Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Į pokalbius apie pabėgėlių integraciją Lietuvoje kvies dokumentinis filmas

Nuo kitos savaitės Lietuvos kino teatruose pasirodysiančio dokumentinio filmo „Liepsnojanti jūra“ seansus lydės susitikimai su pabėgėlių integracija Lietuvoje besirūpinančių piliečių iniciatyvos „Jie pasirinko Lietuvą“ autoriais.

 

Pernai Berlyno kino festivalio „Auksinį lokį“ pelnęs italų režisieriaus Gianfranco Rosi filmas rodo nedidelės salos Lampedūzos kasdienybę. Pastaraisiais metais Lampedūza atsidūrė pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre, nes būtent iš čia pirmiausia pasigirsta jūrą kertančių migrantų iš Afrikos ir Vidurio Rytų pagalbos šauksmai. Režisierius praleido ne vieną mėnesį šioje saloje, fiksuodamas jos istoriją, kultūrą ir vietos gyventojų kasdienybę, kai kiekvieną savaitę šimtai migrantų pasiekia šią žemę.

 

Filme pasakojamos dramatiškos kelionės per Viduržemio jūra istorijos atrodo tolimos ir nelabai nesuprantamos. Tačiau retai susimąstoma, jog dalis šią dramatišką patirtį išgyvenusių žmonių bando kabintis į gyvenimą čia, Lietuvoje. „Viskas prasidėjo netikėtai – į mane kreipėsi žmonės, prašydami padėti Lietuvoje prieglobstį radusiems žmonėms gauti darbą. Pradėjau skleisti žinią socialiniuose tinkluose, po truputį pradėjo formuotis žmonių, kuriems tai rūpi, bendruomenė“, – teigia iniciatyvos „Jie pasirinko Lietuvą“ įkūrėjas žurnalistas Domas Burkauskas.

Rengėjų inf.

Šokio spektaklio „Sekretas“ premjera – gyvieji paveikslai visai šeimai

Vasario 21 d. Kauno nacionalinio dramos teatro scenoje kils elegantiška pūga, nepriklausomai nuo to, ką tądien skelbs meteorologai. Neįprastą reginį publikai žada padovanoti Kauno šokio teatras „Aura“, kuris pristatys spektaklio „Sekretas“ premjerą.

 

„Šokėjai suksis baltose plunksnų pusnyse, kurdami paslaptingą, kupiną žaismės sceninį vyksmą, pripildytą netikėtų choreografinių sprendimų. Šis šiuolaikinio šokio pastatymas išskirtinai vizualus. „Sekretas“ – tarsi gyvas paveikslas, tinkamas tiek mažesniam, tiek suaugusiam žiūrovui, todėl į premjerą kviestume visą šeimą“, – sakė „Auros“ atstovė spaudai Edita Kiznienė.

 

Rengėjų inf.

Paroda „Klasikos metamorfozės"

Atidarymas Lietuvos nacionalinio dramos teatro fojė 2017 m. vasario 22 d. 18 val.

Daugelio šalių postmodernistiniame judėjime jau pastebimas idėjų išsekimas, dvasinės krizės simptomai. Tačiau visur gyvena ir kuria daug puikių dailininkų, tęsiančių tapybos, skulptūros, konceptualizmo tradicijas. Viena tokių ‒ „Klasikos metamorfozių“ kūrybinė grupė. Pagrindinis jos narių bruožas ‒ sunkus kasdienis plušėjimas prie molberto, susikaupimas, darbo prakaite gimstantys kūriniai. Kiekviena paroda (tiesa, ši ‒ pirmoji) tai išėjimas į visuomenę, savo vizijų, idėjų patikrinimas, kad vėl užsidarytum dirbtuvėje rimčiai, darbui.

Neretai mūsų klausia, ką reiškia parodos pavadinimas „Klasikos metamorfozės“? Paprastai atsakome, kad tai tapybos, skulptūros, instaliacijos ir konceptualizmo meistrai vienoje vietoje. Tačiau labiausiai ‒ tapybos.

Mūsų darbas ‒ Jums, Žiūrovai!*

Dalyviai: Darius Bastys, Vytautas Ciplijauskas, Žilvinas Dobilas, Silvestras Džiaukštas, Antanas Gudaitis, Vladas Karatajus, Benigna Kasparavičiūtė, Vincas Kisarauskas, Stanislovas Kuzma, Vytautas Mackevičius, Augustinas Savickas, Aloyzas Stasiulevičius, Leopoldas Surgailis, Kęstutis Šapoka, Leonardas Tuleikis, Sofija Veiverytė.

