Autorius: LNOBT inf.

LNOBT inf.

Prieš lapkričio 16 d. „Gulbių ežero“ spektaklį Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kartu su šokio meno gerbėjais 60-mečio proga sveikins baleto solistę ir pedagogę Loretą Bartusevičiūtę-Noreikienę.

Prieš tris dešimtmečius ji pati šioje scenoje publiką žavėjo kaip poetiškoji Odeta ir kartu klastingoji Odilė; „Gulbių ežeras“ buvo vienas mėgiamiausių artistės baletų. „Odetos-Odilės vaidmuo reikalauja ne tik meistriškos šokio technikos, bet ir persikūnijimo į priešingus charakterius gebėjimų. Ne visoms balerinoms juos pavyksta suderinti – dažniausiai labiau pavyksta arba Baltoji, arba Juodoji gulbė.  Manau, kad man pavyko „prisijaukinti“ jas abi. Jonas Katakinas, Aleksandras Molodovas, Edvardas Smalakys buvo manieji Princai Zygfrydai. „Gulbių ežero“ variacijas kruopščiai tobulinau Sankt Peterburge, Marijos teatre. Vėliau ne kartą buvau kviečiama pasirodyti šiame balete Olandijos scenose ir susilaukiau puikių Vakarų Europos baleto kritikų atsiliepimų“, – pasakoja buvusi LNOBT primabalerina L. Bartusevičiūtė-Noreikienė.

LNOBT inf.

Jų epochoje solistai tapo scenos dievais ir galėjo patinkančius kūrinius modeliuoti pagal savo pageidavimus, o išpuikusiems orkestrų dirigentams nelikdavo nieko kita, kaip su tuo susitaikyti. Kompozitoriai buvo labai produktyvūs, tad neretai skirtingų pavadinimų spektakliuose žiūrovai girdėdavo skambant tą pačią muziką... LNOBT operos meno vadovas Sesto Quatrini atskleidė, kuo ypatingas ir nepakartojamas bel canto operos repertuaras.

Dosnieji italai. Bel canto operos ypač suklestėjo XVIII a. pabaigoje, pasibaigus genialiojo Wolfgango Amadeus Mozarto epochai, ir neapleido Europos scenų iki 1856 m. Bel canto muzikinei stilistikai paprastai priskiriamos italų kompozitorių Gioacchino Rossini, Vincenzo Bellini, Gaetano Donizetti bei ankstyvosios G. Verdi operos, tačiau šių milžinų paunksmėje skambėjo ir kitų italų kompozitorių (Nicola Vaccai, Saverio Mercadante, Giovanni Pacini, Ferdinando Paer, Giovanni Simone Mayr) kūriniai. Kyla klausimas, ar bel canto operos nėra lokalus itališkos muzikos fenomenas. Atsakymas: nors bel canto muzikinė stilistika išties užgimė Italijoje, vėliau ją naudojo ir kitų tautų kompozitoriai. Ne veltui Franzas Schubertas kartais vadinamas „austriškuoju Bellini“, o prancūzo Charles’io Gounod operoje „Romeo ir Džuljeta“ taipogi skamba bel canto arijos.

LNOBT inf.

Baleto gerbėjai jo sugrįžtančio laukė lygiai devynis mėnesius. Ir sulaukė: dviem „Auksiniais scenos kryžiais“ apdovanotasis „Procesas“ – vėl LNOBT scenoje. Lapkričio 9 ir 10 dienos spektakliuose pagrindinį Jozefo K. vaidmenį atliks baleto solistas Ernestas Barčaitis.

LNOBT inf.

LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas sugrįžo iš Romos, kur muziejų primenančiuose garsaus italų režisieriaus Franco Zeffirelli namuose buvo surengta būsimosios tarptautinės premjeros – Giuseppe’s Verdi operos „Rigoletas“ pastatymo spaudos konferencija.

