Autorius: LDM inf.

LDM inf.

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaroma Aleksandro Vasiljevo kolekcijos paroda
„Paryžiaus mados magai. 1920–1999 m.“

Lietuvos dailės muziejus rugsėjo 20 d., ketvirtadienį, 17 val. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) atidaro parodą „Paryžiaus mados magai. 1920–1999 m.“, kurioje kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas Lietuvos publikai pristato devynis pasaulinio garso mados namų  įkūrėjus ir jų kūrinius (paroda veiks iki 2019 m. rugpjūčio 20 d.). Parodą atidarys kolekcijos savininkas Aleksandras Vasiljevas ir Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.
Spaudos konferencija – rugsėjo 20 d., ketvirtadienį, 13 val.

Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Aleksandro Vasiljevo fondu, surengė jau vienuoliktą žymaus mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos parodą. Parodoje „Paryžiaus mados magai“ pristatomi devyni iškilūs kutiurjė, sukūrę savo mados namus. Tarp jų – dar ir dabar gyvi praėjusio amžiaus mados korifėjai.

Ekspozicija pradedama mados namais Lanvin, kuriuos 1889 m. įkūrė prancūzų menininkė modeliuotoja Žana Lanvin (Jeanne Lanvin). Išskirtiniu mados namų Lanvin bruožu tapo moters įvaizdžio kūrimas, elegancijai pabrėžti pasitelkiant mėlynus atspalvius. Vienas tokių papuošė ne tik daugelį Lanvin mados namų kūrinių, bet ir jų įkūrėjos buto interjerą, iki šiol saugomą Prancūzijos taikomosios dailės muziejuje.

Antroji mūsų ekspozicijos herojė – garsioji Gabrielė Šanel (Gabrielle Chanel). Iš valstiečių šeimos kilusi savamokslė siuvėja įėjo į istoriją revoliuciniu būdu panaudojusi trikotažą ir išpopuliarinusi ir šiais laikais dėvimą „juodą mažą suknelę“. G. Šanel aktyviai bendradarbiavo su rusų aristokratais. Chanel mados namų siuvinėjimo skyriui vadovavo didžioji kunigaikštienė Marija Romanova, o jos brolis Dmitrijus Romanovas buvo G. Šanel draugas. Garsiuosius kvepalus Chanel N°5 1921 m. sukūrė taip pat Maskvoje gyvenęs prancūzų kilmės kvepalų kūrėjas Ernestas Bo (Ernest Beaux).
Trečioji ekspozicijos asmenybė – Megė Ruf (Maggy Rouff). Taip pat garsi, bet, žinoma, ne tiek kaip pirmosios dvi.  M. Ruf į mados pasaulį žengė per 1929 m. krizę ir jos vardas skambėjo ilgiau nei 40 metų. Išskirtiniai jos kūrybos akcentai – moteriški siluetai, kuriems kurti buvo naudojami gėlių raštais marginti ploni audiniai.

Žakas Heimas (Jacques Heim), kilęs iš lenkų ir žydų šeimos, išgarsėjo dar 1925 m., kai bendradarbiavo su Sonia Delone (Sonia Delaunay) – viena garsiausių art deco stiliaus mados kūrėjų. Iki karo Ž. Heimas daugiausia kūrė kailinius drabužius, vėliau pradėjo modeliuoti balines ir kokteilines sukneles.

Kristianas Dioras (Christian Dior) – dar vienas mūsų ekspozicijos dizaineris, kurio vardas žinomas visame pasaulyje. Dior mados namai iki šiol laikomi pagrindiniu prancūzų rafinuoto skonio ramsčiu haute couture pasaulyje. Mados namai buvo įkurti 1947 m. ir išgarsėjo moterišku siluetu new-look siauru liemeniu ir labai plačiu saulės kliošo kirpimo sijonu. Pokario Europoje K. Dioro naujovė sukėlė milžinišką rezonansą. Didžiojo kutiurjė modeliai buvo labai santūrių tonų – juodos, rudos, baltos, pilkos, tamsiai mėlynos spalvų… Kai Dior mados namų meno direktoriumi buvo paskirtas 21 metų Ivas Sen Loranas (Yves Saint Laurent), jų koncepcija iš esmės pasikeitė. I. Sen Lorano pasiūlytas siauras siluetas paaukštintu liemeniu Dior mados namams suteikė antrąjį kvėpavimą, o pačiam Ivui – pasitikėjimo savo jėgomis. Jau 1962 m. jis Paryžiuje įkūrė savo mados namus.

I. Sen Loranas buvo pagrindinis europietiškosios mados skleidėjas XX a. 7-ąjį ir 8-ąjį dešimtmečiais. Jis sukūrė garsiąją Mondriano suknelę pagal Nyderlandų abstrakcionisto Pito Mondriano (Piet Mondrian) tapybą, be to, įtraukė į madą iki šiol aktualius stilius – boho, safario, čigonų, kinų, japonų ir rusų. Nepaprastai talentingas mados kūrėjas I. Sen Loranas gimė Prancūzijos valdomame Alžyre. Karštuoju metų laiku jis persikraustydavo į Marakešą Maroke ir ten Mažorelio viloje kūrė savo nuostabiąsias kolekcijas, vėliau įkūnytas jo mados namuose Paryžiuje.