*Panaudotos ir laisvai interpretuotos šio straipsnio dalys : Aloyzas Stasiulevičius. „Individualisto pamąstymai apie individualistus, vakarietiško sukirpimo socrealizmą ir kultūros politiką“/ Kultūros barai, 1999, nr. 4, p. 13-16.

Rengėjų inf.

Leidykla „Tyto alba“ Vilniaus knygų mugėje

Savaitė beliko iki didžiausios skaitytojų ir leidėjų šventės – Vilniaus knygų mugės, kuri šiemet vyks vasario 23-26 dienomis Litexpo koncertų ir kongresų rūmuose. Šiemet mugės lozungas „Lietuviški ženklai pasaulyje“ – tad aiškinsimės, kur ir kokių ženklų, žymių, pėdsakų paliekame.

 

Šiemet „Tyto alba“ didžiuojasi savo penkiais autoriais, kurie pristatyti Metų knygos rinkimuose –  tai poteksčių, estetinių išgyvenimų ir nuojautų poetikos kupinas stiliaus virtuozės DANUTĖS KALINAUSKAITĖS trumposios prozos rinkinys „Skersvėjų namai“, VIOLETOS PALČINSKAITĖS ypatingo įtaigumo prisiminimų knyga „Atminties babilonai: aš vejuos vasarą“, intelektualiųjų esė meistro EUGENIJAUS ALIŠANKOS knyga, subtiliai balansuojanti tarp kultūros ir kasdienybės – „Empedoklio batas: tolimųjų reisų esė“, Nacionalinės premijos laureato KĘSTUČIO NAVAKO pirmas romanas – grakštaus stiliaus ir elegantiško humoro „Vyno kopija“ ir DAINIAUS GINTALO sūkuriuojančios, siautėjančios ekspresionistinės poezijos knyga „Adatos“.

Rengėjų inf.

Pristatoma išskirtinė Lietuvos literatūros antologija

2017 m. vasario 16 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) bus pristatoma knyga: „Lietuvos literatūros antologija, 1795–1831: šviečiamasis klasicizmas, preromantizmas“(t. 1-2, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016). Dalyvauja Antologijos sudarytoja, vyriausioji redaktorė doc. Brigita Speičytė, prof. Viktorija Daujotytė, doc. Darius Kuolys; vertėjai Vladas Braziūnas, Regina Koženiauskienė, Mindaugas Kvietkauskas, Kornelijus Platelis; aktoriai Algirdas Latėnas, Vytautas Rumšas.

Lietuvos literatūros antologija – mokslininkų grupės parengtas šaltinių rinkinys, kuriame iki šiol išsamiausiai lietuvių skaitytojams pristatoma XIX a. pradžios vėlyvosios Apšvietos Lietuvos literatūros panorama: lietuvių, lenkų, vokiečių, prancūzų kalbomis rašę autoriai, jų kūrybos meninė ir intelektualinė įvairovė, tarpusavio ryšiai.

Pirmasis tomas, skirtas grožinei literatūrai, apima naujai parengtus lietuviškus bei lenkiškus Žemaičių kultūrinio sąjūdžio tekstus (Dionizo Poškos, Antano Klemento, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, Simono Stanevičiaus, Silvestro Valiūno kūrybą), ir lenkų kalba kūrusių Lietuvos poetų Antano Goreckio, Ignacijaus Šidlovskio, Euzebijaus Slovackio, Raimundo Korsako ir kt. eiles, Nenaudėlių draugijos savaitraščio Gatvės žinios satyrinę prozą. Čia pristatoma ir Vilniaus universiteto studentų, susibūrusių į Filomatų draugiją, kūryba (Adomo Mickevičiaus, Tomo Zano, Jono Čečioto ir kt. tekstai), preromantinė Antano Strazdo ir Liudviko Rėzos poezija lietuvių, lenkų, vokiečių kalbomis. Naujas to meto reiškinys – moterų literatūros pradžia Lietuvoje, kurią reprezentuoja Onos Radvilaitės-Mostovskienės gotikinė proza, Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė istorinių romanų ištraukos.

