Autorius: „Skalvijos“ inf.

„Skalvijos“ inf.

Apie vieną žymiausių XX a. pasaulio kino režisierių Andrejų Tarkovskį ir jo kūrybą prirašyti tomai. Tarkovskio filmai ir mintys prisimenami ir analizuojami vis iš naujo. „Skalvijos“ kino centras kviečia vienus atrasti, o kitus galbūt naujai pažvelgti į kino genijaus kūrybą. Nuo spalio 5 d. trečiadieniais „Skalvijoje“ vyks suaugusiems nuo 18 m. skirti kino kursai. Juos ves kino kritikas, VDA lektorius Narius Kairys.

Pasak Kairio, Tarkovskis paliko neišdildomą įspaudą kino istorijoje. Ir bene kiekvienas turi mėgstamiausią šio režisieriaus filmą. Vieniems tai debiutinė  „Ivano vaikystė“ (1962) ar  gebėjimą kurti neįmanomomis sąlygomis perteikiantis „Andrejus Rubliovas“ (1966), kitiems – autobiografinis „Veidrodis“ (1975) ar „Stalkeris“ (1979) – paskutinis Rusijoje sukurtas Tarkovskio filmas.

„Skalvijos“ inf.

Kino klasikos vakarų ciklas „Skalvijos“ kino centre

Trečius metus Kino klasikos vakarų ciklą tęsiantis „Skalvijos“ kino centras kviečia grįžti prie vieno iš svarbiausiųjų modernaus kino kūrimo meistrų Michelangelo Antonioni kūrybos. Prieš kelerius metus „Skalvijoje“ buvo pristatyta šio režisieriaus filmų retrospektyva. Šįkart kino klasikos gerbėjams siūlomas Lietuvoje nerodytas Antonioni filmas „Zabriskie Point“ (1970). Beje, pirmą kartą kino klasikos ciklo filmas pasieks ne tik Vilniaus, bet ir Klaipėdos (rugsėjo 22 d. Klaipėdos Kultūros fabrike) bei Utenos (rugsėjo 26 d. Kino namuose „Taurapilis“) žiūrovus.

„Niekas negali pasakyti, apie ką bus naujasis Michelangelo Antonioni filmas, net ir pats Antonioni“, – prieš pasirodant „Zabriskie Point“ skelbta kino leidiniuose. Tačiau 1968 m., duodamas interviu rašytojui Alberto Moraviai, režisierius sakė: „Zabriskie Point“ – tai filmas apie Ameriką. Amerika – tikrasis filmo herojus. Filmo veikėjai – tik pretekstas.“

„Zabriskie Point“ – pirmasis ir vienintelis JAV kurtas Antonioni filmas. Jo imtis režisierių įkvėpė 1967-ųjų kelionė po šalį, kurią jam surengė Holivudo kino studija „Metro Goldwyn Mayer“. Po itin sėkmingo Antonioni filmo „Fotopadidinimas“ („Blow-Up“) kompanija siekė finansuoti naująjį režisieriaus darbą.

„Skalvijos“ inf.

Paskutinę vasaros dieną, rugpjūčio 31 d., „Skalvijos“ kino centras aidės nuo moksleivių klegesio. „Skalvijos“ kino akademija (SKA) renka jau 10-ąją kino menu besidominčių moksleivių laidą ir kviečia į Atvirų durų dieną.

Tačiau be pažinties su „Skalvijos“ kino akademijos dėstytojais ir studentais, susirinkusiųjų lauks ir smagi muzikinių premjerų programa. Šiemet Nidos meno kolonijoje stovyklavę SKA studentai pristatys muzikinius klipus jų pasirinktoms lietuviškos grupėms: Domui Strupinskui, Monikai Liu, „Kabloonak“. Renginio intriga – ar jie taps oficialiais šių atlikėjų dainų klipais. Tai paaiškės tą pačią dieną.

Pasak „Skalvijos“ kino akademijos įkūrėjų, šios premjeros geriausiai atskleidžia kūrybos principus akademijoje. Čia besimokantiems 9–12 klasių moksleiviams suteikiama kūrybinė laisvė, jie skatinami ieškoti savitumo, stebėti aplinką ir imtis temų, kurios juos pačius jaudina labiausiai. Nemažai dėmesio skiriama pažinčiai su kino istorija, filmų peržiūroms ir analizei.