Sunkiai sergantis ir neįgaliojo vežimėlyje sėdintis režisierius F. Zeffirelli, kuriam dabar jau 95-eri, šį „Rigoleto“ pastatymą buvo apmastęs ir siūlęs Italijos teatrams įgyvendinti prieš keliolika metų, tačiau dėl įvairių priežasčių projektas spektakliu visgi netapo. Dabar F. Zeffirelli „Rigoletu“ susidomėjo Omano sultonato įkūrimo 50-metį 2020-aisiais besirengiantis minėti šios šalies sostinės Maskato Karališkasis operos teatras. Būtent jame 2020 m. rugsėjį ir turėtų įvykti pasaulinė naujojo „Rigoleto“ premjera.

LNOBT inf.

Lapkričio 7 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre viešės pasaulio simfoninių orkestrų elitui priklausantis Karališkasis Concertgebouw orkestras (Royal Concertgebouw Orchestra – RCO). Koncertą pradės Carlo Maria Weberio romantinės operos „Oberonas“ uvertiūra, kurią kartu su svečiais iš Amsterdamo scenoje atliks LMTA simfoninio orkestro jaunieji muzikantai.

130 metų sukaktį šįmet minintis Karališkasis Concertgebouw orkestras baigia įgyvendinti jubiliejinį gastrolių projektą „RCO pasitinka Europą“, kuriuo buvo užsibrėžęs per pustrečių metų su koncertais aplankyti visas 28 Europos Sąjungos valstybes. Paskutinio jubiliejinio gastrolinio turo metu RCO kartu su pianistu Yefimu Bronfmanu aplankys ir Vilnių.

Projektas „RCO pasitinka Europą“, kurio patronas yra Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude‘as Junckeris, turi ir edukacinės misijos punktą, vadinamą „Side by Side“. Kiekvienoje ES valstybėje RCO vieną koncerto kūrinį atlieka drauge su orkestrą priimančios šalies jaunimo orkestru. Prieš pasirodymus dalyvaudami bendrose repeticijose, jaunieji muzikantai turi progą gauti neįkainojamas pamokas iš RCO virtuozų. Prieš dešimtmetį britų klasikinės muzikos žurnalo „Gramophone“ suburti įvairių šalių kritikai būtent RCO pripažino geriausiu pasaulio simfoniniu orkestru.

LNOBT inf.

LNOBT operos meno vadovas pateikė savo sudarytą geriausių pasaulio operų penketuką.

„Mano siūlomas geriausių operų penketukas būtų toks: 1 vietoje – Giacomo Puccini „Bohema“, 2 vietoje – kartu paimta Richardo Wagnerio operų tetralogija „Nibelungo žiedas“, 3 vietoje – dar niekada Lietuvoje nestatyta Benjamino Britteno opera „Peteris Grimesas“, 4 vietoje – Vincenzo Bellini „Norma“, o 5 vietoje – Giuseppe‘s Verdi „Don Karlas““, – vardija Sesto Quatrini.

LNOBT inf.

Lapkričio 7 d. LNOBT vyksiančiame Karališkojo Concertgebouw orkestro koncerte kaip solistas pasirodys žymus JAV pianistas Yefimas Bronfmanas. Vilniuje jis skambins Ketvirtąjį Ludwigo van Beethoveno koncertą fortepijonui G-dur, op. 58. Su šiuo kūriniu pianistą sieja ypatinga 45-erių metų senumo istorija...

Bet pradėkime nuo pradžių. Būsimasis Yefimo tėvas smuikininkas Naumas Bronfmanas gyveno Odesoje, kai 1939 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, buvo paimtas kariuomenėn, bet pateko hitlerininkams į nagus ir tapo karo belaisviu. Kartą, kai kaliniai buvo pervedami iš vienos stovyklos į kitą, jam pavyko pasprukti – apsikasęs žemėmis griovyje praleido visą naktį, o po mėnesio kelionės pėsčiomis išsekęs pasiekė Maskvą. Tačiau tuomet jį įkalino rusai, palaikę vokiečių šnipu, ir paleido tik tuomet, kai atsiradęs būrio vadas patvirtino savo kareivio pasakojimus.

