Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Šokio spektaklis, kuriame trys šokio atlikėjai ir kūrėjai iš Belgijos, Lenkijos ir Lietuvos susitinka šokiui/šokyje.

Iš psichofizinių impulsų ir skirtingų situacijų, kurios nusako atlikėjų santykį su savimi, vienas kitu ir aplinka, atlikėjai ir jų personažai savo istorijas išreiškia sapno ar prisiminimo forma. Paieškoje, kas juos jungia ir atskiria, esminiai jausmai, kurie būdingi žmogui, susimaišo tarpusavyje ir susispaudžia, į paviršių iškeliant egzistencinius klausimus.

Choreografija ir atlikimas:
Ine Dubois (BE), Maciej Piotr Beczek (PL), Paulius Prievelis
Garso dizainas: Andrius Stakelė
Šviesų dizainas: Mantas Bartusevičius
Grafinis dizainas ir įvaizdis: Viktorija Janulytė

Renginio vietos:
Vasario 28 d. 18 val. Panevėžio muzikinis teatras
Kovo 1 d. 18 val. Anykščių kultūros centras
Kovo 2 d. 18:30 val. Rokiškio kultūros centras
Kovo 3 d. 18 val. Šiaulių kultūros centras
Kovo 4 d. 18 val. Kauno miesto kamerinis teatras

Maciej P. Beczek – lenkų kilmės aktorius, šokėjas, atlikėjas, choreografas ir šokio mokytojas šiuo metu dirbantis ir gyvenantis Olandijoje. Studijavo Ludwik Solski valstybinėje dramos mokykloje Krokuvoje (Lenkija), dirbo kartu su Silesian šokio teatru (Bytom, Lenkija), Kauno šokio teatru „Aura“, Lenkijos teatre Belsko-Biala mieste (Lenkija). Šiuo metu dirba su De Stokkerij Schiedam teatru (Olandija) ir priklauso Hamleto Stadspektakel grupei, bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis ir organizacijomis Olandijoje (Dancing On the Egde festival, Open Stage of New Dance Studios Amsterdam ir t.t.)

Ine Dubois – belgų kilmės šokėja, atlikėja, choreografė ir šokio mokytoja, šiuo metu dirbanti ir gyvenanti Olandijoje. Šokio paslapčių ieškojusi ir šokį studijavusi Belgijoje, persikėlė į Olandija, Roterdamą, kur baigė Codarts Roterdamo šokio akademiją (Olandija). Studijų dalį praleidusi Ludwik Solski valstybinėje dramos mokykloje Krokuvoje (Lenkija). Dirbusi su įvairiais choreografais ir atlikėjais, šokusi kartu su šokio trupe Mezcal (Belgija), savo darbus pristačiusi ne viename šokio festivalyje Europoje. Ine šiuo metu priklauso jaunai šokio teatro trupei - Project C (Projektas C), taip pat dirba ir bendradarbiauja kartu su įvairiomis institucijomis Belgijoje ir Olandijoje (Codarts, SKVR, Tempo Centre for Arts and Dance, and Dance-Inn), kur ruošia jaunus šokio talentus taprtautiniams konkursams.

Kartu su Maciej P. Beczek, Ine Dubois, 2016 m. įkūrė šokio teatro kolektyvą – TerazNow Dance Theatre Collective (Roterdamas, Olandija), kurio tikslas – reklamuoti ir skatinti lenkų kultūrą bei šokį Europoje ir kitur.

Paulius Prievelis – šokėjas, performeris, šokio mokytojas ir choreografas. Vilniaus Kolegijoje studijavo šokio pedagogiką,  Specializacija – šiuolaikinis šokis. Dalį studijų praleido Kipre, kur mokėsi University of Nicosia šokėjo programoje. Baigęs mokslus įsiliejo į Kauno šokio teatro „Aura“ kolektyvą, kur dirbo trejus metus. Teko dirbti su įvairiais Lietuvos ir užsienio menininkais bei choreografais, su teatru pasirodė ne vienoje Lietuvos ir Europos scenoje, šokio festivaliuose. 2014 m. kartu su kolege G. M. Ščavinskaite sukūrė šokio duetą „No concept”, kuris publikos ir kritikų buvo puikiai įvertintas. Šiuo metu P. Prievelis dirba Rokiškio kultūros centre šokio specialistu – šokėju, choreografu, vadovauja KC šokio ir judesio teatrui ir studijai

Fizinį šokio teatrą (Physical dance theatre), lenkų šiuolaikinio šokio techniką (Polish Contemporary Dance Technique) ir elektroninę muziką jungiantis TerazNow, kartu su Rokiškio kultūros centru Jums pristato projektą, šokio spektaklį – TIDENJECT / Tankumas.

