Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Kovo 27 ir 28 d. 18 val. VšĮ „Meno ekspansija“ bei Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus vėl kviečia į jau tradiciniais tapusius lietuviškus arbatvakarius. „Gyvo žalio“ – tai trečiasis arbatvakarių ciklo spektaklis, kviečiantis susiburti draugėn ir paklaidžioti senojo Vilniaus gatvėmis, susitikti iškilias sostinės asmenybes, išgyventi prasmingas akimirkas ir nors trumpam sustabdyti nenumaldomai skubantį laiką.

Rengėjų inf.

Paskutinį kovo penktadienį, 31 d., besidomintieji menu kviečiami į Tolerancijos centrą (Naugarduko g. 10/ 2, Vilnius), kur 18 val. vyks jau 47 Vilniaus aukcionas. Aukciono ekspoziciją apžiūrėti galima Tolerancijos centre kovo 29–30 dienomis nuo 10 iki 18 val. bei kovo 31 dieną nuo 10 iki 14 val. Nekantraujančius pamatyti aukciono rinkinį anksčiau, kviečiame apsilankyti internetinėje aukciono kūrinių galerijoje: http://menorinka.lt/page/active_auction.

Šį kartą žiūrovai pirmiausia kviečiami atkreipti dėmesį į išeivijos dailę. Atskirą In focus rubriką sudarančioje kolekcijoje galima pamatyti Prano Domšaičio, Jono Rimšos, Elenos Urbaitis kūrinius. Be jų, Vytauto Kasiulio temperos technika nutapytus tapybos darbus ir grafikos skiltyje pristatomas litografijas. 

Rengėjų inf.

1948 06 08 – 2017 01 07

Gyveno su laisvės ir Lietuvos dvasia krūtinėje
Save iš pradžių vadino valkata, o jau vėliau – pasaulio valkata. Anksti pajuto, kad sovietinis gyvenimas ne jam, tad baigęs ekonomikos mokslus Vilniaus universitete leidosi bastytis po Sovietų Sąjungą. Nepaprastai stiprus ir ištvermingas, nesunkiai susirasdavo įvairiausių darbų Vidurinėje Azijoje, Tolimuosiuose Rytuose, prie Jenisiejaus, Altajuje. Sykį į rankas patekęs bičiulio fotoaparatas prilipo visam gyvenimui ir tapo trečiąja akimi. Kiek vėliau įgyvendino svajonę – prasiveržė į Himalajus, į Tibetą. Džiaugėsi save fotografuoti jam leidusio Dalai Lamos prielankumu ir pamokomis. Fotografavimas tapo ne tik darbu, bet ir apeigomis – tarsi dėkojant Aukščiausiajam už klajūno kelią ir suteiktą galimybę patirti ir išgyventi aukštybių šviesos įspindžius. Ypač jį traukė mažų, ant išnykimo slenksčio atsidūrusių tautų ir tautelių gyvenimo vaizdai – lyg nujautė ir lietuvius pasuksiant tuo keliu. Ėjo ne tik žemės keliais – stengėsi aukštyn kilti ir dvasia, suvokdamas, kad šitai reikalauja ne tik visiško pasišventimo, bet ir malonės. Mokėsi sugyventi su nepažįstamais įvairių tautų žmonėmis – daugelį patraukdavo nuoširdus jo bendravimas, aiškiai jaučiama pagarba vietai, žmonėms, domėjimasis jų papročiais, dvasiniu gyvenimu.

