Autorius: LDM inf.

LDM inf.

2019 m. balandžio 11 d. 17 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidaroma retrospektyvinė Šveicarijos lietuvių menininkų Juzefos Katiliūtės ir Gabrieliaus Stanulio kūrybos paroda, pradedanti muziejaus vykdomą „Kūrybinių tandemų“ projekto parodų ciklą (paroda veiks iki gegužės 5 d.).

Parodos atidaryme dalyvaus Lietuvos dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas, parodos kuratorė Nijolė Nevčesauskienė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen, Marijampolės kultūros centro parodų organizatorė Ona Birutė Surdokienė, Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vadovė Ilona Mažeikienė.

Spaudos konferencija –  balandžio 11 d. 11 val.
Menininkų porų kūrybos parodos Vytauto Kasiulio dailės muziejuje yra tęstinio Lietuvos dailės muziejaus projekto, skirto 2019-iesiems pasaulio lietuvių metams, dalis. Šveicarijoje gyvenusių dailininkų Juzefos Katiliūtės (1916–2009) ir Gabrieliaus Stanulio (1915–1999) retrospektyva yra reikšminga galimybė žiūrovus supažindinti su skirtingose kultūrose brendusių kūrėjų darbais, modernistinio meno idėjomis, skirtingų pasaulio ir meno uždavinių suvokimo aspektais.

Lietuvos dailės muziejaus išeivijos dailės kūrinių rinkinyje reikšmingą vietą užima Gabrieliaus Stanulio kūryba. Menininkas svariai prisidėjo prie Šveicarijos meno studijų kūrimo. Jam buvo patikėtas Meno mokyklos reorganizavimas į universitetinę ir jos prijungimas prie valstybinio Ženevos universiteto. Menininkas čia dirbo nuo 1963 m. kaip profesorius. Aktyvus dailės parodų dalyvis G. Stanulis Šveicarijos spaudoje buvo minimas kaip vienas savičiausių, turintis išskirtinį braižą menininkų. Jis ypač įdomiai dirbo su šviesomis, spalvomis. G. Stanulio drobėse atsispindi filosofiniai tapybiški ieškojimai, skulptūrose ryški modernizmo dvasia. Parodoje eksponuojamos jo tapybos drobės ir kamerinės skulptūros iš LDM rinkinio.

J. Katiliūtės darbuose atsiveria dinamiška plastinių formų kaita: nuo realistiškai sodrių vaizdų peizažų ir figūrų tapyboje iki jautriai niuansuotų, ekspresija pulsuojančių, spalvingų gamtos motyvų. Parodoje lankytojai pamatys G. Stanulio tapybos ir skulptūros darbus, skaidres su viešosioms erdvėms sukurtais darbais, dokumentinę medžiagą. J. Katiliūtės kūrybą lydi gausus dokumentinis archyvas, jos laiškai, tapybos paletė, teptukai ir G. Stanulio pamėgta kepurė, kurią dėvėdamas mėgo tapyti. Demonstruojamame filme perteikiami žmonių, artimai pažinojusių autorę, pasakojimai. Dailininkų kūrybos pristatymas bus papildytas parengtu išsamiu jų kūrybos katalogu.

J. Katiliūtė surengė tik tris personalines parodas, tačiau ji buvo aktyvi Šveicarijos moterų dailininkių sąjungos narė, dalyvavo bendrose parodose. Jos kūryboje – daugiausia peizažo žanro darbuose – atsiveria grafiniai ir spalviniai ieškojimai, darbai pulsuoja kūrybine energija ir spalvingumu. Kritikai J. Katiliūtę dažnai apibūdindavo kaip jautrią gamtos interpretatorę, savo tautinių šaknų puoselėtoją. Pirmasis dailininkės kūrybinis „sugrįžimas“ į Lietuvą žymimas 1988 m., kai pirmą kartą Vilniuje buvo surengta Lietuvių išeivijos dailininkų kūrybos paroda, kur ji dalyvavo su keliais kūriniais, o jau 1994 m. Lietuvos dailės muziejaus centriniuose rūmuose buvo atidaryta išsami J. Katiliūtės personalinė paroda su tapybos kūriniais, piešiniais ir iliustracijomis. Po šios parodos dailininkė dalį savo paveikslų padovanojo Lietuvai. Tuomet dailės kritikai pastebėjo, kad J. Katiliūtės kūrybos pasaulis yra artimas Šveicarijos gamtai, tačiau jame atsispindi ir lietuviška pasaulėjauta. Remdamiesi J. Katiliūtės vieno peizažo pavadinimu, jie visą jos kūrybą apibūdino kaip magišką. Nors visą savo gyvenimą menininkė gyveno Šveicarijoje, širdyje visada puoselėjo lietuvybę ir parodose prisistatydavo lietuve.

Juzefos Katiliūtės ir Gabrieliaus Stanulio kūryba simboliškai grąžinama Lietuvos žiūrovams, jie yra tarsi dviejų šalių kultūrų atspindys, inspiruojantis atvirumą ir ryšį su išeivijoje gyvenančiais tautiečiais. Parodoje eksponuojami kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių, Marijampolės kultūros centro, privačių Vidmanto Martikonio, Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ kolekcijų.
Projekto partneriai: Šveicarijos lietuvių bendruomenė, Marijampolės kultūros centras, UAB „Ekspobalta“.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Informaciją apie parodą teikia jos kuratorė Nijolė Nevčesauskienė mob. 8 610 36016.
LDM Ryšių su visuomene skyrius
tel. 85 262 18 83, mob. 8 674 94 104

LDM inf.

Kovo 22 d., penktadienį, 18 val.  Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma paroda "Nebaigti reikalai. Apie meninę komunikaciją paštu".