Andrius Stakelė – kompozitorius, buvęs Kauno šokio teatro „Aura“ šokėjas. Studijavo multimedijos technologijas ir elektroninę muziką Nørgaards Højskole Danijoje bei garso režisūrą Lietuvoje. Andrius, kaip kompozitorius ir garso dizaineris, bendradarbiauja su Kauno šokio teatru „Aura“, yra sukūręs muziką šokio spektakliams "Troškulys/Thirst”, “In-Vogue”, “(Be)Kulminacijų/Klymaxless”. Taip pat bendradarbiauja ir su kitais nepriklausomais menininkais ir šokėjais Lietuvoje ir užsienyje. Sukūrė garso takelį ir muziką projekto (G)Round Zero spektakliui, kuriame atlieka muzikanto ir šokėjo vaidmenį, dirbo su Golden Parazyth Čekijos Respublikoje. Prie įvairių šokio projektų, nuo 2016 m. bendradarbiauja su Pauliumi Prieveliu, o nuo 2017 m. su TerazNow Dance Theatre Collective (Olandija).

Bilietų kaina: 6,- 8,- EUR

Rengėjų inf.

Šiemet tradicinis Velykų muzikos festivalis „Resurrexit“ nuskambės 35-ąjį kartą. Maestro Sigito Vaičiulionio pradėtas prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus, jis tęsia savo šventišką būtį Šiaulių katedroje, Šiaulių Dailės galerijoje ir daugybės šiauliečių širdyse.

Visą savaitę po Šv. Velykų Šiauliai virs profesionalios muzikos centru. Jubiliejinis festivalis „Resurrexit“, organizuojamas Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas), sukvietė muzikos atlikėjus iš Lietuvos bei užsienio. Jie parodys įspūdingą jubiliejinę programą, kurioje – pavasariško atgimimo dvasia, perteikta ne tik per muzikos garsus, bet ir per spalvas bei pojūčius.

Rengėjų inf.

2017 metų gegužės 11-14 dienomis vyks antrasis Gallery Weekend Kaunas.

Vienas pirmųjų Baltijos šalyse tokio pobūdžio renginių praeitais metais suvienijo 13 galerijų ir projektų erdvių, bei publikai atvėrė specialias erdves, pristačiusias šiuolaikinių menininkų projektus. Intensyvi trijų dienų programa leido išsamiai pažinti Kauno kultūrinių iniciatyvų tinklą parodų atidarymuose, edukacinėse veiklose, garso pasirodymuose, susitikimuose su kuratoriais ir menininkais.

Šiemet „Gallery Weekend“ Kaunas plečiasi ir kviečia Lietuvos bei užsienio:

individualius menininkus, jų kolektyvus,
kuratorius ir jų rengiamas parodas,
galerijas ar kitas, galbūt laikinas, menines erdves

teikti paraiškas dalyvauti, pristatant renginio idėją, dalyvius, vaizdinę ir techninę medžiagą.

Laiškų laukiama iki kovo 12 d. adresu [email protected], telefonas pasiteiravimui +37069987514.

GWK rengia galerija „POST”, Kauno fotografijos galerija ir projektų erdvė „Kabinetas”. Daugiau informacijos: http://www.postgalerija.lt, https://www.facebook.com/GalleryWeekendKaunas/.

Rengėjų inf.

Vasario 27 d. (pirmadienį) 18 val. Čiurlionio namai (Savičiaus g. 11, Vilniuje) kviečia į dokumentinio filmo-apybraižos „Antanas Smaliukas“ sutiktuves.

Net jei čia niekuomet nesilankėte, ištarus „Švendubrė“, prieš akis išnyra senas gatvinis dzūkų kaimas, kurio trobų langai žiūri į legendomis apipintą Raigardo slėnį, įamžintą M.K. Čiurlionio triptike. Šiame kaime gyvena unikalūs žmonės. Vienas jų ‒ Antanas Smaliukas (1895‒1995), Švendubrės šimtametis, viso dvidešimtojo amžiaus įvykių liudininkas, dalyvis, išskirtinė kaimo asmenybė. XX a. pabaigoje tai buvo vienintelis likęs gyvas žmogus, pažinojęs dailininką ir kompozitorių M. K. Čiurlionį. Dokumentinės apybraižos „Antanas Smaliukas“ medžiaga kaupta net 20 metų: savo dėdę filmavo giminaitis operatorius Jonas Bilinskas.

