7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Renginių ciklas „Ornamentas“

Nacionalinėje dailės galerijoje

„Ornamentas“ – tai pasakojimas apie meno istoriją ir menininkus joje. Penki jaunosios kartos lietuvių menininkai Julijonas Urbonas, Gintaras Didžiapetris, Arnas Anskaitis, Marija Olšauskaitė ir Mikas Žukauskas projekto metu pristatys autorius ar meno kūrinius, svarbius jų pačių kūrybai ar mąstymui. Šie menininkai stebi meno istoriją, jų kūrybiniai sprendimai įgyvendinami jos kontekste ir ją tęsia. Žiūrovai „Ornamento“ kviečiami pokalbiui apie bendrai kuriamą istoriją, naujus jos segmentų derinius ir interpretacijas.

Mėnulio gravitacijos simuliatorius. 1963 m. gruodžio 11 d. NASA
Mėnulio gravitacijos simuliatorius. 1963 m. gruodžio 11 d. NASA
Rengėjų inf.

Atpažink save kitame!

VDFF konkursas ir specialioji programa 

Ketvirtadienį prasidėjo Vilniaus dokumentinių filmų festivalis. Jo traukos centras ne tik pagrindinė programa ir Viktoro Kosakovskio filmų retrospektyva bei susitikimai su garsiuoju rusų kino dokumentininku, bet ir galimybė pamatyti, ką įdomaus sukūrė per metus Baltijos šalių kino kūrėjai, taip pat specialioji programa, skirta bitnikams ir jų kultūrai.  

 

Konkursinė programa
Trijų Baltijos šalių dokumentinis kinas skiriasi jau ne pirmą dešimtmetį. Estus visada labiau domino antropologinis stebėjimas, latvius – socialinių ir visuomeninių problemų atspindys dokumentiniame kine, lietuviams nuo seno prilipo kino poetų etiketė. Ar tokie apibūdinimai galioja ir dabar, paaiškės pasižiūrėjus konkursinę programą. Į ją atrinkta po keturis kiekvienos šalies filmus.
 

„Aromatinga Talino žuvelė“
„Aromatinga Talino žuvelė“
„Alleno Ginsbergo gyvenimas ir laikai“
„Alleno Ginsbergo gyvenimas ir laikai“
„Jacko Kerouaco Amerika“
„Jacko Kerouaco Amerika“
Rengėjų inf.

Programą atidarys Ursulos Meier filmas „Sesuo”

Šeštasis Tarptautinis Kauno kino festivalis   

Šeštąjį Tarptautinį Kauno kino festivalį, dalyvaujant šveicarų režisierei Ursulai Meier, šiemet rugsėjo 26 dieną Kaune atidarys daugybę apdovanojimų Europos kino festivaliuose pelniusi drama „Sesuo“ („L’enfant d’en haut“, 2012).

 

„Sidabrinio lokio“ apdovanojimą Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje pelnęs vaidybinis filmas „Sesuo“ – jaudinantis ir poetiškas pasakojimas apie dvylikamečio Simono (Kacey Mottet Kleinas) ir jo bedarbės sesers Luizės (Léa Seydoux) gyvenimą pramoniniame Šveicarijos mieste. Kiekvieną dieną berniukas keltuvu kyla į slidinėjimo rojų ir ten patiria įvairių nuotykių, vagiliauja, žaidžia. Jaudinanti drama „Sesuo“ – tai Ursulos Meier meistriškai kuriama istorija apie vaiką, norintį pakilti aukščiau visomis šio žodžio prasmėmis: fiziškai, visuomeniškai, finansiškai.

„Sesuo”
„Sesuo”
Rengėjų inf.

Susitikimas su režisieriumi Viktoru Kosakovskiu

Taptautinis Vilniaus Dokumentinių filmų festivalis (VDFF) 

 Rugsėjo 22 d. 11 val. „Skalvijos“ kino centras (A. Goštauto g. 2/15, Vilnius) vyks susitikimas su vienu iškiliausių dokumentinio kino kūrėjų Viktoru Kosakovskiu.  

Viktoras Kosakovskis
Viktoras Kosakovskis
Rengėjų inf.

P.O. Enkvisto psichologinė drama „Lūšies valanda”

Klaipėdos dramos teatro premjera - senajame teatro pastate

Rugsėjo 28 d. 18 val. bei rugsėjo 30 d. 17 val. Klaipėdos dramos teatras kviečia į premjerą neįprastoje erdvėje. P.O. Enkvisto psichologinė drama „Lūšies valanda” žiūrovų lauks nebaigtame rekonstruoti senajame teatro pastate (Teatro a. 2). Tiesa, ne teatro salėje, kurios rekonstrukcija baigsis tik po keleto metų, o atskiroje spektakliui pritaikytoje erdvėje, į kurią teatralus maloniai įsileido dabartiniai pastato šeimininkai - UAB „Pamario restauratorius“.


Spektaklį režisavo bei scenografiją sukūrė žymi latvių režisierė Mara Kimelė (Māra Ķimele), scenoje išvysime aktorius Joną Baranauską, Marių Pažerecką, Renatą Idzelytę bei Virginiją Kochanskytę.
Peras Ulovas Enkvistas (Per Olov Enquist, g. 1934 m.) - vienas žymiausių šiuolaikinių švedų rašytojų ir dramaturgų. Literatūroje P.U. Enkvistas debiutavo 1961 metais romanu „Krištolo akis“. Pirmojo tarptautinio pripažinimo susilaukė išleidęs savo didįjį dokumentinį romaną „Legionieriai“, kuris netrukus išverčiamas į daugelį kalbų. Už šį darbą autoriui 1969 m. skiriama Šiaurės premija ir daugybė kitų apdovanojimų.

