Autorius: LNOBT inf.

LNOBT inf.

Gruodžio 1 d. (šeštadienio) „Spragtuko“ spektaklyje baleto mylėtojai su neseniai minėtu 70-mečiu sveikina garsią praeities baleriną, šiuo metu ugdančią ateities šokėjus Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų gimnazijoje, Gražiną Sakalauskaitę-Dautartienę.

Jos pačios kelias į baletą prasidėjo toje pačioje lietuviškos scenos talentų kalvėje. Vėliau perspektyvi balerina baigė Maskvos choreografijos mokyklą, o grįžusi į Lietuvą pradėjo šokti Operos ir baleto teatro trupėje. Ana iš Johanno Strausso „Žydrojo Dunojaus“, Žizel to paties pavadinimo Adolphe‘o Adamo balete, Kiti ir Sorokina iš Rodiono Ščedrino „Anos Kareninos“, Panelė iš Dmitrijaus Šostakovičiaus baleto „Panelė ir chuliganas“ bei kiti vaidmenys tvirtai įrašė G. Sakalauskaitės vardą šio teatro istorijoje. Jai plojo ir tuomet rodytų lietuviškų baletų žiūrovai: Juliaus Juzeliūno „Ant marių kranto“,  Antano Rekašiaus „Aistros“, Viačeslavo Ganelino „Baltaragio malūnas“, Juozo Indros „Audronė“ taipogi neapsiėjo be šios balerinos. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre G. Sakalauskaitei priklausė Aušrinės vaidmuo Juozo Pakalnio balete „Aušta aušrelė“ ir Solveigos – pagal Edvardo Griego „Pero Giunto“ muziką sukurtame spektaklyje.

LNOBT inf.

Lapkričio 29-osios vakarą prieš pirmąjį šio sezono „Spragtuko“ spektaklį LNOBT Raudonojoje fojė įžiebiama Kalėdų eglutė. Ją papuošti teatras patikėjo stilistui Mantui Petruškevičiui. 

„Tai pirmasis mano darbas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro interjere, tačiau reikšmingų ir vilniečiams įsiminusių kalėdinių kompozicijų per savo karjerą esu sukūręs nemažai. Ir tokie užsakymai man labai patinka! O teatro eglutės idėją pakuždėjo „Spragtukas“ – įvairių kartų žiūrovų čia matytas (ir ne po vieną kartą...) baleto spektaklis. Tad noriu, kad pro didžiulius teatro langus miestiečių matoma eglutė kiekvienam iš mūsų primintų vaikystę. Tai bus retro stiliaus kompozicija su tikromis, mišku kvepiančiomis žalios eglės šakomis, senais vaikiškais žaislais ir kaspinais. Kantriai rankiojau teatre senus daiktus ir daiktelius, kuriuos galėčiau panaudoti šventinėms dekoracijoms. Ketinu į fojė perkelti net senovinio stiliaus laikrodį, kuris teatro darbuotojus įprastai pasitinka prie tarnybinio įėjimo“, –  atskleidžia M. Petruškevičius.

LNOBT inf.

Lapkričio 28 ir 30 dienomis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatro scenoje pirmą kartą dainuos jaunas prancūzų tenoras Sébastienas Guèze. Jis atliks Riterio de Grijė partiją prancūzo Jules’io Massenet operoje „Manon“.

„Lygindamas prancūzų operas su itališkomis, pastarąsias apibūdinčiau kaip pasipuošusias moteris, kurių lūpdažis ryškiai raudonas, o aprangoje gausu dekoratyvinių detalių. Tuo tarpu prancūzų operos – labiau elegantiškos: jų „drabužiai“ paprastesni, užtat puikiai sukirpti, o lūpdažis toks, kad jį būna sunku pastebėti. Tikriausiai tai susiję su atidžia detalėms prancūzų literatūros ir teatro tradicija, ateinančia dar iš Cyrano de Bergeraco laikų. Prancūzai visada mokėjo būti žavūs ir tuo pačiu išvengti vulgarumo. Tai – mūsų kraujuje“, – viename interviu yra teigęs solistas S. Guèze.

Gimęs Lione, S. Guèze sako prisimenantis save dainuojantį nuo aštuonerių metų: „Tiesa, iš pradžių tai nebuvo klasikinė muzika. Bet kai maždaug aštuoniolikos atradau operas ir savo lyrinį balsą, tai buvo tarsi meilė iš pirmo žvilgsnio. Man buvo labai svarbu turėti darbą, kuris kasdien teiktų džiaugsmo. Ir nuo pat solisto karjeros pradžios supratau, kad man pavyko.“

LNOBT inf.

