Prieš savaitę publikuotose informacijose apie netikėtai anapilin išėjusio kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo gyvenimą ir kūrybą buvo minimas pagal jo muziką kuriamas šokio spektaklis „Franceska Mann“. Žiūrovai šį darbą galės išvysti jau balandžio 26, 27 ir 30 dienomis „Baletų triptiko“ premjeroje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Kovo 22 dieną (penktadienį) prieš „Gulbių ežero“ spektaklį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre kolegos pagerbs šviesų orkestro „pirmojo smuiko“ Aleksandro Batovo (1948-1993) atminimą: anksti į mirties sceną iškviestam muzikantui pernai būtų suėję 70 metų.
Piliavoje (Baltijske) gimusį ir Karaliaučiuje pas pedagogą Borisą Smirnovą, garsiojo Michailo Vaimano mokinį, smuiko studijas pradėjusį Aleksandrą Batovą į Lietuvą atviliojo noras būti garsaus smuikininko Aleksandro Livonto mokiniu tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
Dėl techninių priežasčių Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras keičia repertuarą: balandžio 6 dieną vietoj Giacomo Puccini operos „Turandot“ bus rodoma kita to paties kompozitoriaus opera – „Madam Baterflai“.
Tokį sprendimą teatro administracija priėmė dėl laiko, būtino preciziškam kiekvieno „Turandot“ spektaklio techniniam parengimui, stygiaus.
Jau šį savaitgalį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pristatoma Robino Wilsono režisuota Giacomo Puccini opera „Turandot“. Apmaudi spektaklio kostiumų vagystė, kaip ir buvo žadėta, nesutrukdė premjerai pasirodyti laiku.
„Šio „Turandot“ pastatymo istoriją galėčiau pavadinti odisėja. Sutartis dėl R. Wilsono režisuojamos operos buvo sudaryta dar 2012 m., ją pasirašė trijų pasaulio teatrų vadovai: Madrido „Teatro Real“, Toronto „Canadian Opera Company“ ir LNOBT. Tad sumanymas buvo vystomas ilgai ir kruopščiai, o sausį patirta vagystė jau sudėliotus planus gerokai išmušė iš vėžių. Tačiau siuvėjos dirbo neskaičiuodamos valandų, ir galime pasidžiaugti, kad vyksta paskutinieji naujai siūtų kostiumų primatavimai. Todėl drąsiai kviečiame operos gerbėjus į premjerą“, – spaudos konferencijos pradžioje pabrėžė LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.
Didžioji dalis artėjančios „Turandot“ premjeros kostiumų sausio viduryje buvo pavogti pakeliui iš Madrido Karališkojo teatro į Vilnių. Visgi LNOBT siuvėjos, atidėjusios į šalį kitus darbus, daro viską, kad kovo 1 ir 2 dienomis sostinės žiūrovai išvystų lygiai tokį pat garsaus amerikiečių režisieriaus Roberto Wilsono spektaklį, kokiu 2018-ųjų pabaigoje grožėjosi Madrido žiūrovai.
„Žodžio „ne“ mūsų darbe nebūna – jį seniai esame pamiršę. Visiems aišku, kad „Turandot“ be kostiumų į sceną žengti negalės, o premjeros irgi atidėti nevalia. Vadinasi, nauji kostiumai vasario pabaigoje privalo atsirasti“, – be užuolankų reziumuoja LNOBT gamybinių dirbtuvių siuvyklos skyriaus vadovė Ona Blažinskienė.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras penktadienį, sausio 25-osios vakarą, prieš prasidedant Bélos Bartóko vienaveiksmių kūrinių „Stebuklingas mandarinas“ ir „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“ spektakliui scenoje apdovanos geriausiais 2018 m. teatro artistais pripažintus operos ir baleto solistus.
Metų operos soliste tapo sopranas Aistė Pilibavičiūtė už Iljos vaidmenį Wolfgango Amadeus Mozarto operos „Idomenėjas“ premjeroje ir Džuljetos vaidmenį Vincenzo Bellini operoje „Kapulečiai ir Montekiai“. Metų operos solistės premiją šįmet įsteigė teatro rėmėja ponia Nerija Kasparienė.
Metų baleto solistu pripažintas Jonas Laucius už Lankadamo vaidmenį Adolphe’o Adamo balete „Korsaras“ ir Mandarino vaidmenį Bélos Bartóko balete „Stebuklingas mandarinas“. Metų baleto solisto premiją įsteigė ilgametė teatro rėmėja ponia Raminta Kuprevičienė.

Ketvirtadienį į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną po dviejų metų pertraukos mažais japoniškais žingsneliais vėl įtipens Madam Baterflai, kurią į žmonas pramogaudamas sau nusipirks lengvabūdis amerikiečių laivyno karininkas Pinkertonas... Jo partiją atliksiantis Kristian Benedikt neslepia, kad panašių į Pinkertoną vyrų ir šiandien galėtume rasti tarp jo kolegų – operos solistų.
Gruodžio 23 d. popietę LNOBT Raudonojoje fojė vykusio monografijos „Karalių kuria aplinka“ pristatymo metu jos pagrindiniam herojui – operos solistui Vaclovui Daunorui buvo suteiktas LNOBT emerito garbės vardas.
Į renginį suplūdę Vaclovo Daunoro draugai, buvę kolegos ir gerbėjai vos tilpo teatro balkonuose ir fojė. „Tai, kiek žmonių čia susirinko, geriausiai įrodo, kad operos kultūra Lietuvoje gyva, kad įvairios operos solistų ir jų gerbėjų kartos trokšta tarpusavio bendravimo“, – renginyje kalbėjo LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.
Už indėlį į teatro meninę ir sceninę veiklą bei visos Lietuvos muzikinės kultūros raidą Vaclovui Daunorui po knygos pristatymo buvo suteiktas LNOBT Emerito garbės vardas. Ta proga naujasis Emeritas solistas apdovanotas bareljefu, kurį puošia LNOBT simbolis – rūtos šakelė.
Vilniui negresia demografijos krizė. Apie tai iškalbingai byloja sparta, su kuria iš LNOBT internetinės bilietų prekybos sistemos dingsta bilietai į klasikinės muzikos koncertus kūdikiams. Trijų papildomų gruodžio koncertų „Muzika mažoms ausytėms“ bilietų teužteko pusdieniui.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras džiaugiasi pasiūlęs puikią pramogą patiems mažiausiems sostinės klausytojams ir pradeda prekiauti sausio mėnesio koncertų bilietais. Jie teatro Kamerinėje salėje vyks pirmadieniais – sausio 7, 14, 21 ir 28 d. 11 val.