„Nebaigti reikalai“ – tai paroda apie meninę komunikaciją paštu, apie siuntėją ir adresatą arba jo nebuvimą, apie pradėtą ir ne visada baigtą mintį, apie žaismingą pasipriešinimą sistemoms, socialinių tinklų užuomazgas sovietmečiu ir galų gale apie susidūrusias kometas. Kometa – dažnai dailininkų atvirukuose pasitaikantis motyvas. Parodos kontekste ji tampa talpia metafora: sisteminių ribų perskrodimo, netikėto susidūrimo, trumpalaikio įspūdingo žybtelėjimo, kartais efemeriško, kartais atnešančio sunkius ilgalaikius padarinius.

Parodoje eksponuojami kūriniai ir artefaktai liudija, kokiais įvairiais tikslais menininkai naudojo paštą. Jis svarbus kaip komunikacijos priemonė ir meno kūrinio tapsmo būdas. Naudotas labai asmeniniais tikslais ir lokaliai, taip pat tarptautiniams judėjimams sklisti ir jiems pasiekti, kai kiti komunikavimo būdai buvo neprieinami. Pasitelktas tradiciniams meno kūriniams perduoti ir eksperimentinei kūrybai inspiruoti. Ekspozicija, pradedama trumpais ekskursais į tarpukarį, atspindi staigų meninės korespondencijos išpopuliarėjimą XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje ir tęsiasi iki šiomis dienomis tebevykstančių su paštu vienaip ar kitaip susijusių meno projektų.

Žvelgiant į naujamečių sveikinimų gausą, matant, kiek reikėjo laiko pagaminti nedideliems, bet itin sudėtingiems grafikos kūriniams, fotografijoms, koliažams ar piešiniams, galima suvokti šio komunikacinio tinklo svarbą ir jo mastą. Naujamečiai atvirukai, atvirlaiškiai naudoti kaip neoficialioji, todėl dar svarbesnė savęs reprezentavimo priemonė, menininko gabumų, jo išradingumo įrodymas. Paroda atspindi Lietuvos dailininkų ryšius su įvairių šalių kolekcininkais, tarptautinių parodų rengėjais, išeivija. Aštuntajame dešimtmetyje Lietuvos menininkai įsitraukia į Fluxus judėjimą. Vėliau pašto menas šakojasi į įvairiausius reiškinius, apima eksperimentinę kūrybą.

Parodoje svarbų vaidmenį atlieka menininko Roberto Narkaus sukurta architektūra, tarsi kometa „nusileidusi“ NDG salėje ir duodanti impulsą permąstyti XX a. antrosios pusės menininkų eksperimentų sąsajas su šiuolaikiniu menu, jų reikšmes ir teikiamas inspiracijas.

Menininkai: Valentinas Ajauskas, Alfonsas Andriuškevičius, Valentinas Antanavičius, Jüri Arrak, Konstantinas Bogdanas, Juozas Budraitis, Saulius Chlebinskas, Coolturistės, Antanas Cukermanas, Kostas Dereškevičius, Gražina Didelytė, Fluxus, Mindaugas Gapševičius, Laura Garbštienė, Rimtautas Vincentas Gibavičius, Kęstutis Grigaliūnas, Antanas Gudaitis, Kristina Inčiūraitė, Linas Jablonskis, Valdas Jauniškis, Gediminas Karalius, Romualdas Karpavičius, Arvydas Každailis, Rimvydas Kepežinskas, Vincas Kisarauskas, Saulė Kisarauskienė, Antanas Kmieliauskas, Tõnu Kõiv, Algimantas Kuras, Stanislovas Kuzma, Rudolfas Levulis, Vitas Luckus, Aurelija Maknytė, Antanas Martinaitis, Žibuntas Mikšys, Antanas Mončys, Vytautas Narbutas, Gytis Norvilas, Eikantas Pakalka, Saulius Paukštys, Algirdas Petrulis, Petras Repšys, Klaus Rödel, Edmundas Saladžius, Mindaugas Skudutis, Gytis Skudžinskas, Birutė Stančikaitė, Algirdas Steponavičius ir Birutė Žilytė, Vitalij Strigunkov, Arvydas Šaltenis, Lidija Šimkutė, Ričardas Šileika, Gintautas Trimakas, Raimondas Urbonas, Vytautas Valius, Antanina Ramunė Vėliuvienė ir Norbertas Vėlius, Ričardas Povilas Vaitiekūnas, Vytautas Valius ir Sigutė Valiuvienė, Mikalojus Povilas Vilutis, Viktoras Vizgirda, Izaokas Zibucas ir kt.

Parodos kuratorės: Danutė Gambickaitė, Aistė Kisarauskaitė, Ieva Pleikienė

Parodos architektas Robertas Narkus

Partneriai: Jono Meko vizualiųjų menų centras, A. ir P. Galaunių namai-muziejus, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, MO muziejus

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija

Rėmėjai: UAB „Exterus“, lrytas.lt

Organizatoriai: LDM, NDG

Informacija: tel. +370 5 212 29 97; www.ndg.lt, www.ldm.lt

Iliustracijoje Ričardo Povilo Vaitiekūno naujametinis sveikinimas, 1986.

LDM inf.

2019 m. kovo 15 d. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje atidaroma paroda „Kinų šeji: rinktiniai kūriniai iš Kinijos nacionalinio dailės muziejaus“, kurią sudarė Kinijos nacionalinio dailės muziejaus kuratoriai. Šeji, kitaip laisvo potėpio menas, yra svarbi kinų meno tendencija, besiremianti menininko intuityvaus žinojimo ir intelektinės patirties išraiška. Spaudos konferencija vyks tą pačią dieną 11 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje. Joje dalyvaus Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė ir Kinijos nacionalinio dailės muziejaus atstovai – Yan Dongsheng ir Wei Xiangqi.
2017 m. Pekine Kinijos nacionaliniame dailės muziejuje buvo surengta paroda „Lietuvos dailė: peizažinis mąstymas“, pristačiusi Kinijos žiūrovams išskirtinius Lietuvos dailės muziejaus XX–XXI a. rinkinio kūrinius ir žymiausių šiuolaikinių Lietuvos menininkų darbus iš jų dirbtuvių bei privačių kolekcijų: tapybą, skulptūrą, piešinius, fotografiją, instaliacijas ir videomeną. Šią parodą Pekine aplankė ir Lietuvos menu domėjosi per 97 000 žiūrovų.