Svarbi ekspozicijos „Paryžiaus mados magai“ dalis skirta Jubero de Živenši (Hubert de Givenchy) kūrybai. Šis didis menininkas jaunystėje bendradarbiavo su Kristobaliu Balensiaga (Cristóbal Balenciaga) ir Elza Skiapareli (Elsa Schiaparelli), o jo, kaip savarankiško menininko, kūrybos pakilimas siejamas su dieviškosios Odrės Hepburn (Audrey Hepburn), pasirinkusios jį asmeniniu modeliuotoju, vardu. Neprilygstamoji stiliaus ikona daugelyje savo filmų vaidina vilkėdama būtent J. Živenši kurtas sukneles. Dabar šie drabužiai, kaip ir jų savininkė O. Hepburn, jau tapę klasika. J. Živenši stilius yra paprastesnis ir elegantiškesnis už sudėtingus I. Sen Lorano kūrinius.

Kalbant apie Paryžiaus mados magus, neįmanoma nepaminėti Pjero Kardeno (Pierre Cardin), kuris yra kilęs iš Venecijos ir karjerą pradėjo kaip K. Dioro mados namų sukirpėjas. P. Kardenas išgarsėjo kosminių tyrimų epochoje, 1950 m. įkūręs savo mados namus. Naująją srovę – futurizmą – jis pavertė tikrove. Dauguma Cardin mados namų modelių atspindi kosminę moters ir vyro viziją. Būtent P. Kardeno nuopelnams priskiriamas golfo, juodų pėdkelnių, ilgaaulių batų ir iš tankios vilnos siūtos suknelės atsiradimas. Kosminio novatoriaus mūza laikoma Maja Pliseckaja, dievinusi Lietuvą ir prie Trakų turėjusi sodybą. P. Kardenas rengė ballerina assoluta ir scenoje, ir gyvenime. M. Pliseckajos vaivorykštinis chitonas, kurį jai sukūrė P. Kardenas, tapo vienu mūsų ekspozicijos perlų.

Teise vadintis modernistu ir futuristu P. Kardenas dalijosi su kitu kūrėju – Andre Kurežu (Andre Courreges). A. Kurežas, pagal specialybę inžinierius statybininkas, kūrė ultramodernius drabužius. Jis dievino baltą spalvą ir derino ją su ryškiai geltona, oranžine ir ruda. Jo jaunatviškas stilius visų pirma siejamas su mini suknelės išradimu. A. Kurežas laikomas jos išradėju ir dalijasi šiuo nuopelnu su angle Mere Kvant (Mary Quant). Dėl savo kūrybos A. Kurežas išgarsėjo visame pasaulyje, ypač Japonijoje, kur jo vardas mados pasaulyje iki šiol yra šventas.

Parodos rengėjai: Lietuvos dailės muziejus ir Všį „Alexandre Vassiliev fondas“.
Parodos informaciniai rėmėjai: MEDIA TRAFFIC TV viešajame transporte, ACM informacija miestui.
Informaciją apie parodą teikia Aleksandras Vasiljevas, dėl personalinių interviu kreipkitės į jo atstovę Lietuvoje – Almą Puodžiukaitienę mob. 8 687 35 203.
Informacija ir iliustracijos internete www.ldm.lt
LDM Ryšių su visuomene skyrius
                                                                                                85 262 18 83, 8 674 94 104

LDM inf.

Rugsėjo 13 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius) atidaroma Lietuvos dailės muziejaus parodų ciklo „Vilniaus gatvės“ pirmoji paroda „Pilies gatvė“ (veiks iki lapkričio 20 d.).

Spaudos konferencija vyks rugsėjo 13 d., ketvirtadienį, 11 val. Joje dalyvaus Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, projekto vadovė dr. Margarita Matulytė, kuratoriai Justina Augustytė ir Donatas Snarskis, fotografas Tomas Kapočius, garso kūrėjas Marius Juknevičius, dailininkas Žilvinas Jagėla, ekskursijos autorius Jurgis Atroškevičius.

LDM inf.

Rugsėjo 7–9  d. Nacionalinė dailės galerija  (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) dalyvauja 3-ajame Vilniaus galerijų savaitgalyje.  Ta proga NDG rugsėjo 8 ir 9 d. kviečia nemokamai aplankyti nuolatinę galerijos ekspoziciją ir šiuo metu veikiančias parodas „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ ir „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ bei dalyvauti parodas lydinčiuose renginiuose.

Galerijų savaitgalio renginiai NDG:
Rugsėjo 7 d., penktadienį, 17 val. – ekskursija po parodą „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ su dizaineriu Tadu Baginsku.
Rugsėjo 8 d., šeštadienį, 12 val. –  kūrybinės dirbtuvės vaikams iki 12 metų su parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ vienu iš kuratorių ir architektu Julijumi Balčikoniu. Į dirbtuves kviečiame registruotis el. paštu [email protected]
Rugsėjo 8 d., šeštadienį, 11.30 val. – ekskursija po parodą „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ su NDG gidu.
Rugsėjo 8 d., šeštadienį, 16 val. – ekskursija po parodą „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja “ su jos kuratore Karolina Jakaite.
Rugsėjo 9 d., sekmadienį, 11.30 val. – ekskursija po parodą „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ su jos kuratoriumi Ernestu Parulskiu.
Rugsėjo 9 d., sekmadienį, 13 val. – ekskursija po parodą „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ su žurnalistu Algimantu Čekuoliu ir parodos kuratore Karolina Jakaite.
Rugsėjo 8–9 d. NDG centriniame hole veiks lietuviško dizaino prekystalis, kur bus galima pamatyti ir įsigyti šiuolaikinio arba moderniai interpretuoto istorinio lietuviško dizaino gaminių.

