Ketvirtadienį prasidėjo Vilniaus dokumentinių filmų festivalis. Jo traukos centras ne tik pagrindinė programa ir Viktoro Kosakovskio filmų retrospektyva bei susitikimai su garsiuoju rusų kino dokumentininku, bet ir galimybė pamatyti, ką įdomaus sukūrė per metus Baltijos šalių kino kūrėjai, taip pat specialioji programa, skirta bitnikams ir jų kultūrai.
Konkursinė programa
Trijų Baltijos šalių dokumentinis kinas skiriasi jau ne pirmą dešimtmetį. Estus visada labiau domino antropologinis stebėjimas, latvius – socialinių ir visuomeninių problemų atspindys dokumentiniame kine, lietuviams nuo seno prilipo kino poetų etiketė. Ar tokie apibūdinimai galioja ir dabar, paaiškės pasižiūrėjus konkursinę programą. Į ją atrinkta po keturis kiekvienos šalies filmus.
Latvijai atstovauja Vladislavo Ščepino „Keliautojai: Aleksandras Laime ir Anchelio krioklio deimantai“ („Veiksmes ceļinieki. Aleksandrs Laime un Anhela ūdenskrituma dimanti“, 2011, 52 min.), pasakojantis apie romantiką ir svajotoją Aleksandrą Laimę, kuris nukeliavo į pačią Venesuelos džiunglių gilumą ieškodamas Pirmojo pasaulinio karo amerikiečių lakūno ir keliautojo Jimmy’o Angelio išgarsintos „Aukso upės“. Mairos Dobele’s „Sriuba“ („Zupa“,Latvija, Suomija, 2010, 37 min.) pasiūlys leistis į kelionę ieškoti prarasto laiko, tik prustiškojo keksiuko vaidmuo čia teks vištienos sriubai „Podravka“, kurią pamena daugelis buvusios Sovietų Sąjungos gyventojų. Dubenėlis greitai paruošiamos sriubos iš pakelio, importuotos iš tuometinės Jugoslavijos, o dabar vis dar gaminamos Kroatijoje, ir sovietinių vadų laidotuvių transliacijos per televiziją – daugeliui vieni ryškiausių vaikystės prisiminimų. Originaliausia šių dienų latvių kino kūrėja Laila Pakalniņa VDFF parodys du filmus. Tai pernai sukurti „33 Senelio Šalčio augintiniai“ („33 zvēri ziemassvētku vecītim“, 50 min.) – latvės Livijos, kuri gyvena su 33 savo augintiniais: šunimis, katėmis, triušiais, varna, balandžiu, šinšila, peliukais degu ir žuvelėmis, portretas. Šiemet sukurtas režisierės filmas „Pamišę dėl sniego“ („Sniegs“, 34 min.) – pamąstymas apie latvių mentaliteto ypatumus. Pažvelgus į Latvijos žemėlapį kalnų nematyti, tačiau populiari latvių liaudies daina vis tiek prasideda žodžiais: „Kalno viršūnėj stovėdamas dainą traukiau.“ Tad kokioje viršūnėje stovėdami latviai traukia savo dainas? Neprašautume tvirtindami, kad toje pačioje, nuo kurios ir slidėmis leidžiasi. Mat kalnų neturinčioje Latvijoje visi, atrodo, pamišę dėl slidinėjimo.