2019 kovo 15 – gegužės 4 d. Vilniuje Nacionalinėje dailės galerijoje Lietuvos žiūrovams  pristatoma Kinijos nacionalinio dailės muziejaus kuratorių parengta paroda „Kinų šeji: rinktiniai kūriniai iš Kinijos nacionalinio dailės muziejaus“. Šeji, kitaip laisvo potėpio menas, yra viena iš kinų meno tendencijų. Skirtingai nei nuo Renesanso laikų tikroviškumo siekusi Europos šalių dailė, kinų dailė netobulino daiktų vaizdavimo, o labiau pabrėžė menininko vidinio pasaulio ir jo emocijų raišką. Šeji mene siekiama ne panašumo, o harmonijos tarp išorinio pasaulio ir savęs. Tai intuityvaus menininko vidinio žinojimo ir intelektinės patirties reprezentacija. Parodoje pristatomi 73 kūriniai, kuriuos sukūrė 28 įvairiomis tradicinėmis technikomis dirbantys, dailininkai. Parodos lankytojai Vilniuje turės išskirtinę galimybę išvysti šiuolaikinę kinų tapybą tušu, aliejinę tapybą, akvarelę, grafiką ir skulptūrą.

Pasak Kinijos nacionalinio dailės muziejaus direktoriaus Wu Weishan, „Parodoje eksponuojamuose dailės kūriniuose galima pastebėti ne tik tradicinės kinų dailės raiškos ir prasmės tęstinumą bei kaitą, bet ir klasikinės ar modernios europietiškos dailės elementų skolinimąsi ar supanašėjimą su jais. Tai, be abejo, yra savitos menininkų pasaulėžiūros išraiška, kurioje vienodai atsispindi tiek 5000 metų senumo Kinijos civilizacijos kultūriniai pasiekimai, tiek XX a. Kinijos ir Vakarų kultūrų sąveikoje susiformavusios naujos idėjos. Tačiau dar svarbesni šiandieninės Kinijos visuomenės kultūrinėms nuostatoms yra ateities globaliame kultūriniame kontekste apmastymai, kuriuose pabrėžiama vietos tradicijų reikšmė bei užsienio kultūrų elementų asimiliacija“.

Parodą Vilniuje lydės ir speciali kartu su Kinijos nacionalinio dailės muziejaus specialistais parengta edukacinė programa. Prieš parodos atidarymą kovo 15 d. 16 val. vyks vieno iš parodos kuratorių Wei Xiangqi paskaita apie kinų šeji meną, o 18 val. parodos atidarymo metu kinų meistrai Zhou Xiaolu ir Shao Xiaofeng gyvai demonstruos šeji tapymo techniką.

Paroda organizuojama pagal dailės parodų mainų sutartį tarp Kinijos nacionalinio dailės muziejaus ir Lietuvos dailės muziejaus.

Parodos organizatoriai: Kinijos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinė dailės galerija

Projektą iš dalies finansavo: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija
Projekto rėmėjai: Kinijos Liaudies Respublikos ambasada Lietuvoje, UAB Exterus

LDM inf.

Lietuvos dailės muziejus ir Lietuvos dailininkų sąjunga vasario 7 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečia į Salvinijos Giedrimienės retrospektyvinės tekstilės parodos „Kelias“ atidarymą, kuris vyks Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius). Parodoje pristatomi daugiau nei keturių dešimtmečių kūrybos ieškojimai – nuo pirmųjų savarankiškų žingsnių iki paskutinių darbų. Ketvirtojoje asmeninėje parodoje eksponuojama per 40 gobelenų, surinktų iš muziejų (Lietuvos dailės muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus) ir privačių interjerų, tarp jų – keliolika pastarojo laikotarpio niekad nerodytų kūrinių.

Spaudos konferencija – 11 val. Dalyvaus dailininkė Salvinija Giedrimienė, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorės: dr. Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, Nijolė Žilinskienė.

Šiandien jau neįsivaizduojame Lietuvos tekstilės be S. Giedrimienės vardo. 1986 m. jos kūryba buvo įvertinta Lietuvos valstybine premija, ji pirmoji iš lietuvių tekstilininkų XX a. pelnė tarptautinį pripažinimą: 1982 m. apdovanota didžiuoju prizu Erfurto socialistinių šalių taikomosios dailės kvadrienalėje (dab. Configura), 1982 m. – pagrindiniu prizu Baltijos šalių taikomosios dailės trienalėje Taline, 1986 m. – specialiuoju prizu tarptautinėje tekstilės trienalėje Lodzėje.

Parodos pavadinimas perimtas iš S. Giedrimienės gobeleno „Kelias“ (1988), jis simbolizuoja menininkės kūrybos ir dvasinės savasties paieškas. Aštunto dešimtmečio pradžioje studijas baigusią dailininkę brandino Lietuvos tekstilės mokykla, grįsta klasikinio modernizmo, susipynusio su liaudies meno tradicijomis, principais. Tačiau kūrybingos ir neramios sielos menininkės netenkino lietuviškoje tekstilėje vyravusi statika ir dekoratyvumas, ji nepasidavė stereotipams, pradėjo rinktis neįprastas temas, siekti formos ekspresijos, naujai traktavo tautodailės paveldą, sukūrė inovatyvių erdvinių kompozicijų.  