Daugiau informacijos: Danutė Gambickaitė, el. p.: [email protected], tel.: 85 2195965, www.ndg.lt
Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius

LDM inf.

Liepos 13 d., penktadienį, 11 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje rengiama spaudos konferencija, kurioje bus pristatytos dvi naujos Lietuvos dizaino istorijai skirtos parodos – „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ ir „Lietuva. Londonas. 1968“. Joje dalyvaus parodų kuratoriai Karolina Jakaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Gintautė Žemaitytė, Julijus Balčikonis, Ernestas Parulskis, dizaineriai Tadas Baginskas ir Ignas Survila, konferenciją moderuos galerijos vadovė Lolita Jablonskienė. Parodų atidarymas vyks liepos 13 d. 18 val.

Paroda „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, pristato modernios Lietuvos daiktų dizainą – nuo 1918 m. Trispalvės iki 2018 m. virtualios realybės sprendimų. Ją sudaro trys teminiai segmentai, kuriuose Lietuvos daiktų dizaino artefaktai eksponuojami chronologiškai. Segmente „Dizainas ir valstybė“ rodoma, kaip dizainas nuo XX a. trečiojo dešimtmečio tapo ir iki šiol yra vienas iš Lietuvos kūrybinio ir ekonominio potencialo įrodymų šalies viduje bei už jos ribų. Segmentas „Dizainas iki dizaino“ iliustruoja tarpukario amatininkystės virtimą dizainu ir jos transformaciją į „Dailės“ kombinatų industriją. Didžiausiame skyriuje „Dizaino paradoksai“ žiūrovai pamatys kelias dešimtis buičiai sukurtų ir tebekuriamų lietuviško dizaino objektų ir jų istorijų, tarp kurių dulkių siurblys „Saturnas“, pirmasis „Snaigės“ šaldytuvas, nepakitusio dizaino gamybos rekordą pasiekusi bulvių tarkavimo mašinėlė, baldai – nuo Tado Baginsko kėdės (1967) iki Naurio Kalinausko modulinių spintų serijos (2006) – ir kt. Parodos kuratorių ir kviestinių autorių parengtos istorijos pasakoja apie Lietuvos dizainerių darbus Lietuvoje, užsienio bendrovėse ir skaitmeninį dizainą. Parodą rengė: Karolina Jakaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Lijana Natalevičienė, Gintautė Žemaitytė, Ernestas Parulskis.

Kitoje parodoje „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ rekonstruojama vieno paviljono atsiradimo istorija. 1968 metų rugpjūčio mėnesį Londone legendiniame parodų centre Earls Court buvo pristatytas Lietuvos, kaip vienos iš sovietinių respublikų, paviljonas, supažindinęs su kultūros, meno, mokslo ir pramonės pasiekimais. Tai – vienas iš moderniausių bei konceptualiausiai įgyvendintų Lietuvos prisistatymų Vakaruose sovietiniais metais. Kadangi projektas buvo skirtas eksportui, atgarsiai apie specialiai šiai progai sukurtų ambicingų meno ir dizaino kūrinių pavyzdžius, leidinius ir parodas liko beveik nežinomi. Parodos kuratoriai Karolina Jakaitė ir Julijus Balčikonis pirmą kartą po penkiasdešimties metų įdėmiai pažvelgia, kaip vyko 1968-ų metų lietuviško dizaino odisėja.

Parodos Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki rugsėjo 30 d.

Projektus iš dalies finansavo: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba. Parodos „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ partneris – JCDecaux, parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ partneriai: leidykla LAPAS, Dizaino fondas, Vilniaus dailės akademija. Rėmėjai: UAB Exterus, Imparat. Informaciniai rėmėjai: žurnalas Centras/Interjeras.lt, žurnalas Created in Lithuania, Lietuvos dizaino forumas  

Daugiau informacijos tel. (8 5) 212 29 97, www.ndg.lt
Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius

LDM inf.

„Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai“

Š. m. balandžio 6 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) atidaroma paroda „Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai”. Parodos spaudos konferencija – balandžio 6 d. 11 val. Joje dalyvaus parodos kuratoriai Eglė Juocevičiūtė, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, Kadri Asmer, Raivo Kelomees, Nacionalinės dailės galerijos vedėja Lolita Jablonskienė.