Penktadienio vakarą, pasibaigus spektakliui “Korsaras”, LNOBT baleto solistams Olesiai Shaytanovai ir Jonui Lauciui įteikta po dešimtmečio pertraukos atgaivinta Jurgio Žalkausko (1923–2018) vardinė premija, kurią šokėjams įteikė mecenato dukterėčia Jurgita Žalkauskė.

Melburne gyvenęs Lietuvos baleto žinovas ir mecenatas, vienas iš Australijoje veikiančios Lietuvos baleto bičiulių draugijos steigėjų J. Žalkauskas mirė šių metų rugsėjo 7-ąją, būdamas 95-erių. Į jo laidotuves susirinkę giminės ir bičiuliai, pagerbdami velionio atminimą, nutarė paaukoti lėšų didžiausiai architekto J. Žalkausko gyvenimo aistrai – Lietuvos baletui.

Surinktos lėšos po dešimtmečio pertraukos leido atnaujinti J. Žalkausko vardinę premiją, kuri geriausiems Lietuvos baleto šokėjams buvo skiriama 1997–2007 m. Tuomet ja apdovanoti artistai Neli Beliakaitė ir Mindaugas Baužys (1997), Rūta Jezerskytė ir Aurimas Paulauskas (1999), Irina Cymbal ir Nerijus Juška (2000), Olga Konošenko ir Eligijus Butkus (2002), Rasa Taučiūtė ir Aurelijus Daraškevičius (2004), Inga Cibulskytė ir Igoris Zaripovas (2005), Rūta Kudžmaitė ir Romas Ceizaris (2007).  

LNOBT inf.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pradeda kūdikiams skirtų koncertų ciklą „Muzika mažoms ausytėms“. Pirmieji trys koncertai teatro Kamerinėje salėje numatyti žiemos pirmadienių rytais - gruodžio 3, 10 ir 17 d. 11 val. Mažyliams ir jų palydovams įvairiaspalvę klasikinės muzikos programą rengia styginių kvartetas „Archi Quartett“.

Pirmąsyk vilniečius į panašius koncertus LNOBT pakvietė šį pavasarį – tiesa, tai buvo ne mūsiškio teatro, o Vilniuje gastroliavusios Estijos nacionalinės operos orkestro muzikantų surengti koncertai. Tada mamytės ir tėveliai entuziastingai sutiko siūlomą naujovę ir per porą dienų iššlavė visus bilietus – svečiams iš Estijos netgi teko rengti papildomą koncertą.

Tikimasi, kad ne mažesnio mažylius auginančių šeimų dėmesio sulauks ir styginių kvarteto „Archi Quartett“ parengta programa. Kvartete, kuris prieš 12 metų buvo suburtas dar iš LMTA studijuojančių muzikantų, šiuo metu griežia tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatai, LNOBT simfoninio orkestro stygininkai Vitalija Makrickienė (I smuikas), Ginta Kriščiūnaitė (II smuikas), Mantas Makrickas (altas) ir Mykolas Rutkauskas (violončelė).

LNOBT inf.

Lietuvos kariuomenės įkūrimo 100-mečio išvakarėse Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre skambės Onutės Narbutaitės opera „Kornetas“.

„Man pačiam kariuomenėje tarnauti neteko, tačiau Lietuvos kariūnams, ypač savanoriams, norėčiau išreikšti kuo nuoširdžiausią pagarbą. Jei tebebūčiau šauktinių amžiaus, neturėčiau šeimos – būčiau savanoris, o ne „verktinis“.  Jaunuoliai, savo noru einantys tarnauti tėvynei, taip išreiškia meilę jai ir tuo pačiu įrodo esantys subrendę, atsakomybės nesibaidantys vyrai. O kariuomenė savo ruožtu išmoko juos disciplinos,  punktualumo ir tvarkos – dalykų, kurie praverčia visų profesijų atstovams“, – teigia Korneto partiją operoje atliekantis 35-erių metų tenoras Tomas Pavilionis.

LNOBT inf.