Ekspozicija atspindi S. Giedrimienės kūrybos laikotarpius, susijusius su meninės formos kaita. Ankstyvuoju periodu (iki devinto dešimtmečio) menininkė siekė audinyje perteikti judesį, vėliau domėjosi erdviškumo įspūdžio galimybėmis, išausdama savitų kompozicijų, kurių skiriamaisiais bruožais tapo pro geometrines struktūras atsiveriantys, subtiliai niuansuoti peizažo motyvai. Gobelenus užliejo technikos pažangą simbolizuojančios traukinių juostos, neono iškabų ir reklamų blyksniai, sporto aikštelių punktyrinės linijos. Uždaroje sovietinėje visuomenėje sukurti S. Giedrimienės gobelenai nei formatais, orientuotais į tarptautinių parodų standartus, nei menine forma nenusileido Vakarų tekstilei.

Šiuo metu S. Giedrimienė – bene vienintelė tekstilininkė Lietuvoje, nuosekliai plėtojanti religinę tematiką, todėl pristatomi pastaruosius tris dešimtmečius audžiami religiniai gobelenai, kurie puošia sakralinės paskirties interjerus ar su kultu susijusias erdves. Parodoje išvysime gobelenus iš Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos (tarp jų keturiolikos gobelenų ciklą „Kryžiaus kelias“, 1996–1999), Vilniaus arkivyskupijos kurijos, Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno, net trejus metus austą monumentalią kompoziciją „Šventoji Šeima“ (2005–2008) ir kt.

Tekstilininkės gobelenų yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Bažnytinio paveldo muziejus, Čekijos valstybinis dailės muziejus Brno, jų yra dailės muziejuose Maskvoje. Menininkės kūriniai puošia Vilniaus arkivyskupijos kuriją, Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos kanceliariją, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminariją ir šios seminarijos koplyčią, Palendrių Šv. Benedikto vienuolyną ir privačius interjerus.

Paroda veiks iki balandžio 14 dienos.
Parodos kuratorės: dr. Lijana Natalevičienė ir Nijolė Žilinskienė.
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.  
Informaciją apie parodą teikia kuratorė  Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė mob. 8 611 05183.
Informacija internete – www.ldm.lt
LDM Ryšių su visuomene skyrius
85 262 18 83, 867 494 104

LDM inf.

2019 m. sausio 25 d., penktadienį, 12.30 val. Lietuvos dailės muziejus ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaro parodą „NOSTRA VILNA: pirmasis Vilniaus atvaizdas“. Tai antroji paroda iš 2018–2022 m. tarptautinių parodų ciklo „Vilniaus miesto istorijos svarbiausieji ženklai“, skirto Vilniaus 700 metų jubiliejui pasirengti.
SPAUDOS KONFERENCIJA – 11 val. Transliuojama gyvai Lietuvos dailės muziejaus Facebook paskyroje.

Parodoje eksponuojamas unikalus XIV a. antrosios pusės žemėlapio fragmentas, kuriame pirmą kartą pavaizduota Lietuvos sostinė Vilnius. Tai ankstyviausias iki šiol žinomas kartografinis šaltinis, kuriame vaizduojama Lietuvos sostinė, taip pat tai ankstyviausias ikonografinis Vilniaus vaizdas. Šis unikalus Vilniaus ir Lietuvos istorijai eksponatas atvežtas iš Slovėnijos Respublikos archyvo Liublianoje. Paroda veiks iki 2019 m. kovo 31 d.

Šis unikalus ikonografinis, istorijos ir istorinės geografijos šaltinis savo verte prilygsta pirmajam Lietuvos paminėjimui 1009 m. Kvedlinburgo analuose ir 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos valdovo Gedimino laiškui, kuriame pirmą kartą paminėtas Vilnius. Žemėlapio fragmentas mažai tyrinėtas istorikų ir dar nepakankamai įtrauktas į mokslinę erdvę.

Sausio 25 d. vyks oficialus parodos atidarymas. Tikimasi, kad parodą atidarys Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Po oficialaus parodos atidarymo, nuo 13 iki 15 val., vyks poezijos skaitymai „Vilniaus garsas pasauliui“. Jų metu bus skaitoma lotyniškoji XVI–XVIII a. Lietuvos poezija apie Vilnių ir šiuolaikinių poetų kūryba, kurioje skamba lotyniškosios XVI–XVIII a. poezijos atgarsiai. Poezijos skaitymai tampa neatsiejama Vilniaus gimtadienio minėjimo dalimi.

Veikiant parodai (sausio–kovo mėn.) bus organizuojama kultūros istorikų diskusijos, viešos istorikų paskaitos, edukaciniai užsiėmimai moksleiviams ir šeimoms. Vilniaus gimtadienio minėjimą paįvairins vasario mėnesį LDM Radvilų rūmų muziejuje atidaroma unikalių XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios Vilniaus planų iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo, braižytų Vilniaus gimnazijos moksleivių, paroda „Nepažintas Vilnius“. Paroda organizuojama kartu su Lietuvos valstybės istorijos archyvu.

Numatoma kasmet Vilniaus paveikslų galerijoje per Vilniaus miesto gimtadienio – sausio 25-osios – šventę pristatyti išskirtinės svarbos kultūros vertybę iš Europos šalių institucijų fondų, aktualią Lietuvos ir Vilniaus istorijai.

Parodos organizatoriai tikisi, kad istorinių atodangų ciklas „Vilniaus miesto istorijos svarbiausieji ženklai“ atskleis Vilnių kaip unikalų Europos lotyniškosios civilizacijos miestą, o parodose pristatomi ženklai ir simboliai padės geriau pažinti sostinės istoriją. Parodos organizatoriai tikisi, kad sausio 25-oji taps kasmetine vilniečių ir Vilniaus svečių tradicija minėti Vilniaus miesto gimtadienį.
Paroda veiks iki 2019 m. kovo 31 d.