Parodoje apžvelgiami reikšmingi, tačiau iki šiol menkai tyrinėti privataus kolekcionavimo atvejai Lietuvoje ir Estijoje, atsiradę sovietinės kultūros paribiuose XX a. 7–10 dešimtmečiais. Tyliosios kolekcijos augo valstybės kontroliuojamos meno rinkos paraštėse literatų, aktorių, gydytojų, architektų, inžinierių iniciatyva. Jų rinkiniuose nusėdo šimtai tapybos, grafikos, skulptūros darbų.
Paroda pasakoja keturiolika kolekcionavimo istorijų iš Lietuvos ir Estijos. Kiekviena kolekcija atspindi ne tik jos savininko estetines pažiūras, pažįstamų dailininkų tinklą, bet ir platesnį sovietmečio kultūros lauko pulsą, skirtingas menines tradicijas, įsigijimo būdus, santykį su savo rinkiniu.
Lietuviškąjį segmentą sudaro Vilniaus universiteto profesoriaus Vlado Žuko, aktorių Laimono Noreikos, Broniaus Gražio, architekto Zigmanto Liandzbergio, gydytojos Stasės Mičelytės, filologo, radiotechnikos inžinieriaus Visvaldo Neniškio, medicininės įrangos inžinieriaus Jono Žiburkaus, kino scenaristo, žurnalisto Prano Morkaus, finansininko, auditoriaus Egidijaus Jakubausko kolekcijos. Estiškąją parodos dalį sudaro Matti Miliaus ir Marto Leppo, kuriems dailės kolekcionavimas tapo gyvenimo būdu, taip pat – verslininko Marto Eriko, mediko Mihkelio Lembero ir Švedijoje gyvenusio finansų analitiko Henno Kocho kolekcijos.

Balandžio 7 d. 16 val. NDG auditorijoje vyks latvių menotyrininko Peterio Bankovskio paskaita „Privatus dailės kolekcionavimas Latvijoje XX a. II pusėje“.
Paroda veiks iki birželio 10 d.

Parodos organizatorius – Nacionalinė dailės galerija

Kuratoriai: Eglė Juocevičiūtė, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, Kadri Asmer, Raivo Kelomees
Architektė Ieva Cicėnaitė
Dizainerė Laura Grigaliūnaitė
Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba Rėmėjai: UAB Exterus, Imparat, Lietuvos Respublikos ambasada Estijos Respublikoje, Estijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje Partneriai: Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos kino centras Informaciniai rėmėjai: lrytas.lt, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

LDM inf.

Lietuvos dailės muziejus kovo 15 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečia į parodos „Šviesa ir erdvė, vanduo ir saulė. Žvilgsnis į Nidos dailininkų koloniją. XIX a. pab.–XX a. I p. tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo (Klaipėda) rinkinio“ atidarymą Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius). Paroda veiks iki birželio 3 d.

Susitikimas su parodos kuratore Kristina Jokubavičiene žiniasklaidai – 16 val.

Parodoje eksponuojami tapybos ir grafikos kūriniai iš klaipėdiečio Aleksandro Popovo rinkinio. Buvęs tolimojo plaukiojimo kapitonas, šiandien verslininkas, vadinantis save azartišku ir smalsiu, per gerą dešimtmetį sukaupė maždaug 1500 tapybos ir grafikos darbų rinkinį, reprezentuojantį XIX a.–XX a. pirmos pusės Rytų Prūsijos dailę. Kartu su bendraminčiais, 2009 m. susibūrusiais į VšĮ Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugiją „Nidden“ (draugija administruoja rinkinį), kolekcininkas rengia didesnes ir mažesnes rinkinio parodas įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, sudarė leidinį apie Rytprūsių dailę. Tikslingai kaupiamas rinkinys vertingas ir estetine, ir istorine-pažintine prasme: paveikslai ir grafikos lakštai vaizdingai pasakoja apie kraštą ir jo gamtą, skatina pažinti dviejų svarbių regiono dailės reiškinių – Karaliaučiaus dailės akademijos (veikė 1845–1945 m.) ir Nidos dailininkų kolonijos – istoriją.

Svariausia A. Popovo rinkinio dalis, 276 tapybos ir grafikos darbai nuo 2014 m. eksponuojami Lietuvos dailės muziejaus padalinyje Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikiančioje ilgalaikėje parodoje „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje“. Parodos Vytauto Kasiulio dailės muziejuje tikslas buvo išryškinti kelis istorinės dailininkų kolonijos, veikusios  Nidoje nuo XIX a. pab.  iki 1945 m., aspektus.

Pirmąja Europos dailininkų kolonija tapo Prancūzijoje, Barbizono kaimelyje Fontenblo miško pakraštyje 1830 m. susibūrusi tapytojų realistų grupelė. Ramios ir nuošalios vietos kūrybai civilizacijos nepaliestos gamtos apsuptyje – tai buvo tikras išsigelbėjimas daugeliui XIX a. menininkų, nepakeliančių sparčiai augančių miestų sumaišties ir triukšmo. Mažesni ar didesni laikini dailininkų sambūriai paprastai kaimiškose vietovėse ėmė dygti kaip grybai po lietaus. Europos dailininkų kolonijų asociacijos „EuroArt“ duomenimis, nuo Barbizono laikų įvairiose Europos šalyse veikė daugiau kaip 130 dailininkų kūrybos centrų.

