Autorius: 7MD

7MD

 Pagal užsienio žiniasklaidą

Filmas apie Smolensko katastrofą

7MD

Pagal užsienio žiniasklaidą

 

Svarbiausių metų filmų rinkimai prasidėjo

7MD

Pagal užsienio žiniasklaidą

 

Savaitgalį baigėsi Tarptautinis Romos kino festivalis (Festival Internazionale del Film di Roma). Pirmąkart jį rengė naujas direktorius, prieš tai vadovavęs Venecijos kino festivaliui, kritikas ir prodiuseris Marco Muelleris. Pagrindiniu festivalio prizu apdovanotas garsaus amerikiečių fotografo ir režisieriaus Larry Clarko filmas „Marfa girl“. Jam įteikta auksinė „Marko Aurelijaus“ statulėlė. Tai pasakojimas apie jaunimo problemas. Šis kūrėjas ne pirmąkart ėmėsi brendimo temos – prieš kelis dešimtmečius jis skandalingai išgarsėjo filmu „Vaikučiai“. Naujausias filmas nukelia į JAV pasienio su Meksika miestą. Narkotikai, seksas ir alkoholis jungia kelias tarpusavyje susipynusias filmo herojų istorijas. „Marfa girl“ į JAV kino teatrus nepateko – jį bus galima pamatyti režisieriaus interneto puslapyje (už 6 JAV dolerių mokestį). Du apdovanojimai – už režisūrą Paolo Franchi ir geriausiai aktorei Isabellai Ferreri – atiteko labiausiai italų spaudos sukritikuotam, o žiūrovų nušvilptam filmui „Tai vadinama vasara“ („E la chiamano estate“). Šio filmo koprodiuserė – dainininko Luciano Pavarotti našlė Nicoletta Mantovani. Už geriausią vyro vaidmenį apdovanotas Jeremie Elkaimas, suvaidinęs Valerie Donzelli filme „Ranka rankoje“ („Main dans la main“). Antrosios konkursinės programos „XXI amžiaus kinas“ („Cinema XXI“), kuri orientuojasi į naujas šiuolaikinio kino tendencijas, nugalėtoju tapo brazilų režisieriaus Michaelo Wahrmanno filmas „Avanti Popolo“. Šiame konkurse rodytas latvės Lailos Pakalninos filmas „Picos“ („Picas“) pelnė žiuri prizą. Pagrindinio konkurso žiuri prizu ir už geriausią debiutinį arba antrą filmą apdovanotas Claudio Giovannesi filmas „Ali akys mėlynos“ („Ali ha gli occhi azzuri“). Debiutus ir antruosius filmus vertinęs žiuri specialų apdovanojimą skyrė dar vienam italų filmui – „Razza Bastarda“. Jį režisavo, rašė scenarijų ir suvaidino pagrindinį vaidmenį Alessandro Gassmanas – kadaise nepaprastai garsaus italų aktoriaus Vittorio Gassmano sūnus. „Italijos perspektyvų“ programos nugalėtoju tapo Francesco Amato filmas „Kozimas ir Nikolė“ („Cosimo e Nicole“), o pagrindinį vaidmenį jame sukūręs naujasis italų numylėtinis Paolo Sassanelli gavo prizą, skirtą geriausiam italų aktoriui.Dviejų festivalyje apdovanotų italų filmų „Ali akys mėlynos“ bei „Kozimas ir Nikolė“ kostiumų autorė – lietuvė

7MD

Pagal užsienio žiniasklaidą

 

 

Genijų redaktorius

„New York Times“ žurnalistą Williamą Maxwellą Evartsą Perkinsą 1910 m. pakvietė leidykla „Charles Scribner’s Sons“. Kitaip nei jo kolegos redaktoriai, Perkinsas aktyviai ieškojo jaunų ir vilčių teikiančių rašytojų. Jo paieškas vainikavo 1919 m. pasirašytas kontraktas su Francisu Scottu Fitzgeraldu. Dvidešimt dvejų metų rašytojo knygos „Šiapus rojaus“ tiražas buvo parduotas per tris dienas. 1926 m. Perkinsas išleido pirmąjį Ernesto Hemingway’aus romaną „Ir pateka saulė“ („Fiesta“). Tais laikais tai buvo drąsi knygą, dėl jos redaktoriui teko susikauti su

7MD

Prasidėjo laikraščių ir žurnalų prenumerata

Mieli skaitytojai,

7MD

Pagal užsienio žiniasklaidą

Lapkričio 28 d. Londone vyksiančiame „Sotheby’s“ aukcione bus parduodami rusų režisieriaus Andrejaus Tarkovskio laiškai, audioįrašai, fotografijos ir scenarijai. Jie įvertinti 80–100 tūkstančių svarų sterlingų. Rinkinį parduoda kinotyrininkė ir Tarkovskio knygos „Įamžintas laikas“ bendraautorė Olga Surkova. Dokumentai susiję ir su asmeniniu režisieriaus gyvenimu, ir su jo kūryba.Vienas įdomiausių lotų – Leonidui Brežnevui

7MD

Pagal užsienio žiniasklaidą

Roberto Benigni jubiliejus

Populiarus visame pasaulyje italų aktorius Roberto Benigni švenčia savo šešiasdešimtmetį. Aktorius, kurį dabar ir savo ekranuose galime pamatyti Woody Alleno filme „Į Romą su meile“, gimė 1952 m. spalio 27 dieną. Jis nebaigė jokios aktorių mokyklos. Būdamas dvidešimties Benigni debiutavo komedijų teatro scenoje ir greit pateko į televiziją – populiarioje pramoginėje laidoje vaidino ekscentrišką kino kritiką. Praėjus keleriems metams po kino debiuto, sukūrė ir savo pirmą filmą „Tu mane jaudini“ („Tu mi turbi“). Filmavimo aikštelėje Benigni susipažino su būsima žmona Nicoletta Braschi, ji vėliau vaidino beveik visuose jo filmuose. Netrukus susiformavusį savitą Benigni komedijų stilių galima apibūdinti keliais žodžiais: groteskas, absurdas, klaidų komedija. Tačiau kartais Benigni vaidina ir kitų kūrėjų filmuose, tarp jų buvo Federico Fellini, Jimas Jarmuschas.