Antrajame tome pristatoma šio laikotarpio Lietuvos humanitarinė raštija. Tai estetines nuostatas ir literatūros refleksijos principus aptariantys Vilniaus universiteto literatūros profesorių Pilypo Nerijaus Golianskio, Euzebijaus Slovackio, Leono Borovskio, universiteto rektoriaus Jono Sniadeckio teorijos ir kritikos darbai. Šalia – to pat universiteto buvusių studentų Adomo Mickevičiaus ir Simono Stanevičiaus straipsniai. Lietuvių kalbos tapsmą filologijos, istorijos tyrimų objektu ir šaltiniu atskleidžia Ksavero Bogušo traktato ištraukos, su lietuvių kalbos vartojimo praktika susiję Liudviko Rėzos, Kajetono Nezabitauskio, Simono Stanevičiaus tekstai. Besiformuojančius lietuvių etnologijos disciplinos pradmenis reprezentuoja Prūsijos Lietuvos filologo Liudviko Rėzos, istorinės Lietuvos filologo Simono Stanevičiaus, literato Dionizo Poškos lietuvių folkloristikos ir mitotyros darbai. Istoriografijos diskurso kaitą Lietuvoje žymi  Teodoro Narbuto, Simono Daukanto, Dionizo Poškos tekstai, kuriuose formuojama Lietuvos istorijos, kaip atskiro objekto, galimybė ir diskutuojama dėl skirtingų tautos kilmės versijų.

Antologijoje skelbiami šaltiniai ir jų kontekstas aptariami įvadiniuose straipsniuose; tekstai pateikiami su išsamiais kalbiniais, dalykiniais komentarais. Antrojo tomo skyriuje „Apie autorius“ skaitytojai gali susipažinti su trumpomis Antologijoje skelbiamų rašytojų biogramomis ir pagrindinėmis nuorodomis tolesniam skaitymui.
Informaciją teikia dr. Brigita Speičytė (tel. 8687 81431).

Brigita Speičytė (red.), Lietuvos literatūros antologija, 1795–1831: šviečiamasis klasicizmas, preromantizmas, Vilnius: LLTI, 2016, t. 1–2, 760, 534  p.

 

Rengėjų inf.

Išrinkti 2017 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos 2017 m. vasario 13 d. posėdyje apsvarstytos pateiktos kandidatūros ir slaptu balsavimu išrinkti 2017 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai.

Už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą:
Marius IVAŠKEVIČIUS (rašytojas),
Sigitas MARČIUKAITIS (asociacijos „Talka tėviškei“ pirmininkas),
Aistė PETRAUSKIENĖ (Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkė),
Danutė SAMIENĖ (Jurbarko kultūros centro teatro vadovė);

už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą:
Jonas DOVYDĖNAS (kultūros mecenatas, fotografas),
Janina RUTKAUSKIENĖ (VŠĮ „Rašytojų klubas“ direktorė),
Saulius SIDARAS (Krasnojarsko geologijos ekspedicijos Centrinės laboratorijos vedėjas),
Viktorija SKRUPSKELYTĖ (Vytauto Didžiojo universiteto profesorė);

už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje:
Ona BURNEIKIENĖ (visuomenininkė),
Raimondas GUOBIS (A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejaus muziejininkas),
Gediminas KALUINA (visuomenininkas),
Sergejus STAPONKUS (Šiaulių Gegužių progimnazijos istorijos mokytojas ir skautų vadovas);

už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes:
Sigitas BIRGELIS (Punsko "Aušros" leidyklos direktorius, poetas, publicistas, žurnalistas, fotografas, aktyvus Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas);
Vidmantas JANKAUSKAS (Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto mokslo darbuotojas, žurnalistas, fotografas, kraštotyrininkas);
Vladas TERLECKAS (Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, publicistas);
Irena ZUBAUSKIENĖ (Ramygalos gimnazijos muziejininkė).

2017 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliui „Tarnaukite Lietuvai“ iš viso buvo pateiktos 54 kandidatūros šioms nominacijoms gauti: už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą – 15 kandidatūrų; už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje – 11 kandidatūrų; už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą – 14 kandidatūrų; už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes – 14 kandidatūrų.

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“ bus įteikti 2017 m. kovo 30 d. iškilmingame renginyje Panevėžyje.

Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę ir užsienio lietuvių bendruomenę neatlygintinai dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Medalis už visuomeninę veiklą skiriamas fiziniams ir juridiniams asmenims – Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams, piliečių bendruomenėms, asociacijoms ir kitiems asmenims, atitinkantiems medalio skyrimo kriterijus. Kandidatūras medaliui teikia valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, asociacijos, mokslo, mokymo, kultūros įstaigos, piliečių bendruomenės, labdaros organizacijos ir kiti juridiniai asmenys. Seimo kanclerio įsakymu penkeriems metams yra sudaryta kandidatų vertinimo komisija, kuri svarsto pateiktas kandidatūras bei išrenka medalio laureatus.

Daugiau informacijos apie Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalį „Tarnaukite Lietuvai“ – Seimo interneto svetainėje adresu http://bite.lrs.lt/.

Komisijų sekretoriato patarėja
Danguolė Stonytė, tel. (8 5) 239 6561, el. p. [email protected]

 

Rengėjų inf.

Vasario 16-osios šventė Istorinėje Prezidentūroje

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune pasirengimas Lietuvos šimtmečiui finišuoja

2017 metų vasario 16-ąją Istorinė Prezidentūra Kaune skelbia projekto „Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“ finalinio etapo pradžią ir kviečia viso pasaulio lietuvius aktyviai dalyvauti projekto veiklose. Balsuoti už reikšmingiausius Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykius galima Istorinėje Prezidentūroje ir muziejaus tinklalapyje www.istorineprezidentura.lt (http://istorineprezidentura.lt/balsavimas4/rezultatai.php?visi=irasai), o projekto protų mūšis „Šimtmečio belaukiant“ vyks muziejuje, virtualioje erdvėje (http://www.15min.lt/kultura/naujiena/renginiai/vasario-16-aja-virtualus-protmusis-simtmecio-belaukiant-29-753686) ir lietuvių bendruomenėse užsienyje. Projektu, kurio šūkis – pažinti, suprasti, didžiuotis, siekiama, kad kuo daugiau žmonių užsiimtų sąmoninga savišvieta, aktyviai įsijungtų į įvairią kultūrinę ir pilietinę veiklą, prasmingai pasitiktų artėjantį valstybės šimtmetį.

Projektas „Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“ vykdomas nuo 2013 metų ir supažindina su laikotarpiu, kuriame buvo padėti tvirti moderniosios Lietuvos pamatai. Keturiems jo etapams (1918–1922 m.; 1923–1928 m.; 1929–1934 m.; 1935–1940 m.) muziejaus istorikai pasiūlė 400 įvykių (po 100 kiekvienam etapui). Lankytojai, balsuodami muziejuje ir virtualioje erdvėje, iš kiekvieno etapo išrinko po 25 įvykius. Šių metų vasario 16 dieną prasidės finalinis etapas, kuriame lankytojų balsais atrinkti 100 įvykių kovos dėl aukščiausių vietų. Po metų, švenčiant Lietuvos šimtmetį, Istorinėje Prezidentūroje bus atidaryta balsavimo pagrindu parengta paroda „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“. Kiekvienas bent kartą balsavęs projekte taps šios parodos bendraautoriumi!

Vasario 16-osios šventė Istorinėje Prezidentūroje

Kaip ir kasmet, Vasario 16-ąją, nuo 11 iki 17 val., Istorinė Prezidentūra bus atvira visiems švenčiantiems žmonėms. Lankytojų laukia naujausios parodos ir ekspozicijos. Artėjančiam šimtmečiui ypač aktuali paroda „Prioritetų pasjansas: Valstybės ir Tautos šventės Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.)“, pasakojanti apie tarpukario šventes, iš kurių ir šiandien reikėtų pasimokyti dalyvavimo kultūros ar pasisemti idėjų, kaip suvienyti žmones bendram tikslui.

Kiekvienas į Istorinę Prezidentūrą užsukęs lankytojas bus kviečiamas prisėsti, susipažinti su finaliniu projekto „Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“ šimtuku ir pareikšti savo nuomonę balsuojant.