Klasikinio baleto populiarumas Lietuvoje neslūgsta, o ypač greitai bilietai ištirpsta į šeimų su vaikais lankyti pamėgtus kalėdinio laikotarpio vaidinimus. Tad Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, nenorėdamas nuvilti žiūrovų, nutarė skelbti papildomus baletų „Snieguolė ir septyni nykštukai“ bei „Spragtukas“ spektaklius.

Šį sezoną Piotro Čaikovskio „Spragtuką“ buvo numatyta rodyti 13 kartų, tačiau žiūrovų antplūdis paskatino įvesti į repertuarą du papildomus šio baleto vaidinimus. Jie bus rodomi gruodžio 16 d.  ir sausio 6 d. (sekmadienių) vakarais – nuo 18 val. Pagrindinius Mari ir Princo vaidmenis abiejuose spektakliuose šoks Gohar Mkrtchyan ir Jonas Laucius, LNOBT simfoniniam orkestrui diriguos maestro Modestas Barkauskas.

LNOBT inf.

Prieš lapkričio 16 d. „Gulbių ežero“ spektaklį Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kartu su šokio meno gerbėjais 60-mečio proga sveikins baleto solistę ir pedagogę Loretą Bartusevičiūtę-Noreikienę.

Prieš tris dešimtmečius ji pati šioje scenoje publiką žavėjo kaip poetiškoji Odeta ir kartu klastingoji Odilė; „Gulbių ežeras“ buvo vienas mėgiamiausių artistės baletų. „Odetos-Odilės vaidmuo reikalauja ne tik meistriškos šokio technikos, bet ir persikūnijimo į priešingus charakterius gebėjimų. Ne visoms balerinoms juos pavyksta suderinti – dažniausiai labiau pavyksta arba Baltoji, arba Juodoji gulbė.  Manau, kad man pavyko „prisijaukinti“ jas abi. Jonas Katakinas, Aleksandras Molodovas, Edvardas Smalakys buvo manieji Princai Zygfrydai. „Gulbių ežero“ variacijas kruopščiai tobulinau Sankt Peterburge, Marijos teatre. Vėliau ne kartą buvau kviečiama pasirodyti šiame balete Olandijos scenose ir susilaukiau puikių Vakarų Europos baleto kritikų atsiliepimų“, – pasakoja buvusi LNOBT primabalerina L. Bartusevičiūtė-Noreikienė.

LNOBT inf.

Jų epochoje solistai tapo scenos dievais ir galėjo patinkančius kūrinius modeliuoti pagal savo pageidavimus, o išpuikusiems orkestrų dirigentams nelikdavo nieko kita, kaip su tuo susitaikyti. Kompozitoriai buvo labai produktyvūs, tad neretai skirtingų pavadinimų spektakliuose žiūrovai girdėdavo skambant tą pačią muziką... LNOBT operos meno vadovas Sesto Quatrini atskleidė, kuo ypatingas ir nepakartojamas bel canto operos repertuaras.

Dosnieji italai. Bel canto operos ypač suklestėjo XVIII a. pabaigoje, pasibaigus genialiojo Wolfgango Amadeus Mozarto epochai, ir neapleido Europos scenų iki 1856 m. Bel canto muzikinei stilistikai paprastai priskiriamos italų kompozitorių Gioacchino Rossini, Vincenzo Bellini, Gaetano Donizetti bei ankstyvosios G. Verdi operos, tačiau šių milžinų paunksmėje skambėjo ir kitų italų kompozitorių (Nicola Vaccai, Saverio Mercadante, Giovanni Pacini, Ferdinando Paer, Giovanni Simone Mayr) kūriniai. Kyla klausimas, ar bel canto operos nėra lokalus itališkos muzikos fenomenas. Atsakymas: nors bel canto muzikinė stilistika išties užgimė Italijoje, vėliau ją naudojo ir kitų tautų kompozitoriai. Ne veltui Franzas Schubertas kartais vadinamas „austriškuoju Bellini“, o prancūzo Charles’io Gounod operoje „Romeo ir Džuljeta“ taipogi skamba bel canto arijos.

LNOBT inf.

Baleto gerbėjai jo sugrįžtančio laukė lygiai devynis mėnesius. Ir sulaukė: dviem „Auksiniais scenos kryžiais“ apdovanotasis „Procesas“ – vėl LNOBT scenoje. Lapkričio 9 ir 10 dienos spektakliuose pagrindinį Jozefo K. vaidmenį atliks baleto solistas Ernestas Barčaitis.