Parodos organizatoriai: Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos valstybės istorijos archyvas

Parodos kuratorius Remigijus Černius
Parodos koordinatorius Tomas Kašėta
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Parodą remia „Žinių radijas“
Informaciją teikia parodos kuratorius Remigijus Černius mob. 8 686 11210
Informacija internete: www.ldm.lt, https://www.facebook.com/dailesmuziejus

LDM Ryšių su visuomene skyrius  
                                                                                                        85 262 18 83, 8 674 94 104

LDM inf.

Sausio 18–20  d. Nacionalinėje dailės galerijoje  (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) vyks svetingas savaitgalis, išlydintis dvi žiemos sezono parodas – Antano Sutkaus retrospektyvą „KOSMOS“ ir Jono Dovydėno fotografijų parodą „11 kelionių į Afganistaną“.

Nacionalinėje dailės galerijoje iki sausio 20 d. veikia dvi fotografijos meno parodos – Antano Sutkaus, savo laikmečio metraštininko, kūrybos retrospektyva „KOSMOS“ ir lietuvių kilmės JAV fotografo Jono Dovydėno nuotraukų ciklas „11 kelionių į Afganistaną“. Artėjantis savaitgalis – paskutinė galimybė aplankyti žiūrovų pamėgtas žiemos sezono ekspozicijas. Ta proga NDG parengė svetingo savaitgalio programą, o lankytojus sausio 19–20 dienomis muziejuje kviečia apsilankyti nemokamai.

Svetingo savaitgalio programa:

Sausio 18 d., penktadienis:
17 val. – žurnalisto, karybos žinovo Audriaus Bačiulio ekskursija po Jono Dovydėno parodą „11 kelionių į Afganistaną“.

Sausio 19 d., šeštadienis:
12 val. – kūrybinės dirbtuvės šeimoms Antano Sutkaus parodoje „KOSMOS“,
15 val. – ekskursija po Jono Dovydėno parodą „11 kelionių į Afganistaną“ su kuratore Goda Aksamitauskaite,
17 val. – menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio ekskursija po Antano Sutkaus parodą „KOSMOS“.

Sausio 20 d., sekmadienis:
13 val. – ekskursija po Antano Sutkaus parodą „KOSMOS“ su NDG gidu,
15 val. – ekskursija po Jono Dovydėno parodą „11 kelionių į Afganistaną“ su kuratore Goda Aksamitauskaite.

Visi renginiai nemokami, bet su išankstine registracija el. paštu: [email protected]
Daugiau informacijos: 85 2122997, www.ndg.lt
Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius

LDM inf.

Gruodžio 20 d., ketvirtadienį, 17 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidaroma retrospektyvinė paroda „Eva Kubbos: tarp horizontų“ (veiks iki 2019 d. kovo 10 d.). Joje Lietuvos žiūrovai turės unikalią galimybę pirmą kartą susipažinti su šiais metais Lietuvos dailės muziejų iš Australijos pasiekusia išskirtine dailininkės dovanota kūrinių kolekcija.

Spaudos konferencija – 11 val. Dalyvaus parodos kuratorė Ilona Mažeikienė, LDM vaizduojamosios dailės skyriaus vedėja Regina Urbonienė, kultūrologas Vytautas Juška, buvęs ilgametis Australijos lietuvių bendruomenės Sidnėjaus apylinkės pirmininkas.

Australijoje pripažinimą pelniusi lietuvių menininkė Eva Kubbos (gim. 1928) atsiskleidė daugiabriauniu talentu kaip tapytoja, grafikė, knygų iliustruotoja. Jos kūrybai būdingas jautrus estetizmas praturtino tapybinę XX a. II pusės Australijos kraštovaizdžio tradiciją.

Ilgą E. Kubbos kūrybinį kelią žymi teminiai ir stilistiniai virsmai, neatsiejami nuo kūrėjos biografijos. Meninės karjeros pradžioje pokario Vokietijoje pasirinkusi grafiką, ji kūrė medžio ir linoraižinius. Šiuo laikotarpiu išryškėjo dailininkės polinkis į apibendrintas liaudies meno formas, archetipinius įvaizdžius, sekimas vokiečių ekspresionistų Karlo Schmidto-Rottluffo, Käthe Kollwitz, Franzo Marko, Der Blaue Reiter dailininkų rato kūryba. Grafikos kūriniams buvo būdinga aiški, struktūruota figūrinė kompozicija, linijinė raiška. Įgyta grafikės patirtis nulėmė tolesnę kūrybinę E. Kubbos karjerą.
Septinto dešimtmečio pradžioje įsitvirtinusi Australijos meno aplinkoje, E. Kubbos kardinaliai pakeitė savo meninius prioritetus – pasuko į akvarelinės tapybos sritį. Šiuo laikotarpiu ji išgyveno tikrą kūrybinį proveržį. Tokį kardinalų pokytį paskatino noras išsivaduoti iš varžančių apimčių, grafinio vaizdavimo būdo. „Pasijutau per daug apribota mažų formatų, įprastų raiškos priemonių, pajutau didelį norą išdrįsti būti didelė. Norėjau turėti daugiau laisvės saviraiškai“, – teigia autorė. Pirmąsias tapybos kompozicijas E. Kubbos sukūrė ant minkšto ofsetinio popieriaus dirbdama be molberto. Akvarelė jos paveikslams suteikė daugiau spontaniškumo, naujų greito veikimo galimybių. Šį jos pasirinkimą lėmė ir ilgamečio bičiulio ir mentoriaus Henriko Šalkausko autoritetas. Sutapus meniniams interesams, pora dalijosi bendra studija, kartu dalyvavo parodose, žavėjosi Niujorko mokyklos atstovų kūryba.