Kuršių nerijos gamtą XIX a. pradžioje atrado keliautojai ir rašytojai, vėliau Karaliaučiaus dailės akademijos (veikė 1845–1945 m.) profesoriai ir mokiniai. XIX a. pabaigoje nuošaliame žvejų kaimelyje Nidoje pradėjo formuotis dailininkų kolonija.  Sambūriui priklausę menininkai pamėgo ant marių kranto 1867 m. įkurtą Hermanno Blode’ės viešbutį. 1909 m. į Nidą pirmą kartą atvyko ekspresionistas Maxas Pechsteinas. Jo darbuose, sukurtuose Nidoje, ryškėjo kitoks žvilgsnis į peizažą, vyravo ryškios spalvos ir nauji motyvai. Tai sukėlė diskusijas tarp impresionizmo ir ekspresionizmo šalininkų.

Pirmojo pasaulinio karo metais ankstyvasis kolonijos branduolys iširo. Po praretėjimo, kurį kolonijos dalyvių gretos patyrė XX a. 2–3 dešimtmečių sandūroje, dailininkų skaičius vėl pradėjo augti. Greta ekspresionistų pasirodė kitų dailės srovių – naujojo daiktiškumo, vėlyvojo impresionizmo – atstovų. Neretai tų pačių dailininkų darbuose derėjo kelios stilistinės kryptys. H. Blode’ės viešbučio „dailininkų verandoje“ vėl iki išnaktų nenutildavo pokalbiai apie meną, skambėjo muzika ir poezija. Peizažas išliko svarbiausiu Nidos kolonijos tapybos žanru, jį papildė palyginti negausios figūrinės kompozicijos ir portretai. Marios ir jūra, pakrantės, uostai ir uosteliai, kopos, smėlis, pušys, mažos žvejų trobelės ir valtys, grakščiai sunkūs kurėnai, vėtrungės, briedžiai, įvairiausi paukščiai, žvejų kasdienybė ir šventės, jų moterų darbai bei neramus iš jūros grįžtančių vyrų laukimas – tai buvo pagrindiniai Nidos dailininkų kolonijoje kuriamų paveikslų motyvai.

Antrasis pasaulinis karas nutraukė Nidos dailininkų kolonijos istoriją. H. Blode’ės viešbutyje metų metais kaupta paveikslų kolekcija buvo sunaikinta 1945 m. vasario pradžioje, į Nidą įžengus Raudonosios armijos daliniams. Daugelis Kuršių nerijai ištikimų dailininkų, nublokšti toli nuo „stebuklų žemės“, jos atminimą gaivino „prisiminimų paveikslais“. Tai unikalus Nidos dailininkų kolonijos istorijos puslapis. Įvairiuose šaltiniuose pateikiamas Nidos dailininkų kolonijos dalyvių skaičius svyruoja nuo 200 iki 400. Bent pusė iš jų buvo kilę iš Rytų Prūsijos, kita pusė – atvykėliai iš Vakarų Prūsijos ir kitų Vokietijos regionų. XX a. pirmoje pusėje Nida buvo ne tik vokiečių dailininkų, bet ir muzikantų, kompozitorių, aktorių, rašytojų, fotografų pamėgta kūrybos ir poilsio vieta.
Apžvelgti kelis istorinės dailininkų kolonijos Nidoje aspektus – toks šios parodos Vytauto Kasiulio dailės muziejuje tikslas. Su Nidos kolonija susiję A. Popovo rinkinio kūriniai pasufleravo tris parodos temas: „Pradžia ir pirmieji“ – Kuršių nerijos kraštovaizdžio atradimas XIX a., dailininkų kolonijos Nidoje formavimasis ir pirmieji jos dalyviai; „Nauji vėjai“ – kolonijos modernistų ir tradicionalistų ginčai dėl stiliaus iki ir po Pirmojo pasaulinio karo; „Valtys, smėlis, pušys“ – tolesnis kolonijos raidos laikotarpis iki 1945 metų. Pagrindines temas papildo trys potemės: „Nerijos vaizdų paroda“ – apie visuomenei mažiau žinomą pirmąją Kuršių nerijai skirtą parodą, vykusią Karaliaučiuje 1914 m.; „Itališkas vaizdas ir žvilgsnis nuo kopos“ – apie išskirtinį motyvą ir jo interpretacijas Nidos dailininkų kūriniuose; „Nekasdieniška kasdienybė“ – apie didmiesčių menininkų akims itin neįprastus gyvenimo siauroje smėlio juostoje tarp marių ir jūros savitumus.

Parodoje 69 autorių kūrybą reprezentuoja 88 kūriniai. Eksponuojami Ernsto Bischoffo-Culmo, Friedricho Behrendto, Ludwigo Dettmanno, Arthuro Degnerio, Karlo Eulensteino, Hanso Kallmeyerio, Ernsto Mollenhauerio, Wernerio Sieloffo, Juliuso Wentscherio ir kitų dailininkų tapybos ir grafikos darbai.

Parodos rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba, VšĮ „Nidden“.

Informaciją apie parodą teikia:
parodos kuratorė, Prano Domšaičio galerijos vadovė Kristina Jokubavičienė, tel. 8 616 16550;
parodos koordinatorė, Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vadovė Ilona Mažeikienė, tel. 8 611 13012.

LDM Ryšių su visuomene skyrius
(8 5) 262 18 83, 8 674 94 104

LDM inf.