Rengėjų inf.

Kovo 3 d. 18.30 val. Vilniaus teatre „Lėlė“ įvyks Poznanės Animacijos teatro gastrolės, kurių metu lėlininkai iš Lenkijos pristatys spektaklį jaunimui ir suaugusiems „Moljeras“. Spektaklį pagal žymiojo prancūzų komediografo Jeano-Baptiste’o Poquelino (dar žinomo Moljero slapyvardžiu) kūrybą bei biografiją sukūrė australų menininkas Neville Tranter.

1673-ųjų vasario 17 d. Paryžius. Pats Moljeras vaidina pagrindinį vaidmenį savo spektaklyje „Tariamas ligonis“. Spektaklio metu jį ištinka dusinančio kosulio priepuolis, dėl kurio jo pasirodymas scenoje tampa itin įtikinamas. Prabėgus porai valandų, jis miršta namie. Ši istorija įkvėpė Neville’į Tranterį kurti spektaklį apie vieną įžymiausių prancūzų aktorių ir pjesių autorių.

Rengėjų inf.

Vasario 22 d. (trečiadienį) 14 val. kviečiame Jus į parodos „Rygos Art nouveau architektūroje ir mene“  atidarymą Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto rūmuose.

Latvijos sostinė yra vienas iš didžiausių Art nouveau stiliaus centrų pasaulyje – daugiau nei trečdalis Rygos centre esančių pastatų yra šio stiliaus pavyzdžiai. Jau šį trečiadienį Vilniuje miesto gyventojams ir svečiams duris atvers keliaujanti tarptautinė Rygos muziejaus „Rygos Art nouveau centras“ paroda, aprėpianti turtingą Rygos Art nouveau architektūrą, tapybą, dekoratyvinę grafiką, spaudos darbus ir dizaino objektus.

Europoje Art Nouveau atsirado XIX a. antroje pusėje kaip universalus, įvairias meno sritis apjungiantis stilius. Ryškiausi jo požymiai – bareljefai, persipinantys su gėlių ornamentais bei girliandomis, įvairių fantastinių gyvūnų skulptūros, antikos stiliaus detalės. Įvairios Art Nouveau apraiškos matomos Barselonos, Vienos, Berlyno, Paryžiaus, Krokuvos, Sankt Peterburgo architektūroje, tačiau tik Rygoje galima pamatyti tiek daug skirtingų šio stiliaus pastatų.

Parodos atidaryme svečius sveikins VGTU rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas ir muziejaus „Rygos Art nouveau centras“ direktorė Agrita Tipāne.
Renginio pradžia – 14:00 val., planuojama trukmė – 30–45 min. Lauksime Jūsų VGTU Architektūros fakultete Trakų g. 1, Vilnius.
Dėl dalyvavimo parodoje ar kitais susijusiais klausimais galite susisiekti el. paštu [email protected] arba telefonais (8 5) 2 51 23 96 bei +370 656 85067.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – inovatyvi aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir kvalifikuotus specialistus. Naujausiuose „QS University Rankings: Emerging Europe and Central Asia“ reitinguose VGTU užima 45 vietą ir yra Lietuvos techninių universitetų lyderis. VGTU užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką orientuotas studijas ir atlieka daugybę įvairių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų – jie vykdomi 14 institutų, 3 mokslo centruose, 33 laboratorijose. Universitete veikia moderniausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras ir didžiausia Lietuvoje Mobiliųjų aplikacijų laboratorija. Turėdamas daugiau kaip 400 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VGTU suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes.

Daugiau informacijos

Agnė Augustinaitė
Viešosios komunikacijos direkcija
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
el. paštas [email protected]
tel. (8 5) 2 51 23 96
mob. +370 656 85067

Rengėjų inf.

