7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Paroda „Šviesa ir erdvė, vanduo ir saulė. Žvilgsnis į Nidos dailininkų koloniją. XIX a. pab.–XX a. I p. tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo (Klaipėda) rinkinio“

LDM inf.
Nr. 11 (1248), 2018-03-16
Dailė Anonsai
Ernst Mollenhauer (1892-1963). Balta saulė virš jūros. 1962 m.
Ernst Mollenhauer (1892-1963). Balta saulė virš jūros. 1962 m.

Lietuvos dailės muziejus kovo 15 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečia į parodos „Šviesa ir erdvė, vanduo ir saulė. Žvilgsnis į Nidos dailininkų koloniją. XIX a. pab.–XX a. I p. tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo (Klaipėda) rinkinio“ atidarymą Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius). Paroda veiks iki birželio 3 d.

Susitikimas su parodos kuratore Kristina Jokubavičiene žiniasklaidai – 16 val.

Parodoje eksponuojami tapybos ir grafikos kūriniai iš klaipėdiečio Aleksandro Popovo rinkinio. Buvęs tolimojo plaukiojimo kapitonas, šiandien verslininkas, vadinantis save azartišku ir smalsiu, per gerą dešimtmetį sukaupė maždaug 1500 tapybos ir grafikos darbų rinkinį, reprezentuojantį XIX a.–XX a. pirmos pusės Rytų Prūsijos dailę. Kartu su bendraminčiais, 2009 m. susibūrusiais į VšĮ Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugiją „Nidden“ (draugija administruoja rinkinį), kolekcininkas rengia didesnes ir mažesnes rinkinio parodas įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, sudarė leidinį apie Rytprūsių dailę. Tikslingai kaupiamas rinkinys vertingas ir estetine, ir istorine-pažintine prasme: paveikslai ir grafikos lakštai vaizdingai pasakoja apie kraštą ir jo gamtą, skatina pažinti dviejų svarbių regiono dailės reiškinių – Karaliaučiaus dailės akademijos (veikė 1845–1945 m.) ir Nidos dailininkų kolonijos – istoriją.


Svariausia A. Popovo rinkinio dalis, 276 tapybos ir grafikos darbai nuo 2014 m. eksponuojami Lietuvos dailės muziejaus padalinyje Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikiančioje ilgalaikėje parodoje „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje“. Parodos Vytauto Kasiulio dailės muziejuje tikslas buvo išryškinti kelis istorinės dailininkų kolonijos, veikusios  Nidoje nuo XIX a. pab.  iki 1945 m., aspektus.


Pirmąja Europos dailininkų kolonija tapo Prancūzijoje, Barbizono kaimelyje Fontenblo miško pakraštyje 1830 m. susibūrusi tapytojų realistų grupelė. Ramios ir nuošalios vietos kūrybai civilizacijos nepaliestos gamtos apsuptyje – tai buvo tikras išsigelbėjimas daugeliui XIX a. menininkų, nepakeliančių sparčiai augančių miestų sumaišties ir triukšmo. Mažesni ar didesni laikini dailininkų sambūriai paprastai kaimiškose vietovėse ėmė dygti kaip grybai po lietaus. Europos dailininkų kolonijų asociacijos „EuroArt“ duomenimis, nuo Barbizono laikų įvairiose Europos šalyse veikė daugiau kaip 130 dailininkų kūrybos centrų.


Kuršių nerijos gamtą XIX a. pradžioje atrado keliautojai ir rašytojai, vėliau Karaliaučiaus dailės akademijos (veikė 1845–1945 m.) profesoriai ir mokiniai. XIX a. pabaigoje nuošaliame žvejų kaimelyje Nidoje pradėjo formuotis dailininkų kolonija.  Sambūriui priklausę menininkai pamėgo ant marių kranto 1867 m. įkurtą Hermanno Blode’ės viešbutį. 1909 m. į Nidą pirmą kartą atvyko ekspresionistas Maxas Pechsteinas. Jo darbuose, sukurtuose Nidoje, ryškėjo kitoks žvilgsnis į peizažą, vyravo ryškios spalvos ir nauji motyvai. Tai sukėlė diskusijas tarp impresionizmo ir ekspresionizmo šalininkų.