E. Kubbos bene nuosekliausiai atsiskleidė tapydama abstrahuotus peizažus, akivaizdžiai liudijančius stiprų ryšį su šiuolaikiniu ir tradiciniu Australijos menu. Didžiąją jos kūrybos dalį sudaro lyrinės kraštovaizdžių kompozicijos. Dailininkė pamėgo Centrinio bei Rytų Australijos pakrančių regioną, vaizdingus paplūdimius, uolėtus pajūrius, plačias Australijos panoramas, besidriekiančias toli, iki pat horizonto. Vandenyno nuskalautų riedulių, kitų reliktų sankaupos peizažuose neretai įgauna biomorfinę formą, primena žmogaus siluetą, atlieka figūratyvo vaidmenį. Nesiekdama dokumentiško tikslumo, autorė peizažams suteikia metaforiško, pirmapradžio intymumo. 1979 m. staiga mirus bičiuliui H. Šalkauskui, E. Kubbos tarsi iš naujo atrado kūrybos vertę. Jos kūrinių raiška tapo dar intymesnė, iliuzoriški kraštovaizdžiai spinduliavo dar intensyvesniu energijos užtaisu. Menininkės darbai emociškai stipriai veikia žiūrovą, komunikuodami spalvomis kaip instrumentu.

E. Kubbos savo kūrinius eksponavo daugelyje asmeninių ir grupinių parodų svarbiausiuose meno forumuose visame pasaulyje: Australijoje, Japonijoje, Malaizijoje, JAV, Europoje. Yra surengusi asmeninių parodų: Sidnėjuje (1962, 1991), Niukasle (1964), Adelaidėje (1968), Kanberoje (1969), Klivlande ir Tasmanijoje (1981).
Menininkės kūrinių turi Australijos nacionalinė galerija Kanberoje, Naujojo Pietų Velso galerija Sidnėjuje, Kvinslando meno muziejus, Niukaslo meno galerija, Mertz Fondas Niujorke, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, privačios galerijos ir kolekcininkai Australijoje ir Lietuvoje.
Po 1991 m. E. Kubbos ne kartą lankėsi Lietuvoje. 2016 m. Lietuvos dailės muziejui padovanojo unikalią savo draugo H. Šalkausko kūrinių kolekciją, o 2018 m. – savo darbų rinkinį. Paskutinė dailininkės kūrinių siunta pasiekė muziejų vos prieš savaitę, gruodžio 12 dieną.

Dailininkė ir meno mecenatė E. Kubbos šiandien gyvena ir kuria Sidnėjuje. Tai pirmoji asmeninė jos kūrybos paroda Lietuvoje, skirta 90-ajam menininkės jubiliejui. Šia proga eksponuojama padovanota 40 kūrinių kolekcija, apimanti 1961–2017 m. kūrybą, kurią papildo Melburne veikusio Čiurlionio diskusijų klubo narių bei lietuvių visuomenininkės Genovaitės Kazokienės Lietuvos dailės muziejui dovanoti kūriniai, o taip pat dailininkų E. Kubbos ir H. Šalkausko portretai, nutapyti bičiulių menininkų: estės Vaikes Liibus-Lakeman (1917–2008), lietuvės Leekos Gruzdeff-Kraucevičiūtės (gim. 1939), australo Thomaso Gleghorno (gim. 1925). Ekspozicijoje bus demonstruojamos ištraukos iš Zitos Kelmickaitės ir operatoriaus Raimundo Razvadausko dokumentinio filmo „Australijos lietuviai: tolimi ir artimi“ (2014).

Parodos partneriai: Australijos lietuvių bendruomenė Sidnėjuje, Australijos lietuvių bendruomenės krašto valdyba Melburne, Kanberos lietuvių bendruomenė.
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Parodos rėmėjas UAB „Ekspobalta“.
Informaciją teikia parodos kuratorė Ilona Mažeikienė mob. 8 611 13012.

LDM Ryšių su visuomene skyrius  
85 262 18 83, 8 674 94 104

LDM inf.

Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) gruodžio 4 d., antradienį, 17 val. atidaroma XIX a. 6–8 dešimtmečio fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo epocha fotografijoje“ (veiks iki 2019 m. kovo 3 d.). Paroda surengta minint fotografo Juozapo Čechavičiaus (lenk. Józef Czechowicz, 1818–1888) 200 metų gimimo jubiliejų, kuris yra įtrauktas į UNESCO atmintinų datų kalendorių.
Spaudos konferencija – 11 val. Dalyvaus Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorius Dainius Junevičius, koordinatorė Rasa Adomaitienė.

Gimęs 1818 m. netoli Polocko dabartinėje Baltarusijoje, gimnaziją baigęs Vitebske, pirmąją fotoateljė atidaręs 1853 m. Liubline, po 1856 m. tęsęs fotografijos mokslus Paryžiuje ir Varšuvoje, 1859–1864 m. dirbęs fotografu Kijeve, Černigove ir Vitebske, Čechavičius Vilniuje apsigyveno 1865 m. Šiame mieste praleidęs visą likusį gyvenimą, fotografas sukūrė kelis šimtus Vilniaus ir miesto apylinkių nuotraukų, svarbių Lietuvos ir aplinkinių kraštų praeičiai. Savo darbuose jis fiksavo miesto panoramas, urbanistinį peizažą, architektūros ir istorijos paminklus, miesto permainas, renginius ir įvykius.

Čechavičius laikomas reikšmingiausiu XIX a. Vilniaus fotometraštininku bei žymiausiu to laiko Lietuvos fotomenininku. Rengiant parodą paaiškėjo, kad jis taip pat yra seniausių išlikusių Kijevo nuotraukų autorius. Atidaromoje parodoje tarptautinį pripažinimą pelniusio žymiausio XIX a. Lietuvos fotografo Čechavičiaus nuotraukos rodomos greta kitų geriausių XIX a. Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Prancūzijos fotografų darbų. Taip žiūrovai galės įvertinti Čechavičiaus darbų vietą to laikotarpio fotografijos kontekste, pamatyti jo kelią į fotografiją ir į Vilnių.