Estų programoje – pripažintų dokumentinio kino kūrėjų Jaako Kilmi’o ir Andreso Maimiko vardai. Jų filmas „Cirkas atvažiavo“ („Tsirkusetuur“, 2011, 26 min.) pasakoja apie žmogų, kuris negali susitaikyti su tuo, kad Estija niekad neturėjo savo cirko. Verslininkas Lauris Viikna siekia įkurti nacionalinį cirką. Tačiau jam ant kulnų lipa prieš kelerius metus susibūrę kovotojai už cirko gyvūnų teises. Sekdami paskui keliaujantį cirką, jie rengia protesto akcijas ir ragina boikotuoti artistų pasirodymus. Kitas Jaako Kilmi’o filmas „Aromatinga Talino žuvelė“ („Tallinna kilud“, 2011, 50 min.) – tai istorija apie miestą, kuris visada kvietė ir viliojo geresnio gyvenimo ieškotojus: nuo baudžiavos bėgusius valstiečius, apie darbą didžiulėje parduotuvėje svajojusias mergaičiukes iš mažesnių miestelių, mokyklos suolą į darbą statybose iškeitusius jaunuolius ar gimtuosiuose kaimuose nuobodžiavusias meniškas sielas. Apie įvairiausio plauko nevykėlius, kurie vienbalsiai sutaria: „Šis miestas išlaisvina!“Jaano Tootseno filmas „Naujas pasaulis“ („Uus maailm“, 2011, 90 min.) pasakoja apie kitokius miestiečius. Save jie vadina „naujojo pasaulio draugija“. Iš pradžių jie norėjo iš kaimynystės išguiti automobilius ir sukurti ramią, švarią aplinką.Filme rodoma, kaip vyksta ketverius metus trunkantis draugijos karas su miesto savivaldybės tarnautojais ir įtūžusiais kaimynais.
Kersti Uibo filmas „Diena“ („See on see päev“, 2011, 65 min.) iš Estijos nukels į Kosove aukštai ant kalvos stovintį serbų vienuolyną. Režisierė pasakoja, kad 2000 metais keliaudama po Kosovą ji sutiko serbą vienuolį. Jai prireikė septynerių metų, kad įtikintų vienuolius leisti juos filmuoti, paskui dar ketverius užtruko filmavimas ir montavimas.
Lietuvos programoje – žiūrovams jau matyti filmai. Tai Audriaus Stonio „Raminas“ (Lietuva, Gruzija, Latvija, 2011, 58 min.), kurio herojus, 75-erių gruzinų imtynininkas, rengiasi kovai su paskutine ir stipriausia varžove – vienatve. Vieną ankstyvą rytą jis patraukia į tolimą Gruzijos kaimelį ieškoti merginos, kurią mylėjo ir prarado prieš penkiasdešimt metų. Godos Rupeikaitės „Variacijos kaukių tema“ (2012, 30 min.) lyg mozaika sudėliotas iš skirtingų gyvenimų akimirkų, kurias jungia kaukių motyvas. Kaukė čia šventinis atributas, meno kūrinys, saviraiškos priemonė ir socialinio statuso atspindys. Kiek veidų savyje gali talpinti žmogus? Giedrės Žickytės „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (2011, 67 min.) pasakoja apie roko grupę „Antis“, kurios nariai netikėtai tapo ryškiausiais Dainuojančios revoliucijos vėliavnešiais. Mindaugo Survilos „Stebuklų laukas“ (2011, 62 min.)– apie žmones, daugiau negu 20 metų gyvenančius Budos miške netoli buvusio Kariotiškių sąvartyno. Ketverius metus kurtas dokumentinis filmas pasakoja apie nykstančią bendruomenę, jos gyvenimo būdą, džiaugsmus ir rūpesčius.
Specialioji programa „Bitnikai kelyje“
Maištautojai, nepritapėliai, tabu laužytojai, autostopininkai, vėjavaikiai – čia tik dalis apibūdinimų, kurių sulaukė kultinė bitnikų (Beat generation) karta. Minėdami 90-ąsias Jacko Kerouaco gimimo metines ją trumpam į kino ekranus sugrąžins ir VDFF rengėjai. Maištininkams skirta specialioji programa „Bitnikai kelyje“ pristatys legendinės trijulės – J. Keruaco, Williamo S. Burroughso, Alleno Ginsbergo – portretus.
Sekmadienį bitnikams skirtą programą „Skalvijoje“ atidarys Chucko Workmano filmas „Ištakos: bitnikų ir „palūžusios kartos“ istorija“ („The Source: The Story of the Beats and the Beat Generation“, JAV, 1999, 88 min.). Pasakodamas bitnikų istoriją nuo Alleno Ginsbergo ir Jacko Kerouaco susitikimo Kolumbijos universitete 1944 metais iki Williamo S. Burroughso mirties 1997-aisiais režisierius atskleidžia bitnikų fenomeno įtaką Amerikos ir pasaulio kultūrai. Archyvinę filmuotą medžiagą, televizijos reportažus, nuotraukas ir interviu ištraukas papildo vaidybiniai epizodai, atkuriantys Kerouaco ir jo draugo Nealo Cassady’o gyvenimo vingius. Johno Antonelli’o filme „Jacko Kerouaco Amerika“ („Kerouac, the Movie“, JAV, 1985, 78 min.) vertingą archyvinę medžiagą papildo vaidybiniai epizodai, atkuriantys kai kuriuos garsiojo rašytojo ir jo kultinio epo „Kelyje“ herojaus Dino Moriarčio gyvenimo vingius. Skambant džiazui dokumentiniuose filmo kadruose matome savo kūrybą skaitantį Jacką Kerouacą, interviu su jo poetais Allenu Ginsbergu, Lawrence’u Ferlinghetti’u, rašytoju Williamu S. Burroughsu, taip pat nusikeliame į rašytojo namus, jo mėgtas vietas. Pažinti W. S. Burroughsą padės jį supę talentingi menininkai: muzikantė ir poetė Patti Smith, kino režisierius Gusas Van Santas, eksperimentinės muzikos kūrėja Laurie Anderson, rašytojas ir poetas Amiris Baraka bei kiti. Jautrų kūrėjo portretą jie kūrė kartu su režisieriumi Yony’uLesyeriu. Filme „Williamas S. Burroughsas: iš vidaus“ („William S. Burroughs: A Man Within“, JAV, 2010, 87 min.)pateikiama unikali, anksčiau nerodyta filmuota medžiaga.
Ketvirtį amžiaus rinkta medžiaga pristatys Alleną Ginsbergą, talentingą menininką, politinį aktyvistą, radikalą, budistą, mokytoją ir t. t. Režisierius Jerry Aronsonas filme „Alleno Ginsbergo gyvenimas ir laikai“ („Life and Times of Allen Ginsberg“, 1993, 83 min.) renkasi griežtai chronologinę įvykių seką, todėl kiekvienas dešimtmetis tampa tarsi atskiru Ginsbergo gyvenimo skyriumi: vaikystė vidurinio sluoksnio šeimoje Naujajame Džersyje, bitnikų karta ir šuolis į literatūrinį olimpą, Ginsbergo vaidmuo hipių judėjime, galiausiai vėlyvasis laikotarpis jam tapus atsidavusiu budistu ir politiniu aktyvistu. Ypač iškalbingi filmo epizodai, kuriuose Ginsbergas skaito du garsiausius savo kūrinius – eilėraštį eilėraštį „Staugsmas“ („Howl“, 1956) ir „Kadišas“ („Kaddish“, 1959), skirtą psichiatrijos ligoninėje mirusiai motinai.
Prie VDFF organizatorių prisidės ir bitnikų kūrybai neabejingos „Baltų lankų“ bei „Kitų knygų“ leidyklos. Rugsėjo 23 d., sekmadienį, „Skalvijos“ kino centre jos prekiaus J. Kerouaco, W. S. Buroughso, P. Bowleso ir kitų autorių knygomis. Jas bus galima nusipirkti pigiau – leidyklos kaina. „Skalvijoje“ bus ne tik prekiaujamaknygomis, bet ir renkamas seniausias VDFF žiūrovo išsaugotas bitnikų leidimas. Jo savininkas džiaugsis kvietimais į vieną iš programos filmų. Ištraukti iš savo bibliotekosknygas, nupūsti nuo jų dulkes ir sekmadienį atsinešti į „Skalvijos“ kino centrą kviečiami visi šio veržlaus judėjimo gerbėjai. Specialiosios VDFF programos atidarymo proga tiek atsineštos, tiek ką tik įsigytos bitnikų knygos bus žymimos specialiu antspaudu.