LNOBT inf.

LNOBT baleto trupė išvyko gastrolių į tris Kinijos miestus: Džuhai, Guangdžou ir Šanchajų. Juose iki spalio pabaigos bus parodyti penki Piotro Čaikovskio baleto „Miegančioji gražuolė“ spektakliai.

Šios gastrolės taps puikia proga priminti kinams tiek Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, tiek viso pasaulio šįmet minimas choreografo Mariuso Petipa 200-ąsias gimimo metines.  

Pagrindinį Auroros vaidmenį „Miegančiosios gražuolės“ spektakliuose Kinijoje šoks LNOBT primabalerinos Kristina Gudžiūnaitė ir Olesia Šaitanova, jas pažadinančio Princo Dezyrės – Genadij Žukovskij ir Romas Ceizaris. Alyvų fėjos vaidmenį pasikeisdamos atliks dar dvi primabalerinos Olga Konošenko ir Haruka Ohno. Kaip Fėja Karabos šiose gastrolėse debiutuos kylanti trupės žvaigždė Mantas Daraškevičius.

LNOBT inf.

Spalio 18, 19 ir 20 d. Gioacchino Rossini „Sevilijos kirpėjo“ spektakliuose žiūrovai galės ištarti ir „labas“, ir „sudie“. „Labas“ tiks LNOBT scenoje debiutuojančiam Vokietijoje gyvenančiam baritonui Modestui Sedlevičiui, o „sudie“ – Emilio Sagi režisuotam šios operos pastatymui, kuris teatro repertuare išsilaikė ilgiau nei ketverius metus.  

Milano „Teatro alla Scala“ stažavęsis tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso laureatas M. Sedlevičius LNOBT spektaklyje pirmąkart pasirodys skambant Figaro kavatinai „Largo al factotum“ – sudėtingiausiai, bet kartu populiariausiai pagrindinio „Sevilijos kirpėjo“ personažo arijai.

„Kompozitorius G. Rossini mėgdavo dainininkams rengti panašius egzaminus. Kai man tenka dainuoti jo „Pelenėje“, irgi žengiu į sceną skambant vienintelei operoje Dandinio arijai. Tokiu atveju sukaupi visas jėgas ir „šauni“, nes jei nepavyks iš karto – atsikovoti spektaklio publikos pasitikėjimą šansų nebebus“, – žino ne tik Vokietijos, bet ir kitų Europos šalių teatruose dainuojantis solistas.

LNOBT inf.

Spalio 25 dieną vyksiančiame Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninio orkestro koncerte „Dedikacija“ italų dirigentą Sesto Quatrini žiūrovai pirmą kartą sveikins kaip LNOBT operos meno vadovą.

„Išmaniojoje eroje, kai pasaulis pilnas robotų ir kitokios elektronikos, klasikinė muzika ir ypač opera man reiškia emocijas ir jausmus – universalius dalykus, kurie išlieka amžinai aktualūs“, – ateidamas deklaruoja naujasis teatro vadovų komandos narys.

Sesto Quatrini 1984 m. gimė Romoje, pasiturinčioje šeimoje, kurioje niekas neabejojo, kad vaikus muzikos mokyti būtina. Nuo penkerių metų amžiaus Sesto mokėsi pūsti trimitą ir būdamas septyniolikos kaip trimitininkas baigė Akvilos muzikos konservatoriją. Tuomet pasirinko teisės studijas, bet kartu nepamiršo muzikos: paraleliai studijavo kompoziciją, o gavęs kompozitoriaus diplomą apsisprendė tapti dirigentu ir tuo tikslu baigė Milano Claudio Abbado muzikos mokyklą.