Parodą pradeda pirmųjų fotografų, dirbusių Vilniuje iki Čechavičiaus atvykimo, nuotraukos. Tarp jų nemažai anksčiau niekad nerodytų ir neskelbtų Vilniaus vietovaizdžių nuotraukų iš Lietuvos atminties saugyklų ir privačių rinkinių. Žiūrovų lauks ir kitos staigmenos – novatoriškai rodomos seniausios erdvinės ir panoraminės Vilniaus nuotraukos.

Parodos puošmena yra Prancūzijos fotografijos korifėjų Édouard’o Balduso, Gustave’o Le Gray’aus bei „Bisson Frères“ ateljė nuotraukos, Varšuvos fotografų Karolio Beyerio, Konrando Brandelio, Maksymiliano Fajanso ir Jano Mieczkowskio darbai iš Lietuvos dailės muziejaus ir Nacionalinio muziejaus Varšuvoje.

Žiūrovams pristatomos svarbiausios Čechavičiaus fotografinio palikimo nuotraukos, labiausiai vertintos paties fotografo ir jo amžininkų. Pirmą kartą eksponuojamos rengiant parodą atrastų Čechavičiaus darytų seniausių išlikusių Kijevo ir Vilniaus nuotraukų faksimilės.

Parodoje atsiskleis dar vienas Čechavičiaus vietovaizdžių nuotraukų sluoksnis – padidintuose nuotraukų fragmentuose rodomi fotografo amžininkai, jo epochos įvykių liudininkai, su kuriais jis vaikščiojo tomis pačiomis gatvėmis ir kartu stebėjo Vilniaus gyvenimą.
Parodą lydi išsamus, gausiai iliustruotas katalogas.
Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba
Parodos kuratorius Dainius Junevičius
Projekto koordinatorė Rasa Adomaitienė
Parodos organizatorius Lietuvos dailės muziejus
Parodos architektas Saulius Valius
Grafikos dizaineris Juozapas Švelnys
Garso dizainas Dominyka Adomaitytė
Animacija Vykintas Labanauskas

Eksponatus parodai ir katalogui skolino:
Baltarusijos Respublikos nacionalinis istorijos muziejus; Kultūros paveldo centro Paveldosaugos biblioteka; Lenkų biblioteka Paryžiuje; Lietuvos centrinis valstybės archyvas; Lietuvos literatūros ir meno archyvas; Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka; Lietuvos nacionalinis muziejus; Lietuvos valstybės istorijos archyvas; Nacionalinis muziejus Varšuvoje; Nacionalinis muziejus Krokuvoje; Slendzinskių galerija Balstogėje; Trakų istorijos muziejus; Valstybinis istorijos muziejus (Rusija); Vilniaus universiteto biblioteka; Vitebsko srities kraštotyros muziejus; Saulius Gelažauskas; Zigfridas Jankauskas; Dainius Junevičius; Aleksandras Samoilovas; Julius Sasnauskas
Rėmėjas: UAB „Ekspobalta“, Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje, Baltarusijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje.

LDM Ryšių su visuomene skyrius  
85 262 18 83, 8 674 94 104

LDM inf.

Lapkričio 9 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) atidaromos dvi naujos parodos: išskirtinė Antano Sutkaus fotografijų retrospektyva „KOSMOS“ ir lietuvių kilmės amerikiečių fotografo Jono Dovydėno paroda „11 kelionių į Afganistaną“.

Spaudos konferencija – 11 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje. Joje dalyvaus parodų autoriai Antanas Sutkus ir Jonas Dovydėnas, kuratoriai Gintaras Česonis, Jean-Marc Lacabe, Thomas Schirmböck, Prancūzų instituto Lietuvoje vadovas Jean-Mari Sani, Goethe‘s instituto Lietuvoje direktorius Detlef M. Gericke, Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė.

Fotografo Antano Sutkaus retrospektyva „KOSMOS“ skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Šis žymus fotomenininkas – XX a. II p. Lietuvos metraštininkas, jo sukurtuose vaizduose atsispindi mūsų šalies ir jos gyventojų veidas. Iki šiol žiūrovus jaudina ryškiausias jo darbas – ciklas „Lietuvos žmonės“, kurį A. Sutkus kūrė nuo 6-ojo dešimtmečio pabaigos. „Kosmos“ graikų kalba reiškia visų daiktų ir laiko visumą – tai kažkas daugiau nei galime paprastai pamatyti. Pasak A. Sutkaus retrospektyvos kuratorių, tai puikiai atskleidžia šio autoriaus fotografijų universalumą – jos atspindi žmones, šalį, liūdesį ir džiugesį, dangų ir vandenį, vienatvę, senatvę, džiaugsmą ir žaidimą. Paroda, kurioje rodoma beveik 300 kūrinių ir dalis jų yra niekada nematyti, siūlo naują žvilgsnį į itin vertingą vieno iš Europos fotografijos gigantų kūrybą. Projektą bendradarbiaudami organizuoja trijų šalių: Lietuvos, Prancūzijos ir Vokietijos, – meno profesionalai ir institucijos.

Tą pačią dieną atidaroma ir Jono Dovydėno fotografijų paroda „11 kelionių į Afganistaną“. Šis fotografas, žymaus tarpukario rašytojo Liudo Dovydėno sūnus, po Antrojo pasaulinio karo dar vaikas su šeima iš Lietuvos pasitraukė į Vakarus. Reikšmingą jo kūrybos dalį sudaro per bene tris dešimtmečius ir 11 kelionių (1985–2010) į Afganistaną sukauptas dokumentinės fotografijos archyvas. Šių kelionių metu J. Dovydėnas fiksavo afganų kovotojus, civilius, tarptautinių pajėgų karius. Sudėtingos politinės istorijos šalis fotografui tapo grėsmių prisodrintos kasdienybės stebėjimo vieta. Parodoje pristatoma per 130 fotografijų, atspindinčių autoriaus keliones po Afganistaną ir kaimyninį Pakistaną.