Kovo 7 d., trečiadienį, 11 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) rengiama spaudos konferencija, kurioje bus pristatyta taktilinių reprodukcijų paroda „BLIND DATE“, skirta lytėjimu pažinti vizualaus meno kūrinius. Spaudos konferencijoje dalyvaus projekto kuratoriai Agnė Matulevičiūtė ir Matas Drukteinis, skulptorius Jonas Aničas, konsultantė Irma Jokštytė, renginį moderuos NDG vedėja Lolita Jablonskienė. Parodos atidarymas kovo 7 d. 18 val.

Paroda „BLIND DATE“ (liet. „Aklas pasimatymas“), kuria siekiama sudaryti sąlygas regėjimo negalią turintiems žmonėms susipažinti su nacionaliniu dailės paveldu ir taip ugdyti jų meninio suvokimo kompetencijas, parengta bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga bei LDM Nacionaline dailės galerija. Ekspoziciją sudaro skulptorių Jono Aničo ir Mato Janušonio sukurtos reljefinės paveikslų reprodukcijos, kurias galima liesti rankomis ir tokiu būdu pažinti paveikslo turinį.
Į NDG nuolatinę XX-XXI a. ekspoziciją įsiterpiančios taktilinės reprodukcijos veda per skirtingas XX a. lietuvių tapybos stilistines kryptis, asmenybes bei tematikas, regos negalią turintiems leis pažinti gamtos ir miesto peizažus, portretus ir žmogaus kūno judesius, siurrealistinius vaizdinius.

Kaip pasakoja parodos „BLIND DATE“ kuratoriai Agnė Matulevičiūtė, Matas Drukteinis ir Eglė Nedzinskaitė, didžiausias iššūkis buvo atrinkti tokius paveikslus, kurie reikšmingai praplėstų regėjimo negalią turinčių žmonių žinias ir suvokimą apie lietuvių dailę, atskleistų jos įvairovę ir  kartu  atitiktų bendruomenės poreikius ir tam tikrus kokybinius standartus.

 „Parodą parengti padėjo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos konsultantai Irma Jokštytė ir Alvydas Valenta, taip pat šioje srityje bene didžiausią patirtį Lietuvoje sukaupusi menotyrininkė Diana Raudonienė. Tikimės, kad ekspozicija ir ją lydintys renginiai bus įdomūs ir naudingi neregių bendruomenei, taip pat paskatins diskusijas visuomenėje apie kultūros ir meno įstaigų prieinamumą žmonėms su įvairiomis negaliomis, atkreips dėmesį į profesionalaus meno galią mažinti atskirtį“, – pasakoja parodos kuratoriai, pabrėždami, kad siekiant pristatyti įvairesnį lietuvių vaizduojamojo meno spektrą, tikimasi ateityje plėsti taktilinių kūrinių kolekciją.
Taktilinė paroda „BLIND DATE“ Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki balandžio 8 dienos.

Parodos kuratoriai: Agnė Matulevičiūtė, Matas Drukteinis, Eglė Nedzinskaitė
Reprodukcijų autoriai: Jonas Aničas, Matas Janušonis
Konsultantai: Irma Jokštytė, Alvydas Valenta
Organizatoriai: VšĮ „Krantas“, VšĮ „Meno genas“
Partneriai: Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinė dailės galerija, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Užupio meno inkubatorius
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, „ElektroMarkt“, „Vieversio kulniukai“, „VOX ART“

Daugiau informacijos: Matas Drukteinis, el. p.: [email protected], tel.: 865633768; www.ndg.lt, www.taktilineparoda.lt
Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius

LDM inf.

Lietuvos dailės muziejus kviečia į Lietuvos valstybė atkūrimo šimtmečio minėjimo programos parodos „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“ atidarymą, kuris vyks vasario 15 d., ketvirtadienį, 17 val. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius). Paroda supažindina su įvairių taikomosios dailės ir dizaino sričių (keramikos, tekstilės, juvelyrikos, baldų, stiklo, odos, grafinio ir meninio dizaino) istorine vystymosi raida nuo tarpukario iki šių dienų. Pristatoma 200 žymiausių pastarojo šimtmečio menininkų kūryba, per 1000 taikomosios dailės ir dizaino objektų bei įvairių projektų. Parodos architektūrą kūrė Saulius Valius ir Jurgis Dagelis, grafinį dizainą – Juozapas Švelnys. Paroda veiks iki 2018 m. gruodžio 31 d.

SPAUDOS KONFERENCIJA vyks vasario 15 d. 11 val. Dalyvaus Lietuvos dailė muziejaus direktorius Romualdas Budrys, projekto vadovė Laima Bialopetravičienė, kuratorė ir koordinatorė Jūratė Meilūnienė, kuratorė Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, rinkinių kuratorės: Nijolė Žilinskienė, Gražina Gurnevičiūtė, Danutė Skromanienė, Živilė Intaitė, Giedrė Uzdilienė, Eglė Pinkutė.
Valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtoje parodoje taikomosios dailės ir dizaino istorija pristatoma neatsitiktinai. Šios meninės veiklos sritys glaudžiai susijusios su visuomenės ekonominiais ir kultūriniais poreikiais, jų elementai funkcionuoja kasdienėje terpėje, daro tiesioginį poveikį žmonių estetinei pajautai, atspindi jų lūkesčius. Taikomosios dailės ir dizaino raidoje galima įžvelgti istorijos posūkius: atkurtos valstybės pamatų kūrimą ir ryškias modernizacijos gaires tarpukariu, siekį laviruoti tarp kanono ir saviraiškos laisvės sovietmečiu, o atkūrus nepriklausomybę – poreikį išlaisvinti ideologijos varžomą kūrybinę mintį.