1997 m. Benigni sukūrė tragikomediją apie Holokaustą „Gyvenimas yra gražus“, atnešusią režisieriui pasaulinę šlovę, du „Oskarus“, bet kartu ir sukėlusią šoką bei diskusijas. Paskutinius septynerius metus Benigni nesukūrė nė vieno filmo. Tuos metus jis skyrė pirmiausia Dante’s „Dieviškosios komedijos“ populiarinimui tarp savo tėvynainių. Aktoriaus monologai italų miestų aikštėse ir televizijoje tapo plačiai komentuojamais politiniais ir visuomeniniais įvykiais. Jau ne vienus metus Benigni satyros objektas yra buvęs

7MD

Europos kino akademija nominavo dokumentinius filmus

Europos kino akademija paskelbė tris filmus, kurie nominuoti geriausio šių metų Europos dokumentinio filmo apdovanojimui. Tai – Manuelio von Stürlerio „Klajoklių žiema“ („Hiver nomade“, Šveicarija). Niono dokumentinio kino festivalyje šiemet geriausiu pripažintas filmas – tai pasakojimas apie piemenis Carole ir Pascalį, kurie turi peržiemoti kartu su trimis asilais, keturiais šunimis ir 800 avių. 600 kilometrų sunkiais ir šaltais žiemos keliais – išbandymas, bet kartu ir tikras šiuolaikinis nuotykis.
Per dvi valandas trunkantis Julieno Temple’o „Londonas – šiuolaikinis Babilonas“ („London – the Modern Babylon“, D. Britanija) buvo įtrauktas į kultūrinę Londono olimpiados programą. Tai kelionė į britų sostinės centrą, pokalbiai su menininkais, muzikais, rašytojais, paprastais žmonėmis ir politiniais radikalais apie
 

7MD

Dar vienas filmas apie pranašą Mahometą?

Kol niekinga „Musulmonų nekaltybė“ kelia audras ne tik internete, bet ir tikrovėje, garsus Irano kino kūrėjas Majidas Majidi („Dangaus vaikai“, „Lietus“) kuria, o gal jau net baigė filmą apie pranašo Mahometo gyvenimą. Islamo tradicija draudžia vaizduoti pranašą, tačiau Majidi filmas ne tik kuriamas Irane, bet ir gavo valstybės paramą – rekordišką 30 milijonų dolerių sumą. Pasak Irano žiniasklaidos, filmas kuriamas „glaudžiai bendradarbiaujant su aukštos kvalifikacijos istorikų ir tyrinėtojų grupe“. Tikslas – parodyti islamo humaniškumą – ir auditorija (skiriamas žiūrovams visame pasaulyje) žada, kad kino dvikovos taps svarbiu civilizacijų karų įrankiu. Filmą apie pranašą Mahometą rengiamasi kurti ir Katare: sunitai bijo, kad Irano šiitai gali neteisingai sudėstyti akcentus. Kataro filmo biudžetas

7MD

Europos kino akademija pagerbs Bernardo Bertolucci

Europos kino akademijos prizas už gyvenimo nuopelnus gruodžio 1 d. Maltoje bus įteiktas ne tik Helen Mirren, bet ir italų režisieriui Bernardo Bertolucci. Vienas svarbiausių XX a. antros pusės italų kino režisierių karjerą kine pradėjo Piero Paolo Pasolini asistentu. Būdamas dvidešimt vienų jis sukūrė pirmą vaidybinį filmą. Antras Bertolucci filmas „Prieš revoliuciją“ (1964) sulaukė atgarsio visame pasaulyje. Nuo tada kiekvienas režisieriaus filmas tampa kino įvykiu. Juo buvo ir 1970 m. sukurtas „Konformistas“, ir „Paskutinis tango Paryžiuje“ (1972), iki šiol jaudinantis ne vieno kino kūrėjo ir žiūrovo vaizduotę.
Bertolucci filmografijoje puikai dera kameriniai ir epiniai filmai. 1976 m. Bertolucci dviejų dalių epas „XX amžius“ buvo vienas pirmųjų bandymų apibendrinti šį laikotarpį. 1987-aisiais pasirodęs Kinijoje kurtas „Paskutinis imperatorius“ liudijo ir naują postmodernistinio kino estetiką, ir būsimą visuotinį susidomėjimą Azijos kinu. Filmas buvo apdovanotas devyniais „Oskarais“, nacionalinėmis britų, italų, prancūzų kino premijomis bei sulaukė specialaus žiuri prizo pirmojoje Europos kino apdovanojimų ceremonijoje.
2003 m. Bertolucci filmas „Svajotojai“ ne vienam kino mėgėjui tapo