Lapkričio 10 d., šeštadienį, 16 val. NDG auditorijoje vyks susitikimas su Gerhardu Steidlu – prestižinės Vokietijos leidyklos Steidl Verlag, išleidusios A. Sutkaus parodos katalogą, vadovu.

Antano Sutkaus parodos rengėjai: LDM Nacionalinė dailės galerija, Prancūzų institutas Lietuvoje, Goethe‘s institutas Lietuvoje, partneriai: JCDecaux, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, VšĮ Antano Sutkaus fotografijų archyvas, Prancūzijos ambasada, Vokietijos ambasada. Rėmėjai: EUNIC, Newsec, SIA Groglass, Vilniaus savivaldybė, Exterus. Projektus iš dalies finansavo: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba.  

Daugiau informacijos: 85 2122997, www.ndg.lt
Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius
 

LDM inf.

2018 m. spalio 4 d., ketvirtadienį, 17 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidaroma paroda „Romas Viesulas (1918–1986). Grafika“ (veiks iki gruodžio 2 d.). Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorė Regina Urbonienė, Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vadovė Ilona Mažeikienė.
Spaudos konferencija – spalio 4 d. 11 val.

Ekspresija, vitališkumas, iš pažiūros lengvas ir virtuoziškas stilius, spalvinė įtaiga – tai tik keletas grafiko Romo Viesulo kūrybos privalumų. Skaudi gėla, tikros, išgyventos emocijos slypi abstrahuotose dailininko vizijose, kuriose atpažįstame komplikuotą nūdienos pasaulį.
Viesulas sulaukė plataus pripažinimo ir tarptautiniu mastu išgarsėjo kaip litografijos meistras. Jį žavėjo šios technikos spontaniškumas, minkšti subtilūs pustoniai bei gilūs aksominio juodumo tonai, piešinio laisvė ir galimybė perteikti plonyčių, tirpstančių linijų virpėjimą. Ekspresyvią ir spontanišką laisvų potėpių manierą, tapybiškas spalvotos litografijos paieškas Viesulo kūriniuose keitė santūri minimalistinė raiška ir eksperimentiniai menų sintezės atradimai.

Didelis litografijos entuziastas, jis prisidėjo prie šios technikos populiarinimo Jungtinėse Amerikos Valstijose, daug nuveikė dėstydamas: nuo 1960 m. jis dirbo Templo universiteto Tyler meno mokykloje, tapo profesoriumi, grafikos skyriaus vedėju. Dailininkas ne kartą buvo siunčiamas į Italiją, su pertraukomis dėstė mokyklos filiale Romoje, o 1985 m. buvo paskirtas šios meninės institucijos direktoriumi ir vadovavo jai iki pat mirties. Viesulas, plačių interesų menininkas, bendradarbiavo Amerikos lietuvių spaudoje, daug rašė lietuvių dailės klausimais, skaitė paskaitas. Pats parašė poetines įžangas savo grafikos ciklams Toro desconocido (1960) ir „Smūgis“ (1963), parengė monografiją apie Dailės ir amatų mokyklos grafikos mokytoją Freiburge Telesforą Valių, rašė apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, Adomą Galdiką, aktyviai domėjosi įvairiais meno gyvenimo klausimais. 1984 m. laimėjo Vatikano paskelbto šv. Kazimiero pašto ženklo konkursą.

Dailininkas surengė per 50 asmeninių kūrybos parodų, dalyvavo daugybėje bendrų ir grupinių parodų JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Jugoslavijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Japonijoje, Čilėje, Australijoje, Meksikoje, Kanadoje. Viesulo kūrinių turi daugiau kaip 40 užsienio šalių muziejų, galerijų ir bibliotekų: Modernaus meno ir Metropoliteno muziejai Niujorke, Vašingtono nacionalinė meno galerija, San Francisko dailiųjų menų muziejus, Siatlo dailės muziejus (JAV), Walkerio meno centras Mineapolyje (Minesota, JAV), Modernaus meno muziejus Kamakuroje (Japonija), Vatikano muziejus, Nacionalinė biblioteka Paryžiuje, Krokuvos nacionalinis muziejus ir dar daugelis kitų.

Suprasdama išskirtinę Viesulo kūrybos reikšmę Lietuvai, vertingiausius dailininko kūrinius ir didelį dokumentinį archyvą Lietuvos dailės muziejui šeimos vardu padovanojo menininko našlė Jūra Viesulas. Jos dėka jubiliejinėje retrospektyvinėje Romo Viesulo kūrybos parodoje pirmą kartą Lietuvoje pristatomi visi septyni svarbiausi menininko sukurti ciklai ir pavienės litografijos. Ekspoziciją papildo dailininko ankstyvosios kūrybos pavyzdžiai iš Antano Mončio namų-muziejaus Palangoje.
Parodą palydi dailininko kūrybai skirtas albumas (sud. R. Urbonienė). Juo, pasitelkus naujai prieinamą autentišką medžiagą (dailininko kūrinius, dienoraštį, asmeninę korespondenciją, šeimos, kolegų prisiminimus), siekta papildyti vieno talentingiausių Lietuvos išeivijos grafiko biografiją naujais faktais ir detalėmis, apžvelgti dailininko meninio stiliaus raidą ir pokyčius, surinkti ir suregistruoti svarbiausiuose Lietuvos muziejuose saugomą dailininko kūrybą, pateikti iki šiol mažai pažintą jo gyvenimo vaizdinę retrospektyvą su biografiniais dokumentais ir nuotraukomis iš dailininko šeimos bei Lietuvos dailės muziejaus archyvo.

Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Daugiau informacijos:
www.ldm.lt
parodos kuratorė Regina Urbonienė mob.  8 682 66146

LDM Ryšių su visuomene skyrius  
85 262 18 83, 8 674 94 104