Atliepdamas 2017 metų Vilniaus knygų mugės temą „Lietuviški ženklai pasaulyje“, Lietuvos kultūros institutas, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, rengia Lietuvos literatūros vertimų parodą „Lietuviškos knygos pasaulyje“. Parodoje eksponuojama 115 Lietuvos autorių knygų, išleistų įvairiose užsienio šalyse 33 pasaulio kalbomis. Paroda atidaroma vasario 14 d. 11.00 val.

Knygos suskirstytos į 8 kategorijas, atspindinčias Lietuvos literatūros panoramą: čia yra ir kolektyvinės rinktinės, poezija, proza, dokumentinė literatūra, taip pat knygos, skirtos vaikams ar išskirtiniai vertimai (pavyzdžiui – Neringos Abrutytės eilėraščių rinktinės danų ir graikų kalbomis, Tomo Venclovos eilėraščių knyga kinų kalba, lietuvių poezijos rinktinė persų kalba, Vandos Juknaitės pokalbiai su vaikais „Tariamas iš tamsos“ hebrajų kalba ir kitos).
Parodos knygų egzemplioriai paimti iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų ir Lietuvos kultūros institute kaupiamos lietuvių literatūros vertimų bibliotekos, tarp jų ir leidiniai, kuriuos rengia ir leidžia pats Institutas.

Vertimų istorijos
Pasak parodos sudarytojos, Lietuvos kultūros instituto projektų koordinatorės Rūtos Mėlynės,  tiksliai suskaičiuoti įvairiomis kalbomis prabilusių lietuviškų knygų tiesiog neįmanoma. „Atrastume ne vieną dėmesio vertą istoriją, kruopščiau patyrinėję lietuviškų knygų nuotykius kitose šalyse. Daug kam būtų smalsu sužinoti, kokiomis kalbomis, kokiose šalyse ir kodėl prabilo ta ar kita lietuvio autoriaus knyga, kas yra knygos vertėjas ir į kokias dviprasmybių pinkles pateko ją versdamas, kaip susiklostė tolesnis knygos likimas, kai iš globėjiškų leidėjo rankų ji pateko į margą ir nenuspėjamą potencialių skaitytojų pasaulį“, – pasakojo R. Mėlynė.

Viena tokių istorijų – apie 2016 metais Vokietijoje pasirodžiusį Kristijono Donelaičio „Metų“ vertimą į vokiečių kalbą. Per dviejų šimtų metų kūrinio gyvavimą – tai jau penktasis „Metų“ vertimas į vokiečių kalbą, skaičiuojant nuo pirmojo, kurį 1818 metais paskelbė Liudvikas Rėza. Pernai pasirodžiusio vertimo autorius – šešerius metus Klaipėdos universitete dėstęs, dabar jau garbaus amžiaus pastorius iš Berlyno Gottfriedas Schneideris, ėmęsis iš naujo versti vokiečių kalba ir taip prieinamą kūrinį tiesiog iš ilgesio ir noro laiškuose papasakoti Vokietijoje likusiai žmonai apie Lietuvą ir ypatingą, įprastais žodžiais neperteikiamą jos dvasią. Grįžęs į Vokietiją, vertimus parodė specialistui ir, sulaukęs teigiamo įvertinimo, nutarė išversti visą kūrinį. Tačiau vertimas dar ilgokai pragulėjo pastoriaus stalčiuje ir proga jį išleisti pasitaikė beveik po dviejų dešimtmečių.

Kai kurių knygų vertimai iškeliavo į pasaulį kartu su jų autoriais, įsipindami į jų likimus kitose šalyse. Didžiausias keliauninkas ir plačiausiai skaitomas bei žinomas tarp intelektualų yra Tomas Venclova.

Jo knygos yra išverstos į 15 kalbų ir sulaukė net 38 leidimų įvairiose užsienio šalyse. Keliauti mėgsta ir poetas eseistas Eugenijus Ališanka, todėl 11 jo knygų pasklido pasaulyje 6 kalbomis. Į 12 kalbų išverstos Icchoko Mero, į 11 – Sauliaus Tomo Kondroto, į 7 Grigorijaus Kanovičiaus knygos.

Paskui vertėją lietuvę Vytenę Muschik, kuriai antraisiais namais tapo Vokietija, iškeliavo ir tikrasis Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų „Lietuviai prie Laptevų jūros“ rankraštis, atrastas stiklainyje, užkastame į žemę, jau po autorės mirties. Vertėjos iniciatyva 2014 metais Vokietijoje pasirodžiusi knyga išsyk tapo bestseleriu, o vokiškas leidimas pritraukė ir kitus: 2016 m. pasirodė suomiškas, šiemet turėtų išeiti prancūziškas, o, naujausiomis žiniomis, jau deramasi dėl angliško bei rumuniško leidimų.