Romane aprašomas Baltijos šalių pabėgėlių) gyvenimas 1946 m. Čia išryškėja P.U. Enkvisto stilistika - subjektyvus pasakojimas, persipinantis su dokumentine medžiaga. Istorija pateikiama objektyvaus, nešališko stebėtojo žvilgsniu - ir iš to objektyvumo staiga užgimsta žmogiškoji šiluma, personažai atsiveria netikėtomis spalvomis.

Spektaklio aktoriai: Jonas Baranauskas, Renata Idzelytė, Marius Pažereckas bei Virginija Kochanskytė. E. Kubu nuotrauka
Spektaklio aktoriai: Jonas Baranauskas, Renata Idzelytė, Marius Pažereckas bei Virginija Kochanskytė. E. Kubu nuotrauka
Rengėjų inf.

XXV Vilniaus Aukcionas

Dėmesingas istorinei lituanistinei tematikai

Rugsėjo 28 d. (penktadienį) 18 val. Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) įvyks XXV Vilniaus aukcionas. Aukcionui teikiamus meno kūrinius galima apžiūrėti aukciono ekspozicijoje Tolerancijos centre rugsėjo 26–28 d. ir tinklapyje www.menorinka.lt

XXV Vilniaus aukcionas pristato įdomų, netradicinį rinkinį. Bene įspūdingiausias lotas jame – Napoleono Ordos 125 litografijų, kuriose vaizduojamos buvusios LDK pilys, dvarai ir miestai, rinkinys (1876 m.). Istorinę temą pratęsia 6 lituanistiniai žemėlapiai, tarp kurių – ir pirmasis atskiru lakštu Gerardo Mercatoriaus atlase išleistas Lietuvos žemėlapis (1628 m.), taip pat Vilniaus ir Gardino miestų planai iš Georgo Brauno atlasų (1616 m.).

Vilniaus miesto žemėlapis
Vilniaus miesto žemėlapis
Rengėjų inf.

Prestižas: šių dienų fantasmagorija

Nicolas Bourriaud, žymūs menininkai ir ambicingi klausimai Klaipėdoje  

Rugsėjo 28 dieną Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) prasidės lietuvių ir prancūzų autorių šiuolaikinio meno projektas „Prestižas: šių dienų fantasmagorija“. Parodoje bus eksponuojami Prancūzijos menininkų – Wilfrido Almendros, Pierro Bismuth’o, Danielio Bureno ir „Claire Fontaine“ – meno kūriniai. Lietuvai atstovauja Kristina Inčiūraitė, Žilvinas Kempinas, Juozas Laivys, Jonas Mekas, Deimantas Narkevičius, Šarūnas Sauka, Svajonė ir Paulius Stanikai. Dalyvauti parodos pristatyme į Klaipėdą atvyksta pasaulinio garso prancūzų filosofas ir kuratorius, Paryžiaus meno akademijos direktorius Nicolas Bourriaud.  

Pierre Bismuth. „Labiausiai pageidaujami žmonės“. 2007 m. Galerijos BUGADA & CARGNEL (Paryžius) nuosavybė
Pierre Bismuth. „Labiausiai pageidaujami žmonės“. 2007 m. Galerijos BUGADA & CARGNEL (Paryžius) nuosavybė
Žilvinas Kempinas. „Fontanas“. 2011 m. Menininko nuosavybė
Žilvinas Kempinas. „Fontanas“. 2011 m. Menininko nuosavybė
Šarūnas Sauka. „Triukas“. 2011 m. Menininko nuosavybė
Šarūnas Sauka. „Triukas“. 2011 m. Menininko nuosavybė
Rengėjų inf.

Aukščiausi įvertinimai už paveldo saugojimą

Nacionalinė ceremonija Liubavo dvaro malūne-muziejuje

Rugsėjo 18 dieną vyks Europos Sąjungos kultūros paveldo prizo ir Europa Nostra 2012 metų apdovanojimo Liubavo dvaro malūnui-muziejui nacionalinė ceremonija. Pradžia 11 val. Liubavo dvaro malūne-muziejuje, Vilniaus rajone. Sveikins Lietuvos Respublikos Prezidentė J.E. Dalia Grybauskaitė.


Nacionaliniai apdovanojimo renginiai pagal Europos Sąjungos ir Europa Nostra kultūros paveldo apdovanojimo taisykles vykdomi kiekvienoje apdovanojimą gavusioje šalyje. Jais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros paveldo kokybiško išsaugojimo svarbą.


Europa Nostra yra įtakingiausia paneuropinė organizacija, siekianti vadovauti, formuojant ir įgyvendinant paveldo politiką Europos mastu, ji yra laikoma Europos kultūros paveldo šaukliu.

Liubavo dvaro malūnas-muziejus. G. Karoso nuotrauka
Liubavo dvaro malūnas-muziejus. G. Karoso nuotrauka
Androulla Vassiliou, Gintaras Karosas, Placido Domingo. P. Melim nuotrauka
Androulla Vassiliou, Gintaras Karosas, Placido Domingo. P. Melim nuotrauka
Apdovanojimo ceremonija Lisabonoje. P. Melim nuotrauka
Apdovanojimo ceremonija Lisabonoje. P. Melim nuotrauka
  < PUSLAPIS IŠ 531  >>> Archyvas