11 val. į Audiencijų salę susirinkusios istorijos mėgėjų ir profesionalų komandos varžysis dėl  Pirmosios Lietuvos Respublikos istorijos žinovo vardo. Protų mūšyje „Šimtmečio belaukiant“ dalyvaus 13 komandų, kurios savo žinias apie Pirmosios Lietuvos Respublikos istoriją demonstruos penkiuose klausimų turuose. Laimėtojų laukia pagrindinis prizas – kelionė „Triumfo kelias“, skirta paminėti 80-ąsias Lietuvos vyrų krepšinio komandos pergalės 1937 metų Europos vyrų krepšinio čempionate Rygoje metines. Kauno miesto savivaldybė taip pat įsteigė prizą komandai nugalėtojai, o visų prizines vietas užėmusių komandų nariai bus apdovanoti naujausiu Istorinės Prezidentūros leidiniu „Laikinoji sostinė 10/160“.

13.30 val. Lietuvos Respublikos Prezidentės ir Kauno miesto mero vardu prie visų trijų Pirmosios Lietuvos Respublikos Prezidentų paminklų muziejaus sodelyje bus iškilmingai padėta gėlių.

Protų mūšis „Šimtmečio belaukiant“ virtualioje erdvėje

Bendradarbiaujant su Valstybės pažinimo centru, Istorinės Prezidentūros protų mūšis „Šimtmečio belaukiant“ vasario 16 d. 15 val. vyks ir portale 15min.lt. Visi norintys galės jungtis prie specialiai parengto virtualaus klausimyno ir pasitikrinti žinias apie Vasario 16-osios Lietuvą, pirmuosius atkurtos Lietuvos valstybės žingsnius, jos istorinę, ekonominę, sociokultūrinę raidą.

Turnyro organizatoriai ragina priimti Vasario 16-osios Lietuvos iššūkį ir teisingai atsakyti į visus užduotus klausimus. Prieš tai rekomenduojama susipažinti su visais 400 to laikotarpio įvykių, pateiktų Istorinės Prezidentūros svetainėje. Pirmieji dešimt teisingai ir greičiausiai atsakiusiųjų bus apdovanoti vertingais Istorinės Prezidentūros ir Valstybės pažinimo centro prizais.

Protų mūšis „Šimtmečio belaukiant“ lietuvių bendruomenėse pasaulyje

Bendradarbiaujant su Užsienio lietuvių departamentu prie Užsienio reikalų ministerijos, protų mūšis „Šimtmečio belaukiant“ bus organizuojamas ir užsienio lietuvių bendruomenėse. Ketinimą surengti šį turnyrą jau paskelbė Italijos Pjemonto regiono lietuvių bendruomenė, Naujojo Džersio valstijos Šiaurinio Niujorko bendruomenė (JAV), San Francisko lietuvių bendruomenė (JAV), Airijos Malingaro (Mullingar) miesto lietuvių bendruomenė, Lietuvos Respublikos ambasada Vengrijoje kartu su Vengrijos lietuvių bendruomene ir Budapešte studijuojančiais studentais iš Lietuvos, Lietuvių jaunimo bendruomenė Švedijoje ir Lenkijos lietuvių jaunimo sąjunga. Protų mūšiai vyks įvairiomis dienomis tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios švenčių.

Projektą  „Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“ vykdo Istorinė Prezidentūra Kaune. Dalyvauti projekte galima balsuojant muziejuje arba muziejaus virtualioje svetainėje www.istorineprezidentura.lt. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos kultūros ministerija.

Istorinė Prezidentūra taip pat kviečia dalyvauti tęstiniame projekte „Vasario 16-oji mano šeimoje“ ir parodyti visam pasauliui, kaip lietuviai švenčia Vasario 16-ąją. Projektą palaiko Pasaulio lietuvių bendruomenė. Vasario 16-osios nuotraukų galerija – http://www.istorineprezidentura.lt/seima/.

Daugiau informacijos:
Renata Mikalajūnaitė
Istorinės LR Prezidentūros Kaune vadovė
Tel. 8 616 20115; el. paštas [email protected]

Rengėjų inf.

Kamerinio ansamblio „Vilniaus arsenalas“ koncertas „Žiemos divertismentas“

Kamerinis ansamblis „Vilniaus arsenalas“ kviečia į koncertą „Žiemos divertismentas“, kuris vyks  2017 m. vasario 19 d., sekmadienį 16 val., Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, Arsenalo g. 3A, Vilniuje. Klausytojų laukia intriguojantis susitikimas su žinomais atlikėjais bei nuostabia muzika. Autentiškoje senojo Arsenalo erdvėje skambės retai Lietuvoje atliekami rafinuoti Ástoro Piazzollos argentinietiškojo tango garsai ir ansamblio „Vilniaus arsenalas“ inicijuoti lietuvių kompozitorių Zitos Bružaitės ir Dalios Kairaitytės kūriniai.