Kai kurioms knygoms pasisekė, kad Lietuva tapo antraisiais namais jų vertėjams – ispanei Carmen Caro Dugo, šveicarui Markui Roduneriui, švedui Jonui Öhmanui, azerbaidžaniečiui Mahyrui Gamzajevui, ukrainiečiams Vladui Žurbai ir Vasiliui Kapkanui, amerikiečiui Jaydui Willui, poetui ir bardui iš Maskvos Georgijui Jefremovui.

600 Lietuvos autorių knygų per Nepriklausomybės metus
2001 metais Lietuvos valstybė pradėjo remti nacionalinės literatūros vertimus į įvairias užsienio kalbas. Šiam tikslui įgyvendinti buvo sukurta Lietuvių literatūros vertimų skatinimo programa, kurią beveik dešimtmetį vykdė viešoji įstaiga „Lietuviškos knygos“, o toliau ir iki šiol sėkmingai tęsia Lietuvos kultūros institutas. Siekiant išdalyti valstybės skiriamas Vertimų skatinimo programos lėšas, dukart per metus rengiamas konkursas, kuriame turi teisę dalyvauti užsienio šalių leidėjai, sumanę savo šalyje išleisti lietuvių autoriaus knygos vertimą. Tokių leidėjų skaičius kasmet auga, o paraiškų konkursui visuomet pateikiama gerokai daugiau, nei leidžia finansinės programos galimybės. O jos pastaraisiais metais, atsižvelgiant į artėjančius Lietuvos pristatymus tarptautinėse Leipcigo ir Londono knygų mugėse, taip pat gerokai išaugo – nuo 30 tūkst. eurų 2012-ais iki 100 tūkst. eurų 2016 metais. Dėl paramos kūrinio ištraukos vertimui kreipiasi ir patys vertėjai, todėl kasmet paremiama 15-20 kūrinių ištraukų vertimų, kurie vėliau labai praverčia, ieškant leidėjų lietuvių autoriaus knygai.

Vertimų skatinimo programa vykdoma jau 16 metų ir per šį laikotarpį nuo 2001-ųjų jos dėka išleistos 246 Lietuvos autorių knygos 29 kalbomis – mažiausiai po 15 lietuviškų knygų kasmet.
Duomenis apie lietuvių literatūros vertimus nuo 1990-ųjų, tai yra per visus 26-erius Lietuvos nepriklausomybės metus pateikia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, tačiau ir šie skaičiai nėra galutiniai. Šių metų pradžios duomenimis bibliotekos fonduose buvo maždaug 550-ies pavadinimų Lietuvos autorių knygos 38 kalbomis, išleistos už Lietuvos ribų. Į šį skaičių nepatenka užsienio kalbomis Lietuvoje leidžiamos knygos, reprezentaciniai užsienio leidėjams skirti leidiniai – antologijos, ištraukų rinktinės, kurias rengia ir leidžia Lietuvos kultūros institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ar bet kuri kita Lietuvos leidykla.
Sulyginus Lietuvos nacionalinės bibliotekos ir Lietuvos kultūros instituto duomenis galima teigti, jog per 26-erius Lietuvos nepriklausomybės metus užsienyje išleista apie 600 Lietuvos autorių knygų.

Tarp kalbų, į kurias nuo 2001-ųjų verčiami lietuvių autorių kūriniai, pirmauja vertimai į vokiečių (48), rusų (26), anglų (24), lenkų (20), italų (19), švedų (15) kalbas. Kai kuriomis kalbomis per šį laikotarpį išleista vos po vieną lietuvišką knygą: tai azerų, estų, graikų, hebrajų, japonų, norvegų, olandų, persų, turkų.