„Skalvijos“ inf.

„Įvesdami abonementų sistemą siekiame, kad lankymasis kine moksleiviams taptų natūralia ugdymo proceso dalimi, papildančia ugdymo turinį, suteikiančia naują kultūrinę patirtį, atveriančia naujas temas ir horizontus. Domėjimasis kinu ir jo suvokimas dėl kiekvieną seansą lydėsiančios diskusijos su moderatoriumi taps gilesnis, kontekstualesnis“, – įsitikinusi „Skalvijos“ edukacinių programų koordinatorė Goda Sosnovskienė,

Abonementus įsigijusių klasių pedagogams bus teikiamos individualios konsultacijos renkantis filmus, jie bus kviečiami į naujų filmų peržiūras ir pristatymus, specialius kino renginius.

Mokykloms siūloma pasirinkti: kino abonementas „Klasė“ skatins filmuose lankytis ir juos aptarti individualiai su savo klase, kino abonementas „Draugai“  –  į kompaniją pasikviesti kitą klasę ir filmuose lankytis kartu. Abonementą sudarys 4 kino seansai ir diskusija po kiekvieno iš jų.

„Skalvijos“ inf.

Teatro ir kino režisierius, scenaristas, tapytojas, vienas iškiliausių pasaulio kino kūrėjų, lenkų kino klasikas Andrzejus Wajda kovą atšventė 90 metų jubiliejų. Pradėjęs kurti filmus 6-ajame dešimtmetyje, netrukus jis tapo vienu Lenkų kino mokyklos pradininkų. Pasaulinį pripažinimą jam atnešė filmai „Kanalas“ (1957), „Pelenai ir deimantai“ (1958), „Žmogus iš marmuro“ (1977), vėliau ir „Žmogus iš geležies“ (1981).

Kino klasikos vakarus rengiantis „Skalvijos“ kino centras kviečia pasižiūrėti džiazo persmelktą režisieriaus dramą „Nekalti burtininkai“ („Niewinni czarodzieje“, 1960). Kartu su Lenkijos institutu Vilniuje rengiami „Nekaltų burtininkų“ seansai vyks gegužės sekmadienio vakarais. Pirmą seansą gegužės 1 d. pristatys muzikologas Viktoras Gerulaitis.

„Nekalti burtininkai“ laikomi unikaliu ir itin stilingu filmu lenkų kino istorijoje, jis dažnai gretinamas su Jeano-Luco Godard’o filmu „Iki paskutinio atodūsio“. „Nekaltų burtininkų“ scenarijų parašė garsus prozininkas Jerzy Andrzejewskis (pagal jo romaną Wajda sukūrė „Pelenus ir deimantą“) ir būsimas režisierius, o tada vienas svarbiausių džiazo propaguotojų Lenkijoje Jerzy Skolimowskis.

„Skalvijos“ inf.

Šeštadienį „Skalvijos“ kino centre suksis Lietuvoje dar nerodytas pirmasis garsaus portugalų režisieriaus Pedro Costa’os filmas „Kraujas“ (O Sangue, 1989). Seanso iniciatoriai – jaunieji kino programų kuratoriai iš „Skalvijos“ kino akademijos, dalyvaujantys tarptautiniame kino edukacijos projekte „Moving Cinemas“.

Kinu besidomintys 10–12 kl. moksleiviai visus metus mokėsi kino istorijos ir aktyviai analizavo Lietuvoje rodomus filmus. Kaip teigia jaunieji kuratoriai, P. Costa’os juostą jie pasirinko dėl to, kad Lietuvoje iki šiol nerodyta itin savita ankstyvoji portugalų režisieriaus kūryba, nutiesusi kelią jį išgarsinusiems filmams „Didinga jaunystė“ (Juventude Em Marcha, 2006) bei „Arklio pinigai“ (Cavalo Dinheiro, 2014 m.).

„Skalvijos“ inf.