 

1986 m. susibūręs ansamblis aktyvią koncertinę veiklą pradėjo po metų, atidarius Taikomosios dailės muziejų Vilniuje. Čia ansamblio rengiami koncertai tapo tradiciniai, o ansamblio pavadinimas buvo susietas su muziejaus patalpomis, kuriose XVI–XVII a. buvo laikomi ginklai.

Rengėjų inf.

Knygų mugėje – bibliotekų skaitomiausių autorių desantas

Vasario 23–26 d. parodų centre „Litexpo“ vykstančioje 18-ojoje Vilniaus knygų mugėje antrą kartą dalyvaus asociacija LATGA. Trečiojoje salėje įrengtame stende mugės lankytojus bei dalyvius asociacijos specialistai kvies konsultuotis, bendrauti ir bendradarbiauti visas keturias dienas nuo ryto iki vakaro. O jau pirmąją mugės dieną, t. y. vasario 23 d., Konferencijų salėje 3.1. vyks susitikimas su bibliotekų lankytojų mėgstamiausiais autoriais, kurį ves literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

 

Kalbės apie populiarumą

„Kuo pasikliauti: ekspertų komisijomis, kritikais, apdovanojimais, skaitymo statistika? Ar populiari knyga turi išliekamąją meninę vertę? O gal ji buvo parašyta, siekiant įsiteikti skaitytojui? Ar gali knygos ar autoriaus populiarumą skatinti bibliotekos, knygynai, recenzentai, asociacija LATGA? Šiuos ir panašius klausimus aš užduosiu susitikimo dalyviams“, – renginio temą trumpai pristato literatūros kritikas V. Sventickas.

Rengėjų inf.

Lietuvoje iškils litvakų miestelių istorijos, kultūros bei atminimo muziejus „Dingęs Štetlas“

Žymiausi pasaulio muziejininkai ir architektai Lietuvoje kuria analogų pasaulyje neturintį projektą – moderniausiomis technologijomis paremtą litvakų miestelių istorijos, kultūros bei atminimo muziejų „Dingęs Štetlas“ („The Lost Shtetl“). Muziejaus architektūrinis projektas jau pateiktas derinimui.

Atkurtas gyvenimas
Pasak projekto vadovo, Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjo Sergejaus Kanovičiaus, muziejus „Dingęs Štetlas” bus atidarytas iki 2019 metų vidurio Šeduvoje, Radviliškio rajone.

Čia bus atkurtas kažkada vienos didžiausių Europoje žydų diasporos miestelių gyvenimas.
Tikrų Šeduvoje gyvenusių žydų gyvenimo istorijų pavyzdžiu bus pristatytas tipinės Lietuvos žydų šeimos gyvenimas ir tradicijos, litvakų mokslo reikšmė, kultūriniai, socialiniai ir politiniai judėjimai, jų plėtojami verslai bei užsiėmimai. Muziejaus lankytojai susipažins ir su tragiška Lietuvos ir Šeduvos istorijos dalimi, kai Antrojo pasaulinio karo metais štetlo gyventojų gyvybės buvo nutrauktos netoliese esančiose trijose Holokausto vietose.

Pasak S. Kanovičiaus, tarptautinė muziejų kurianti komanda „Dingusiame Štetle” atkuriamą istoriją pateiks suprantamai ir įtaigiai, naudojantis šiuolaikinėmis pažangiausiomis technologijomis. Siekiama, kad muziejus  taptų traukos centru ne tik viso pasaulio žydams, bet ir visai Europai.
„Apsilankymas čia prilygs istorijos pamokoms, papildytoms moderniomis inovatyviomis priemonėmis. Čia vyks aktyvus kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas, kuris supažindins Lietuvos ir užsienio lankytojus su prarasta miestelių žydų istorija ir kultūra”, – sakė S. Kanovičius.
„Dingęs Štetlas” jau įtrauktas į prestižinį Europos memorialinių vietų sąrašą, kurį pildo Berlyne esančio Holokausto memorialo informacinis centras.