Pirmojo pasaulinio karo metais ankstyvasis kolonijos branduolys iširo. Po praretėjimo, kurį kolonijos dalyvių gretos patyrė XX a. 2–3 dešimtmečių sandūroje, dailininkų skaičius vėl pradėjo augti. Greta ekspresionistų pasirodė kitų dailės srovių – naujojo daiktiškumo, vėlyvojo impresionizmo – atstovų. Neretai tų pačių dailininkų darbuose derėjo kelios stilistinės kryptys. H. Blode’ės viešbučio „dailininkų verandoje“ vėl iki išnaktų nenutildavo pokalbiai apie meną, skambėjo muzika ir poezija. Peizažas išliko svarbiausiu Nidos kolonijos tapybos žanru, jį papildė palyginti negausios figūrinės kompozicijos ir portretai. Marios ir jūra, pakrantės, uostai ir uosteliai, kopos, smėlis, pušys, mažos žvejų trobelės ir valtys, grakščiai sunkūs kurėnai, vėtrungės, briedžiai, įvairiausi paukščiai, žvejų kasdienybė ir šventės, jų moterų darbai bei neramus iš jūros grįžtančių vyrų laukimas – tai buvo pagrindiniai Nidos dailininkų kolonijoje kuriamų paveikslų motyvai.


Antrasis pasaulinis karas nutraukė Nidos dailininkų kolonijos istoriją. H. Blode’ės viešbutyje metų metais kaupta paveikslų kolekcija buvo sunaikinta 1945 m. vasario pradžioje, į Nidą įžengus Raudonosios armijos daliniams. Daugelis Kuršių nerijai ištikimų dailininkų, nublokšti toli nuo „stebuklų žemės“, jos atminimą gaivino „prisiminimų paveikslais“. Tai unikalus Nidos dailininkų kolonijos istorijos puslapis. Įvairiuose šaltiniuose pateikiamas Nidos dailininkų kolonijos dalyvių skaičius svyruoja nuo 200 iki 400. Bent pusė iš jų buvo kilę iš Rytų Prūsijos, kita pusė – atvykėliai iš Vakarų Prūsijos ir kitų Vokietijos regionų. XX a. pirmoje pusėje Nida buvo ne tik vokiečių dailininkų, bet ir muzikantų, kompozitorių, aktorių, rašytojų, fotografų pamėgta kūrybos ir poilsio vieta.
Apžvelgti kelis istorinės dailininkų kolonijos Nidoje aspektus – toks šios parodos Vytauto Kasiulio dailės muziejuje tikslas. Su Nidos kolonija susiję A. Popovo rinkinio kūriniai pasufleravo tris parodos temas: „Pradžia ir pirmieji“ – Kuršių nerijos kraštovaizdžio atradimas XIX a., dailininkų kolonijos Nidoje formavimasis ir pirmieji jos dalyviai; „Nauji vėjai“ – kolonijos modernistų ir tradicionalistų ginčai dėl stiliaus iki ir po Pirmojo pasaulinio karo; „Valtys, smėlis, pušys“ – tolesnis kolonijos raidos laikotarpis iki 1945 metų. Pagrindines temas papildo trys potemės: „Nerijos vaizdų paroda“ – apie visuomenei mažiau žinomą pirmąją Kuršių nerijai skirtą parodą, vykusią Karaliaučiuje 1914 m.; „Itališkas vaizdas ir žvilgsnis nuo kopos“ – apie išskirtinį motyvą ir jo interpretacijas Nidos dailininkų kūriniuose; „Nekasdieniška kasdienybė“ – apie didmiesčių menininkų akims itin neįprastus gyvenimo siauroje smėlio juostoje tarp marių ir jūros savitumus.


Parodoje 69 autorių kūrybą reprezentuoja 88 kūriniai. Eksponuojami Ernsto Bischoffo-Culmo, Friedricho Behrendto, Ludwigo Dettmanno, Arthuro Degnerio, Karlo Eulensteino, Hanso Kallmeyerio, Ernsto Mollenhauerio, Wernerio Sieloffo, Juliuso Wentscherio ir kitų dailininkų tapybos ir grafikos darbai.


Parodos rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba, VšĮ „Nidden“.

Informaciją apie parodą teikia:
parodos kuratorė, Prano Domšaičio galerijos vadovė Kristina Jokubavičienė, tel. 8 616 16550;
parodos koordinatorė, Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vadovė Ilona Mažeikienė, tel. 8 611 13012.


LDM Ryšių su visuomene skyrius
(8 5) 262 18 83, 8 674 94 104

 

 

Žymos:
LDM inf.,
Ernst Mollenhauer (1892-1963). Balta saulė virš jūros. 1962 m.
Ernst Mollenhauer (1892-1963). Balta saulė virš jūros. 1962 m.