„Skalvijos“ kino klasikos vakaruose nuo vasario 6 d. sekmadieniais bus galima pamatyti vokiečių kino klasiko Wimo Wenderso filmą „Dangus virš Berlyno“ („Der Himmel über Berlin“, 1987). Prieš pat Berlyno sienos griūtį sukurtas kino pasakojimas tapo vienu įsimintiniausių Vokietijos sostinės kino portretų. Persmelktas 9-ojo dešimtmečio Berlyno dvasios, artėjančių pokyčių nuojautos, miesto vaizdų ir garsų poezijos, „Dangus virš Berlyno“ pelnė kultinio filmo statusą.

„Dangus virš Berlyno“ – tam tikra prasme pranašiškas filmas. Filmas pasirodė, kai miestą dar skyrė į Rytus ir Vakarus jį padalinusi siena. Nepraėjus ir dvejiems metams po filmo premjeros „geležinė uždanga“ griuvo ir Berlyno gyventojai vėl galėjo laisvai judėti gimtajame mieste. 1987 m. „Dangus virš Berlyno“ Wendersui atnešė Kanų kino festivalio įvertinimą už geriausią režisūrą, taip pat Niujorko, Los Andželo kritikų apdovanojimus.

„Skalvijos“ inf.

Kovo 8 d. 19 val. „Skalvijoje“ įvyks specialus režisierių Larisos Artiuginos ir Aleksandros Čiuprinos filmo „Bogdano laimė“ seansas. Tai pasakojimas apie gyvenimą po karo Nikolajevkos miestelyje, Donecko srityje. Filmą pristatys į Vilnių atvykstantys du grupės „Naujasis Donbasas“ savanoriai ir viena iš filmo autorių.

„Bogdano laimė“ – tai pirmasis visuomeninės organizacijos „Naujasis Donbasas“ ilgo metražo filmas. Jame rodoma, kaip ši savanorių organizacija pakeitė karo bombardavimų pusiau sugriauto Nikolajevkos miestelio gyvenimą. Tai filmas apie mokytojus, mokinius, jų tėvus ir savanorius iš Kijevo, bendromis pastangomis atstačiusius ne tik mokyklą, bet ir tikėjimą bei geresnio gyvenimo viltį.

„Skalvijos“ inf.

Prieš kelias savaites pasirodžiusi Sonatos Žalneravičiūtės knyga „Vilniaus iliuzionai. Miesto kino teatrų istorijos“ vasario 12 d. 18 val. bus pristatyta „Skalvijos“ kino centre.

Pasak knygos autorės, būtent „Skalvijoje“ gimė sumanymas ją rašyti: „Tyrinėdama „Planetos“ („Skalvijos“) istoriją supratau, kad domėdamasi vienu kino teatru negaliu atmesti atradimų apie kitus. Taip prasidėjo ilgas ir intriguojantis detektyvinis Vilniaus praeities tyrimas“.

Gilintis į „Skalvijos“, ilgiausiai sostinėje veikiančio kino teatro, istoriją S. Žalneravičiūtė ėmėsi prieš kelerius metus, ieškodama tikslios jo atidarymo datos. Ją nustačius, neilgai trukus buvo paminėtas 50-asis „Skalvijos“ jubiliejus, o kino centro programos sudarytoja dirbanti Sonata Žalneravičiūtė sėdo rašyti knygos.

„Skalvijos“ inf.

Beveik prieš mėnesį miręs Davidas Bowie praturtino ne tik muzikos, bet ir kino pasaulį. Kine jis sukūrė per 20 vaidmenų, kurių svarbiausias ir, kaip teigia dainininko gerbėjai, daug asociacijų su paties atlikėjo asmenybe keliantis yra ateivio vaidmuo britų režisieriaus Nicolaso Roego filme „Žmogus, kuris nukrito į žemę“ („The Man Who Fell to Earth“, 1976).

„Žmogus, kuris nukrito į žemę“ – vienas garsiausių Roego filmų. Su jo kūryba Lietuvos žiūrovai galėjo susipažinti prieš dvejus metus Europos šalių kino forumo „Scanorama“ surengtoje retrospektyvoje. Įtaigos kupini N. Roego filmai nuosekliai tyrinėja žmogaus tapatybę, mūsų supratimą apie vienas kitą. Jie nesileidžia įspraudžiami į tradicinius žanrus, laviruoja tarp siaubo ir fantazijos, mokslinės fantastikos ir asmenybės dramos.