Parodoje eksponuojama žymiausių pastarojo šimtmečio taikomosios dailės atstovų ir dizainerių kūryba, pristatoma šiuos specialistus rengusių švietimo institucijų veikla, taip pat visuomenės skonį ir buities estetikos kryptį formavusių meno gaminių įmonių (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kombinatai „Dailė“, Vilniaus modelių namai, Sąjunginio techninės estetikos mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filialas, Lentvario kilimų fabrikas, šilko audinių fabrikas „Kauno audiniai“, kt.) produkcija.
Ekspozicijoje išskirti rūšiniai taikomosios dailės (tekstilė, keramika, stiklas, metalas, kt.) ir dizaino (baldai, grafinis dizainas) segmentai chronologiškai atspindi kiekvienos srities raidą nuo pirmųjų valstybės atkūrimo žingsnių iki šių dienų, suteikia galimybę gilintis į skirtingų tarpsnių estetikos slinktis, tapatumo paieškas, tradicijų ir inovatyvumo santykį. Apžvalga pradedama ištakomis – ilgaamžę tautos patirtį sugėrusiais tautodailės eksponatais (kėdės, medžio drožiniai, audiniai), įkūnijančiais pagrindinius dirbinio struktūros dėmenis – konstrukciją, ornamentiką, spalvą. Tarpukario laikotarpio taikomosios dailės ir dizaino eksponatai demonstruoja jaunos valstybės ambicijas tapti modernia ir tautinį savitumą išlaikiusia šalimi, diegusia sumodernintą tautinį stilių, kėlusį piliečiams emocinio susitapatinimo su tėvyne pojūtį.

Pirmas pokario dešimtmetis – vienas dramatiškiausių Lietuvos istorijoje, vertęs persiorientuoti, prisitaikyti prie sovietinės ideologijos. Tačiau jam būdinga sparti lengvosios pramonės plėtra ir su jos poreikiais susijusio dizaino pagrindų kūrimas edukacinėje sistemoje. Tarsi kontrastas pokariui – šešto dešimtmečio pabaigos ir septinto dešimtmečio novatoriškumo proveržis, buities modernizavimo iniciatyvos, leidusios taikomojoje dailėje ir grafinio dizaino objektuose atsikratyti socrealizmo akademizmo, iliustratyvumo, skatinusios monumentalią, liaudiškais įvaizdžiais grįstą dekoratyvią stilizaciją. 1961 m. Lietuvos valstybiniame dailės institute įkurta viena pirmųjų Sovietų Sąjungoje Pramonės gaminių meninio konstravimo (dab. Dizaino) katedra, 1966 m. atidarytas Sąjunginio techninės estetikos mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filialas, novatoriškos Vilniaus modelių namų kolekcijos pradėtos eksponuoti tarptautinėse parodose. Tačiau modernumo etalonui prilyginto schemiško vaizdo ribotumas, jo negebėjimas perteikti psichologinio gylio aštunto–devinto dešimtmečio taikomojoje dailėje atvėrė kelią subjektyvesniam pasaulėvaizdžiui, individualiai temos traktuotei. Atkūrus nepriklausomybę, kilo poreikis persitvarkyti, mokytis naujų meno taisyklių. Konceptualumo įgavo ne tik dekoratyviniai dirbiniai, bet ir dizainerių darbai. Sparčiai tolstant nuo modernistinio pasaulėvaizdžio, buvo sukurta mišri, tik Lietuvai būdinga metaforiška šiuolaikinės taikomosios dailės raiškos forma.

Parodos pagrindą sudaro Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose saugomi eksponatai, tačiau, siekiant parodyti istorinę raidą, dalį eksponatų parodai maloniai paskolino M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, A. ir A. Tamošaičių galerija „Židinys“, Vilniaus dailės akademija, Kauno apskrities biblioteka, Kauno kolegijos biblioteka, Vilniaus civilinės metrikacijos biuras, dizaino firmos „EMKO“, „Kontraforma“, „Sedes regia“, „Indi“, „Kitaip“, „Etc.Etc.“, didelę dalį autorinių darbų paskolino patys dailininkai ir dizaineriai, eksponatus iš privačių kolekcijų – E. Kunčiuvienė, I. Geniušienė, V. ir V. Puronai, V. Gerulaitienė, R. Karpavičienė ir kt.

Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Informacinis rėmėjas LRT.
Informaciją apie parodą teikia kuratorė Jūratė Meilūnienė mob. 8 659 57843.
Informacija internete – www.ldm.lt
LDM Ryšių su visuomene skyrius

85 262 18 83, 867 494 104

LDM inf.

Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui skirta paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“

2018 m. vasario 14 d., trečiadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma kilnojamoji paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“.

SPAUDOS KONFERENCIJA vyks vasario 14 d. 11 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje. Joje dalyvaus parodos kuratoriai Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė ir NDG vadovė Lolita Jablonskienė.
 