Yra ir vertėjų rekordininkų, pavyzdžiui, vienintelio lietuvių literatūros vertėjo į slovėnų kalbą Klemeno Pisko dėka per 10 metų Slovėnijoje išėjo 10 lietuviškų knygų, tarp jų Jurgos Ivanauskaitės, Kazio Borutos, Sigito Parulskio, Lauros Sintijos Černiauskaitės romanai, išsami Tomo Venclovos poezijos rinktinė, Vytautės Žilinskaitės, Ingridos Vizbaraitės ir Kęstučio Kasparavičiaus knygos vaikams. Šiuo metu nenuilstantis vertėjas rengia Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ vertimą. Negana to, kiekvienam savo vertimui jis pats ieško ir sėkmingai suranda leidėją. Nedaug nuo slovėno atsilieka ir Mirjana Bračko, vertėja į kroatų kalbą. Jos bibliografijoje jau 9, o šiemet pasirodys ir 10-oji lietuviška knyga – jau keletą metų savojo leidėjo Kroatijoje ieškanti Giedros Radvilavičiūtės esė rinktinė.

Daugiau informacijos:
Vlada Kalpokaitė | Komunikacijos koordinatorė Lietuvos kultūros institutas el. p. [email protected]. nr. +370 614 45090 www.facebook.com/LithuanianCultureInstitute

Rengėjų inf.

 Kovo 3 d. ( penktadienį ) 18 val. Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių name–muziejuje ( Pilies g. 40 ) atidaroma grafikės ir fotografės Daivos Kairevičiūtės piešinių paroda „Judesys–Šnabždesys“

 Apie savo kūrinius autorė kalba, - tai galėtų būti trumpi pasakojimai apie ją, jos akimirkas, žvilgsnį, judesį. Kiekvienas piešinys – sustingęs judesys, turintis gelmę juodos formos inde. Juoda – simboliškas vandenynas, sugėręs į save visą egzistencinę patirtį, kurioje užsimezga ir tarpsta nauja ir tuo pačiu sena forma... Judesys išduoda ją, o raudona, žalia ar mėlyna spalvos kaip gaivališka upė nudažo šią akimirkos emociją.

 Daiva Kairevičiūtė grafikos magistro studijas baigė Vilniaus dailės akademijoje 1996 m., nuo 2002 metų yra dailininkų sąjungos narė. Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje dailininkė pristatys 2016 – 2017 m. sukurtus kūrinius.

 Paroda vyks iki kovo 26 dienos. Muziejaus darbo laikas: trečiadieniais–šeštadieniais 11–17 val., sekmadieniais 11–16 val. Parodos lankymas – nemokamas.
Rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba.

Rengėjų inf.

Vilniaus mokytoju namai kartu su Valstybės pažinimo centru inicijuoja projektą „Pro laisvės langus“. Čia svarbiausias – jaunas žmogus, Lietuvos pilietis! Nesvarbu, kuriame Lietuvos kampelyje gyveni, kokia yra Tavo gimtoji kalba! Mes visi esame Lietuvos piliečiai, gyvename vienoje šalyje, tad turime ją pažinti, ja didžiuotis bei kurti joje ir jai.

Patriotiškumą skatinantis projektas sudarytas iš dviejų dalių: muzikinės-literatūrinės bei teatrinės-architektūrinės. Kviečiame dalyvauti 9 – 12 klasės moksleivius iš visos Lietuvos!
Teatrinė-architektūrinė dalies metu moksleiviai klasėmis atvyks į vienos dienos kūrybines dirbtuves Vilniuje. Čia apsilankys Valstybės pažinimo centre edukacinėje programoje „Vaizduotė ir pilietiškumas“, „Tapatybė ir pilietiškumas“, Vilniaus mokytojų namuose kartu su teatro pedagoge dalyvaus IMPRO teatro užsiemime. Vėliau su architektu, rašytoju Tomu S. Butkumi, susipažinę su architektūros pradmenimis, individualiai improvizuojant ir išlaisvinant kūrybiškumą, jaunuoliai sukurs savo svajonių namus, kurie bus sujungti į miestą. Taip bus įgyvendintas galutinis šių dirbtuvių tikslas – Laisvės miesto pastatymas.

Trijų dienų tekstų ir muzikos kūrimo dirbtuvėse muzika ir literatūra besidomintys motyvuoti moksleiviai, atrinkti konkurso  „Eilės virsta dainomis”, dalyvaus Valstybės pažinimo centro edukacinėje programoje bei IMPRO teatro užsiemime ir kūrybinio rašymo užsiėmimuose Vilniaus mokytojų namuose. Muzikinių dirbtuvių metu sukurtos eilės bus atspausdintos atvirlaiškiuose, dainomis jas pavers jaunimo tarpe populiarūs atlikėjai – Bjelle, „Baltasis Kiras” ir kt.

