje jau turi per 100-o šalių menininkų 10 x 12 cm darbų. Kiekvienos šalies menininkų kūriniai yra eksponuojami fondo kolekcijoje, bei kituose fondo organizuojamuose projektuose.

Lietuvos kolekcijos autoriai:
Monika Adomavičiūtė, Aušra Andziulytė, Aleksas Andriuškevičius, Audronė Andrulevičienė, Robertas Antinis, Žygimantas Augustinas, Eglė Babilaitė, Ieva Babilaitė, Romualdas Balinskas, Giedrė Bankauskaitė, Jurga Barilaitė, Ričardas Bartkevičius, Ieva Baublytė, Linas Blažiūnas, Eglė Ganda Bogdanienė, Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė, Rebeka Bruder, Ramūnas Čeponis, Aistė Gabrielė Černiūtė, Gintaras Česonis, Zinaida Dargienė, Laima Drazdauskaitė, Dalia Dūdaitė, Rūta Eidukaitytė, Indrė Ercmonaitė, Andrius Erminas, Monika Furmanavičiūtė, Raimundas Gailiūnas, Milda Gailiūtė, Konstantinas Gaitanži, Jolanta Galdikaitė, Jonas Gasiūnas, Eglė Gineitytė, Monika Žaltauskaitė-Grašienė, Audrius Gražys, Bronius Gražys, Greta Grendaitė, Kęstutis Grigaliūnas, Marija Griniuk, Gintaras Palemonas Janonis, Židrija Janušaitė, Ksenija Jaroševaitė, Guoda Jaruševičiūtė, Lina Jonikė, Oksana Judakova, Violeta Juodzevičienė, Jonas Juodzevičius, Ieva Juknytė, Aistė Juškevičiūtė, Eglė Karpavičiūtė, Gintaras Kamarauskas, Algis Kasparavičius, Aldona Keturakienė, Aistė Kisarauskaitė, Jūratė Kluonė, Lukas Kolmogorcevas, Miglė Kosinskaitė, Elvyra Katalina-Kriaučiūnaitė, Eglė Kuckaitė, Agnė Kulbytė, Arūnas Kulikauskas, Jolanta Kyzikaitė, Andrius Kviliūnas, Linas Liandzbergis, Petras Lincevičius, Akvilė Linkevičienė, Agnė Liškauskienė, Česlovas Lukenskas, Simona Lukoševičiūtė, Alvydas Lukys, Rolandas Marčius, Eimutis Markūnas, Arvydas Martinaitis, Rytis Martinionis, Donara Manukian, Sigita Maslauskaitė, Agilė Mažonaitė, Lina Mikalauskienė, Evaldas Mikalauskis, Donata Minderytė, Eugenijus Nalevaika, Ričardas Nemeikšis, Rasma Noreikytė, Vladas Oržekauskas, Laima Oržekauskienė, Saulius Paliukas, Rymantas Penkauskas, Vitalija Petraitytė, Vytautas Pletkus, Julija Pociūtė, Andrius Pukis, Diana Radavičiūtė, Auris Radzevičius, Darius Rakauskas, Povilas Ramanauskas, Aistė Ramūnaitė, Indraja Raudonikytė, Juratė Rekevičiūtė, Airida Rekštytė, Eglė Ridikaitė, Sonata Riepšaitė, Artūras Rimkevičius, Egidijus Rudinskas, Edmundas Saladžius, Mindaugas Skudutis, Danielius Sodeika, Rosanda Sorakaitė, Donatas Stankevičius, Vigintas Stankus, Ramunė Staškevičiūtė, Leonas Strioga, Laisvydė Šalčiūtė, Nijolė Šaltenytė, Arvydas Šaltenis, Paulius Šliaupa, Loreta Švaikauskienė, Vaida Tamoševičiūtė, Ramutė Toliušytė, Arūnė Tornau, Remigijus Treigys, Dalia Truskaitė, Eglė Ulčickaitė, Vladas Urbanavičius, Gintautas Vaičys, Justinas Vaitiekūnas, Aušra Vaitkūnienė, Artūras Valiauga, Saulius Valius, Eugenijus Varkulevičius, Jovita Aukštikalnytė–Varkulevičienė, Eglė Velaniškytė, Valda Verikaitė, Eglė Vertelkaitė, Alma Veiverytė, Virginijus Viningas, Tomas Vosylius, Marta Vosyliūtė, Almyra Weigel, Andrius Zakarauskas, Giedrius Zaura, Arvydas Žalpys, Rasa Žmuidienė.

Projekto organizatoriai: galerija „Meno parkas“ ir fondas „Imago Mundi“
Paroda veiks iki gegužės 17 d.
Paroda yra galerijos "Meno parkas" tęstinio tarptautinio kultūrinių mainų projekto "Meno linija" dalis.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija bei Kauno miesto savivaldybės programa "Iniciatyvos Kaunui".

Meno parko inf.

Kovo 10 d. (penktadienį) 18 val. galerijoje „Meno parkas" (Rotušės a. 27, Kaunas) vyks 11-osios Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos parodos „Pavasaris 2017" atidarymas. Parodos kuratorius Juris Bergins.

Jau vienuoliktą kartą Kaune vyks Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda, plėtojanti baltiškąsias keramikos tradicijas, menines inovacijas ir puoselėjanti įvairių kartų keramikų kūrybiškumą, profesionalumą ir inicijuojanti jaunosios keramikų kartos parodinę veiklą. Kokybiškas ir išsamus parodos katalogas vizualiai papildys informatyvią medžiagą. Paroda „Pavasaris“ vyksta nuo 2007 m.
Menininkai specialiai „Pavasario“ parodai sukuria kūrinius, kurie pasibaigus jai dažnai patenka į užsienio muziejus, gauna apdovanojimus, juos mini gilias keramikos meno tradicijas turinčių valstybių spauda, tokių, kaip Danija, Kinija, Taivanas, Vokietija, Lenkija.

Gamtoje pavasaris simbolizuoja naują pradžią. Menininkas – kūrėjas taip pat priklausomas nuo jį supančios gamtos, objektyvios ir subjektyvios aplinkos. Subjektyvi aplinka, asmeniška menininko kūrybos tema, kaip ir ateinantys pavasariai, niekada nesikartoja, visada yra kitokie negu anksčiau. Dėl žmogaus veiklos vyksta pasikeitimai mus supančioje gamtoje, kyla oro temperatūra, tirpsta ledynai, kylantis vanduo semia istorinius miestus, mažėja geriamo vandens ir kitų gamtos išteklių, dėl ko kyla karai, socialiniai ir politiniai pasikeitimai.
Paroda galerijoje veiks iki balandžio 7 d.

Meno parko inf.

Birželio 4 d. 18 val. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) bus atidaryta jaunosios Lenkijos menininkės, Justynos Kabalos, paroda „Įsivaizduojami koliažai“.

Sukurti šią darbų seriją inspiravo fotografijos iš populiarių laikraščių, katalogų bei reklaminių brošiūrų. Realistiški paveiksliukai ir spalvotos reklamos, publikuoti spaudoje, įkvėpė menininkę jų tarpusavio ryšio paieškai ir komponavimui į beveik abstrakčias kompozicijas. Iškirptos detalės yra klijuojamos ant juodo popieriaus.

Meno parko inf.

Galerijoje Meno parkas (Rotušės a. 27, Kaunas)
 

Atidarymas kovo 27 d., 18 val.
Paroda veiks 2014 03 27–2014 04 12
 

Tapytojas Arvydas Martinaitis (g. 1971) kiekvienais metais intensyviai dirbdamas vis pristato pačius naujausius savo darbus. Ši paroda – ne išimtis. Dar praėjusį rugsėjį buvo pristatyta pirmoji parodų diptiko „Spalvų zona“ paroda galerijoje „Akademija“ (Vilnius). Žinant tapytojo dešimtmečio kūrybos įvairovę, nauja kūryba privertė nustebti.