Kauno modernioji architektūra atspindi politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį optimizmą, kuris XX a. I pusėje buvo būdingas naujųjų Europos valstybių sostinėms. 1919 m. Kaunui netikėtai tapus Lietuvos Respublikos laikinąja sostine, miesto transformacija prilygo stebuklui. Kaunas radikaliai pakeitė savo tapatybę: per mažiau nei 20 metų gyventojai pastatė daugiau nei 12 000 naujų pastatų ir pavertė Kauną modernia, elegantiška, europietiška sostine. Po Antrojo pasaulinio karo ir sovietų okupacijos metu tarpukario Kauno modernistinės architektūros paveldas atliko svarbų vaidmenį – jis tapo buvusio valstybingumo atmintimi, simboliniu langu į Vakarus ir pavyzdžiu Lietuvos architektams. Šiandieniam Kaunui šis paveldas yra svarbus tapatybės šaltinis ir miesto genius loci išraiška. Paroda pasakoja ne vien apie Kauną. Ji yra apie nuolat gimstančias ir žlungančias viltis, apie kūrybos pastangas ir optimizmą, apie idėjų ir formų migraciją, lokalumą ir bendrumą, apie meną ir laisvę, karą ir priespaudą. Apie praeities formų ir idėjų kaitą bei jų santykį su šiandiena.

Ši kilnojamoji paroda yra skirta Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui ir Kauno modernizmo architektūros tarptautinei sklaidai, rengiant paraišką į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Projektą organizuoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija. Parodos strateginis partneris – Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija. Partneris – LDM Nacionalinė dailės galerija. 2018 m. paroda bus eksponuojama UNESCO būstinėje Paryžiuje, festivalyje „Flux. Festival Lituano delle Arte 2018“ Auditorium-Parco della Musica centre Romoje, Talino nacionalinėje bibliotekoje ir Vroclavo architektūros muziejuje.

Kuratoriai: Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis.

Architektūros ir dizaino kūrėjai: Ieva Cicėnaitė, Matas Šiupšinskas, Linas Gliaudelis.

Paroda Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki 2018 m. kovo 18 d. Jos lankymas nemokamas.

Projektą lydi knyga „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“ (Lapas, 2018) ir viešų paskaitų ciklas Nacionalinėje dailės galerijoje:

Dr. Vaido Petrulio paskaita „Kauno modernizmas kaip kultūrinis projektas. Tarpukariu, sovietmečiu, dabar“,  kovo 1 d., ketvirtadienį, 18 val.
Prof. Giedrės Jankevičiūtės paskaita „Tarp dviejų sostinių: Valstybės rūmų konkursas“, kovo 8 d., ketvirtadienį, 18 val.
Dr. Marijos Drėmaitės paskaita „Migruojantys modernistai. Tarpukario Kauno architektai“, kovo 14 d., trečiadienį, 18 val.

LDM inf.

Vasario 2 d., penktadienį, 17.30 val. Nacionalinėje dailės galerijos auditorijoje vyks Londono universiteto Birkbeko koledžo lektorės Katarzynos Murawskos-Muthesius paskaita, kurioje bus pasakojama apie parodoje „Oskaras Hansenas. Atvira forma“ eksponuojamą O. Hanseno Aušvico-Birkenau paminklo projektą ir jo istoriją.
Paskaitoje K. Murawska-Muthesius kalbės apie O. Hanseno biografijos faktus, turėjusius įtakos „Atviros formos“ koncepcijos formulavimui, ir apie tai, kaip ši koncepcija buvo įkūnyta garsiame projekte „Paminklas kelias“ (1958) – pirmajame antimonumente, skirtame įprasminti Aušvico-Birkenau stovyklos aukas.

„Radikali Hanseno „Atviros formos“ koncepcija – tai kultūrinių mainų produktas, prisodrintas estetinės ir socialinės minties gijų, jai artimas istorinio avangardo imperatyvas – suartinti meną ir gyvenimą. Hanseną įkvėpė kelionės po pokario Europą, kurioje tvyrojo atstatymo dvasia, ir pažintys su ryškiausiais to meto modernistais: Pierre’u Jeanneret, Le Corbusier, Pablo Picasso, Fernand’u Léger, o taip pat su Henry’u Moore’u,“ – teigia lektorė. Remiantis paties autoriaus palikta užuomina, paskaitoje bus keliamas klausimas, ar galėjo Hanseno atviros formos koncepcijai turėti įtakos ir Vilniaus miesto, kuriame praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje augo autorius, daugiaetniškumas bei multikultūriškumas?

Paskaita vyks anglų kalba. Renginys nemokamas, be registracijos.

Partneris – Adomo Mickevičiaus institutas (Varšuva)
Paskaita surengta bendradarbiaujant su Adomo Mickevičiaus institutu, veikiančio Culture.pl vardu, kaip tarptautinės kultūrinės programos, skirtos Lenkijos nepriklausomybės atgavimo šimtmečiui POLSKA 100, dalis.

Projektas yra daugiametės Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos finansuojamos programos „Niepodległa“ 2017–2021 m. dalis.

Daugiau informacijos tel. (8 5) 212 29 97, www.ndg.lt
Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius