Vaiva Lanskoronskytė. Mano kambarys

Parodos atidarymas kovo 17 d., ketvirtadienį, 17 val.

Kreatoriumas / Meno krosnys
Parodų erdvės Maironio g. 6, Vilnius

Paroda-instaliacija “Mano kambarys” keliamas klausimas, kiek yra (jei apskritai yra) mūsų savasties, grynai asmeniškų detalių, kurios nebūtų veikiamos, kuriamos nuolat pro mus plūstančio tiek kultūrinio, tiek kasdienio-bendražmogiško srauto. Nuo vaikystės skaitomų tekstų, mus supančių žmonių, ištinkančių įvykių. 

Instaliacija dėliojama iš fragmentiškų interjero detalių, objektų, garso elementų ir grafikos atspaudų ant skirtingai aplinką atspindinčių arba skaidrių paviršių. Mūsų sąmonė yra tarsi veidrodis, slidus paviršius, ant kurio duotąją akimirką matomas tik realus vyksmas, buvimo vietos-terpės atspindžiai. Įsirėžia ir išlieka tik tų dalykų fragmentai, kurie būna pakankamai stiprūs arba intensyviai zulinami, kad tą paviršių pažeistų. Viskas nepaliaujamai kinta, priklausomai nuo aplinkybių, pasilieka tik visiškai atsitiktiniai atminties fragmentai. Dar vakar atrodė normalu ir visos aplinkybės skatino nepaliaujamą refleksiją, kapstymą po save, šiandien jau reikalinga visai kitokia laikysena. Asmeninėje erdvėje yra ne tik tai, kas joje lieka, bet ir tai, ką į ją apskritai įsileidžiame.

Instaliacijoje šis pojūtis kuriamas grafikos atspaudų ant veidrodžių kompozicija, į kurią įsiterpia šiek tiek “steam punk” stilistiką primenantys objektai, kuriami iš ready made elementų. Jie vienu metu bendroje instaliacijoje tampa tiek erdvėje kuriamo interjero fragmentais, tiek atskirais darbais. Stabilių dedamųjų skendimo sraute atmosferą kuria ir įvairių tekstų ant sienų fragmentai bei garso takelio klausymosi erdvė vienoje iš galerijos krosnių. Skirtingo intensyvumo atspaudai bei įspaudai nei vienoje erdvėje nebūtų tokie patys – juos kuria vietos bei praeinančių žmonių atspindžiai. Buvimas vakuuminėje bekontekstėje erdvėje apskritai yra tik hipotetinis, tad vienas svarbiausių šios instaliacijos klausimų – konteksto ir atmosferos vaidmuo kūrinio suvokimui.