Prieš 120 metų atsiradęs kino menas nuolat keitėsi. Jį keitė technologijos, suteikusios kinui garsą, spalvas, specialiuosius efektus, jo raidos kryptį veikė gabūs režisieriai, kino vizionieriai.
Pažinti kino istoriją susipažįstant su ryškiausiomis asmenybėmis siūlo „Skalvijos“ kino centras kartu su kino kritiku, VDA dėstytoju Nariumi Kairiu. Jis kviečia į kino kursus jaunimui ir suaugusiems „Nepakeičiamas aštuonetas: kino istoriją rašę režisieriai“. Paskaitos vyks trečiadienio vakarais nuo vasario 10 d. iki kovo 30 d. „Skalvijos“ kino centre.
Pasak kursų lektoriaus N. Kairio, per užsiėmimus bus nagrinėjama aštuonių iškilių kino režisierių, be kurių neįsivaizduojama kino raida, kūryba, pradedant broliais Auguste’u ir Louis Lumiere’ais ir baigiant žymiausiu šiuolaikiniu Tailando režisieriumi Achipatpongu Weerasethakulu.
Pernai rudenį „Skalvijoje“ surinktas pirmasis jaunųjų kino programų kuratorių kursas kviečia į išskirtinį savaitgalio seansą – kino ekrane bus pristatytas klasikinis Holivudo miuziklas „Dainuojantys lietuje“ („Singin’ in the Rain“, 1952). Jaunųjų kuratorių kursą sudaro kinu besidomintys 10–12 kl. moksleiviai, suburti „Skalvijos“ kino akademijos ir tarptautinio projekto „Moving Cinema“ rengėjų.
Kultinį Stanley Doneno ir Gene’o Kelly miuziklą jaunieji kuratoriai pasirinko po ilgų diskusijų. Visą semestrą filmus analizavę ir į kino istoriją gilinęsi moksleiviai mano, kad būtent šis filmas yra viena Holivudo miuziklo viršūnių, todėl itin tinka baigiamajai semestro užduočiai. Filmo peržiūra ir pristatymas vyks sausio 23 d. 17 val. „Skalvijos“ kino centre.
Lietuvai minint 25-ąsias Lietuvos atkūrimo metines, istorinę sukaktį šiemet minės ir Rusija. Rugpjūtį sukaks lygiai ketvirtis amžiaus nuo Sankt Peterburgo, tuomet Leningrado, gatvėse vykusio pučo, kai buvo nuverstas Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas. Nors Lietuva tuomet jau buvo paskelbusi savo Nepriklausomybę, jai vis dar grėsė rimtas pavojus. Į artėjančių pokyčių ir laisvės nuojautos persmelktą laiką nukelia žymaus dokumentininko Sergejaus Loznicos naujausias filmas „Įvykis“ (Sobytie, 2015).
Daugelis šį pasakojimą gretina su ankstesniu S. Loznicos filmu „Maidanas“, nufilmuotu pačiame Kijevo revoliucijos epicentre: abiejuose matyti šimtai tūkstančiai veidų, pasiryžusių kovoti už savo laisvę. Nenuostabu, kad tik pasirodžius „Įvykiui“ kino ekranuose jis pradėtas vadinti rusiškuoju „Maidanu“, kurį Rusija jau pamiršo ar buvo priversta pamiršti.
Romanas Polanskis – sudėtinga ir kontroversiška asmenybė. Ryškus talentas ir atkaklumas padėjo jam užkopti į kino Olimpą ir pelnyti beveik visus kino apdovanojimus – Venecijos „Auksinį liūtą“, Kanų „Auksinę palmės šakelę“, „Oskarą“ ir gausybę prancūzų „Cezarių“.
Tačiau asmeninį režisieriaus gyvenimą nuolat lydi skausmingi, dažnai tragiški įvykiai. Jie taip persipynę su filmais, kad dažnai sunku atskirti, kur realybė, o kur kūrėjo vaizduotė. Beje, pats režisierius niekada ir nesiekė ieškoti tos ribos. Greičiau atvirkščiai.
Gruodžio 4–13 d. „Skalvijos“ kino centras kartu su Lenkijos kultūros institutu Vilniuje pristatys išsamią Polanskio ankstyvųjų filmų retrospektyvą. Bus parodyti 8 vaidybiniai filmai ir Lodzės kino mokykloje sukurtų trumpametražių programa.
Lapkričio 16–30 d. „Skalvijos“ kino centras kviečia į lietuviškų dokumentinių filmų ciklą „Scena“. Jį sudaro penki šiemet sukurti filmai apie teatrą ir jo kūrėjus. Pirmuosius ciklo seansus „Skalvijoje“ lydės susitikimai ir pokalbiai su filmų autoriais bei herojais.
Lapkričio 16 d. 19. 30 val. ciklą pradės Miko Žukausko filmas „Trikampiui pakilus: Krystianas Lupa stato „Didvyrių aikštę“. Filmas rodo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Thomaso Bernhardo pjesę „Didvyrių aikštė“ stačiusio žymaus lenkų režisieriaus Krystiano Lupos repeticijas.
Su Arūno Žebriūno filmu „Gražuolė“ (1969) užaugo ne viena karta. Jis jau tapo klasikiniu. Iki šiol vertinama išskirtinė filmo kino kalba, subtilumas ir gebėjimas į vaikų pasaulį pažvelgti jų akimis.
Galimybę pamatyti „Gražuolę“ sostinės 8–12 kl. moksleiviams dovanoja Lietuvos kino centras, kviečiantis į nemokamas „Gražuolės“ peržiūras ir diskusijas po filmo. Peržiūros vyks lapkričio 10–12, 17 ir 19 d. „Skalvijos“ kino centre.
Prieš metus Lietuvos kino centro iniciatyva suskaitmenintas ir restauruotas filmas – odė vaikystei, jos trapumui ir dvasinėms vertybėms. Pagrindinė filmo herojė (Inga Mickytė) yra kiemo vaikų mėgstama mergaitė, kuriai gamta pašykštėjo išorinio grožio, tačiau apdovanojo dvasiniu. Mergaitė tiki, kad grožį galima sukurti.
Savo laiką pralenkę filmai dažnai įvertinami tik po kurio laiko. Taip atsitiko ir su Alfredo Hitchcocko „Svaiguliu“ („Vertigo“, 1958). Filmui pasirodžius, jį šaltai priėmė ir kino kritikai, ir žiūrovai. Tačiau 2012 m. žurnalo „Sight and Sound“ paskelbtoje apklausoje (dalyvavo 846 kino ekspertai) būtent „Svaigulys“ buvo išrinktas geriausiu visų laikų filmu.
„Svaigulys“ – vienas sudėtingiausių Hitchcocko filmų. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti tiesiog kruopščiai apgalvota ir nufilmuota istorija, tačiau kuo labiau į ją giliniesi, tuo daugiau jos prasmių atsiveria – ir filosofiniame, ir psichologiniame lygmenyje. Filmo herojus tarsi apsėstas praeities: jis siekia ją kurti iš naujo.
„Tai istorija apie du žmones, kurie patenka į savos regimybės spąstus. Ir Madlen, ir Skočio asmeninis matymas nėra tikrovė. Viskas prasideda kaip blefas, klastotė, apsimetimas, tačiau tai įtraukia. Grožio kerai – tai visada kaukė, slepianti košmarus, o už lemtingos moters visada stovi mirtis“, – sako filosofas ir kultūros tyrinėtojas Slavojus Žižekas.
Vaikus auginančios šeimos kasdien mokosi reaguoti į gausybę jų prašymų. Vieni spirga, nes nori turėti savo augintinį, kiti maldauja dviračio ar savo kompiuterio, dar kiti nori užsiimti ekstremaliu sportu. Kaip atrasti pusiausvyrą tarp vaikų troškimų ir tėvų noro juos apsaugoti nuo galimų pavojų?
Galbūt tai paaiškės pažiūrėjus naujausią brolių Olivier ir Yves’o Ringerų filmą „Keliaujantys paukščiai“ („Les oiseaux de passage“, 2015). Vaikams tai bus pasakojimas apie nepaprastą bendraamžių kelionę, tėvams – apie tai, kad būti tėvais galima įvairiai.
„Keliaujančius paukščius“ jau šį savaitgalį pradės rodyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Mažeikių kino ekranai. Premjera vyks šeštadienį, spalio 24 d., sostinės „Skalvijos“ kino centre. Filmą pristatys kino ir teatro aktorė Joana Čižauskaitė, tapusi vienu iš filmo „balsų“.
Kai šiemet Kanuose vyko Guillaume’o Nicloux juostos „Meilės slėnis“ premjera, visų akys pirmiausiai nukrypo į pagrindinius vaidmenis sukūrusias prancūzų kino legendas Isabelle Huppert ir Gerard’ą Depardieu. Daugeliui buvo smalsu, kaip šiandien suskambės garsių aktorių duetas, prieš 35 metus, 1980-aisiais, kai ekranuose pasirodė Maurice’o Pialat (1925-2003) filmas „Lulu“ („Loulou“), vadintas ir gražiausia, ir seksualiausia visų laikų kino pora.
Iš naujo tai įvertinti kviečia Kino klasikos vakarus rengiantis „Skalvijos“ kino centras. Filmas „Lulu“ bus rodomas tris birželio sekmadienius (7, 14, 21 d.) iš vis rečiau kino ekrane matomos 35 mm juostos.
Gegužės 30 d. lietuviško kino gerbėjus prie televizijos ekranų sukvies aštuntą kartą rengiami lietuvių kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Šiemet siūloma ne tik stebėti tiesioginę šventės transliaciją, bet ir pamatyti visus nominuotus filmus kino ekrane, dar prieš paskelbiant verdiktą. Nuo gegužės 26 d. iki 30 d. „Skalvijos“ kino centre vyks specialūs „Sidabrinės gervės“ nominantų seansai, kuriuos pristatys jų kūrėjai. Žiūrovai kviečiami dalyvauti totalizatoriuje ir iš anksto spėti, kurie filmai bus išrinkti metų geriausiais.