Bendras numatomas muziejaus plotas – 2,7 tūkst. kv. metrų.

Kuria pasaulinio lygio profesionalai
„Dingusio Štetlo“ muziejaus Šeduvoje įrengimu rūpinasi daugybės apdovanojimų už geriausius muziejus, memorialus ir programas apie nacionalinį paveldą laimėtoja kompanija „Ralph Appelbaum Associates”. Jos specialistai visame pasaulyje yra apipavidalinę beveik 700 muziejų ir kitų kultūrinės paskirties objektų, tarp jų – Holokausto atminimo muziejų Vašingtone, Holokausto muziejų Hiustone, Karališkąjį Alberto memorialinį muziejų Londone.

Projekto architektūrinį sprendimą sukūrė Suomijos kompanija „Lahdelma & Mahlamäki Architects”, kurianti muziejus ir parodų centrus visame pasaulyje. Šios kompanijos suprojektuotas ir  Varšuvoje pastatytas Lenkijos žydų muziejus „POLIN” gavo „Muziejų forumo” „Europos muziejaus apdovanojimą 2016”.

Projekto vadovaujantis architektas - Suomijos Oulu universiteto Šiuolaikinės architektūros profesorius ir Architektūros mokyklos dekanas Raineris Mahlamakis (Rainer Mahlamäki). Jo teigimu, „Dingusio Štetlo” pastatų architektūrą įkvėpė Lietuvos senoji architektūra ir kaimynystėje esančios žydų kapinės, kurias supa kalvos ir laukai.

„Architektūrinę dramą apibendrina paprastos formos, šviesa, erdvė ir iš pastatų atsiveriantys vaizdai”, - sakė R. Mahlamakis.

Statybų projektui vadovauja Šveicarijos įmonė „Ecas AG”, kurios darbą reguliuoja Karališkoji privilegijuotų ekspertų institucija „RICS” – pirmaujanti pasaulyje nekilnojamojo turto ir statybų profesionalų organizacija, žinoma dėl ypač aukštų veiklos ir etikos standartų.

Architektų partneris Lietuvoje – nuo 1994 m. veikianti „Studija 2A”, kurios įkūrėjas ir vadovas architektas Jonas Audėjaitis taip pat yra Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dekanas, Architektūros katedros profesorius. Suomių architektams talkina Augusto Audėjaičio vadovaujama komanda.

Muziejaus pagrindinės parodos kuratorė – Milda Jakulytė, kuri praeityje buvo viena iš Lietuvos Holokausto atlaso sudarytojų. Jai talkina 12 pagalbininkų iš Lietuvos, JAV, Lenkijos, Izraelio ir Vokietijos. Viena iš konsultantų – „POLIN” muziejaus pagrindinės parodos kuratorė Barbara Kiršenblat-Gimblet.

Litvakai – mūsų pasaulio dalis
Litvakai – iš buvusios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijos kilę žydai, kurių palikuonys išsibarstę po visą pasaulį ir praturtinę daugelio pasaulio šalių istorijas.
Šeduvos žydų kapinėse amžinojo poilsio atgulė keli Vilniaus Gaono palikuonys, žinomi rabinai, kantoriai. Iš Šeduvos yra kilę ir buvusio Izraelio prezidento Haimo Herzog’o seneliai bei dabartinio Izraelio Ministro Pirmininko Benjamino Netanyahu senelė.

„Dingęs Štetlas“ – viena iš VšĮ „Šeduvos žydų memorialinis fondas“ nuo 2012 metų vykdomo Lietuvos žydų kultūros ir paveldo projekto dalių.

Projekto pagrindą sudaro jau restauruotos senosios Šeduvos žydų kapinės, trys paminklai masinių žudynių vietose ir paminklas Šeduvos miestelio centre, bei planuojami elementai – muziejus „Dingęs Štetlas“, istorinė monografija apie Šeduvos žydus ir dokumentinis Sauliaus Beržinio filmas „Suakmenėjęs laikas“.
Daugiau informacijos apie projektą „Dingęs Štetlas“ – http://www.lostshtetl.com/.

Jonas Dovydaitis
Šeduvos žydų memorialinio fondo direktorius
Tel.: +370 698 44091
El. paštas:  [email protected]