Iki vasario 21 d. kviečiame visus jaunuolius dalyvauti konkurse „Eilės virsta dainomis” ir siųsti savo eiles adresu [email protected] . Konkurso nuostatas ir dalyvio anketą rasite čia.

Kovo 10-ąją Valstybės pažinimo centre vyks Laisvės miesto atidarymo renginys, kuriame skambės projekto metu sukurtos dainos, bus platinami atvirlaiškiai su laisvės eilėmis.
Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Kontaktai pasiteiravimui :
Lina Užkuraitytė Vilniaus mokytojų namų Kultūrinės veiklos vadovė Tel. (8 5) 2616452, 867752036 El. p. [email protected]; [email protected] www.kultura.lt

Rengėjų inf.

Lietuva pirmą kartą nominuota Londono knygų mugės apdovanojimuose. Vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas, pretenduoja tapti geriausia mokymosi priemone.

Tarptautinių apdovanojimų teisėjai vertina inovatyvumą, pedagoginį efektyvumą, praktinį pritaikomumą. Kiti finalistai – Lenkijos ir Kanados sukurtos mokymosi priemonės.

„Ši nominacija – įrodymas, kad tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje yra poreikis mokyti ir mokytis šiuolaikiškai, kokybiškai. Mūsų tikslas – ugdyti kritiškai mąstančią, socialinius ir ekonominius reiškinius suprantančią kartą. Dėl to ir sukūrėme „Ekonomiką per 31 valandą” – pirmą Lietuvoje inovatyvų vadovėlio komplektą, kurį sudaro tradicinis vadovėlis, interaktyvi mokytojo knyga ir nuolat vykstantys mokytojų mokymai. Šios mokymosi priemonės reikalingumą įrodo jos itin greitas paplitimas po šalies mokyklas – iš jos jau mokosi 68 procentai šalies devintokų-dešimtokų, tai yra daugiau kaip 22 tūkstančiai moksleivių kasmet”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.
Apdovanojimo nugalėtojai paaiškės kovo 14-ąją – pirmąją Londono knygų mugės dieną. Ši mugė laikoma vienu svarbiausių renginių knygų pasaulyje, į kurią kasmet susirenka daugiau kaip 25 tūkstančiai dalyvių iš 120 šalių. Dalykinių kontaktų ir derybų erdvė yra skirta leidybos profesionalams, čia rengiama itin daug seminarų, konferencijų, diskusijų.

Lietuva pristato ne tik nacionalinį stendą, bet ir atskirą renginių programą mugėje ir mieste. Mūsų šalies atstovavimą Londono knygų mugėje kuruoja Lietuvos kultūros institutas.

„Lietuvos laisvosios rinkos instituto mokymosi priemonę apdovanojimams pasiūlėme siekdami atkreipti dėmesį į Lietuvoje vystomų edukacinių projektų inovatyvumą. Džiaugiamės, kad ji buvo pastebėta ir įvertinta. Dėmesys Lietuvai šiame tarptautiniame renginyje didėja. 2018 metais Latvija ir Estija mūsų šalis dalyvaus mugėje ypatingų viešnių teisėmis – mugėje bus įrengtas 600 kvadratinių metrų Baltijos šalių stendas, vyks knygų pristatymai ir skaitymai, bus pristatyti spaudos, leidybos ir dizaino pasiekimai, organizuojami įvairūs kultūros renginiai, koncertai, spektakliai, parodos. Londone ir kituose Jungtinės Karalystės miestuose“, – sako Lietuvos kultūros instituto projektų vadovė Rūta Nanartavičiūtė.

„Ekonomika per 31 valandą” jau kurį laiką garsina Lietuvą pasaulyje. Lapkritį Niujorke vadovėlis buvo pripažintas geriausiu projektu pasaulyje, įteiktas prestižinis „Templeton“ laisvės apdovanojimas ir 100 tūkst. JAV dolerių premija. Apdovanojimas skirtas už indėlį skatinant laisvės idėjas, inovacijas ir žmonių veiklumą.

Kontaktams:
Asta Narmontė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė, tel. +370 620 22200, el. paštas: [email protected]
Vlada Kalpokaitė, Lietuvos kultūros instituto komunikacijos koordinatorė, tel. +370 614 45090, el. paštas: [email protected]