Į visus himalajinius žygius Paulius ėjo su Lietuvos dvasia širdyje ir Lietuvos vėliava, kuri jam buvo nelyg šventa apsauga. Skelbė pasauliui laisvą Lietuvą ir jos laisvą dvasią, sykiu semdamasis iš jos jėgų ir jausdamas jos serginčią galią. Kuo aukščiau į Himalajus, kuo arčiau Himalajų dvasių, tuo giliau į Žemaitiją, tuo glaudžiau su jos žeme ir kalvomis. Nuėjo ir savo abiejų Tėvynių – Lietuvos ir Vengrijos – žymiausių praeities keliautojų ir Rytų tyrinėtojų keliais. Ne tik juos kuo nuoširdžiausiai pagerbdamas, bet ir primindamas naujoms kartoms jų tėvynainių darbus bei juos įamžindamas. Surengė gausybę fotografijos parodų įvairiose pasaulio šalyse, išleido įsimintinų meninių Tibeto fotografijų albumų, „nukalė“ fotopoetinę ir kartu metafizinę unikalios spaudos knygą „Baltas“. Įvairiausiuose leidiniuose nugulė nesuskaičiuojama daugybė jo pasakojimų apie kelionėse patirtus išgyvenimus, nušvitimus, negailestingai globalizacijos keičiamus įvairių tautų gyvenimus. Tuose pasakojimuose ir pokalbiuose aštrios poetinės įžvalgos siejasi su plačiais filosofiniais apibendrinimais.

Nuotraukose stebino ne egzotika, nors ji pirmiausia krisdavo į naujienų iš Šambalos apylinkių pasiilgusias akis, bet ypatingo šviesos srauto paryškinti veidai. Ypač vaikų. Ilgai siekto nušvitimo įspindžiai. Kelionėse kaupė ne tik negatyvus, bet ir rašė poetinį dienoraštį – haiku – pokalbį su savimi ir vietinėmis dvasiomis.

Buvo įvertintas ne tik kolegų, bet ir valstybiniais apdovanojimais. Pirmieji Pauliaus Normanto darbų reikšmę suvokė vengrai: po „Pro Cultura Hungarica“ medalio šios šalies kūrėjų asociacija ir fotografų sąjunga skyrė jam didžiuosius prizus, pridėta buvo ir Rudolfo Balogho premija, Lietuvoje jis pagerbtas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Vyriausybės kultūros ir meno premija, Žurnalistų sąjungos medaliu, kitais pasižymėjimo ženklais.
Sudie, Pauliau. Tegul tavo siela nukeliaus į tas aukštumas, kurių taip siekei ir kurias išpranašavai savo dar šiame pasaulyje išlikusių Amžinųjų Rytų nuotraukomis.

Atsisveikinimas
Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje kovo 13 d. 12.00–20.00.;
Šv. Mišios Šv. Jonų bažnyčios koplyčioje 18.00.

Papilės bažnyčioje kovo 14 d. 13.00–14.00.
Laidojama Papilės kapinėse kovo 14 d. 14.00.

Vietoje gėlės žiedo kviečiame prisidėti simboline auka Pauliaus Normanto atminimui įamžinti.

Rengėjų inf.

Kovo 16 d. „Skalvijos“ kino centre įvyks Latvijos režisieriaus Davio Simanio filmo „Pelenų sanatorija“ premjera. Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė garsus vokiečių aktorius Ulrichas Matthesas. Jį Lietuvos žiūrovai matė ne viename filme, vieną įsimintiniausių vaidmenų aktorius sukūrė filme „Trečiojo Reicho žlugimas“, įkūnijęs propagandos ministrą Goebbelsą.

Iškart po premjeros Latvijoje „Pelenų sanatorija“ pelnė daug kino kritikų pagyrų už subtilią, rafinuotą kino kalbą, giriamas ir gilus režisieriaus žvilgsnis į bendražmogiškas problemas, kurias sukelia didžiosios istorinės traumos.

Rengėjų inf.

VDA „Titaniko" parodų salėse (Maironio g. 3, Vilnius)

Parodos atidarymas: kovo 9 d. 18 val.
Paroda veiks iki balandžio 2 d.

Naujausia žinomos menininkės, VDA dėstytojos Eglės Vertelkaitės paroda Moiros gerokai keičia ligšiolinius stereotipus apie jos kūrybą. Nors visada mėgusi eksperimentuoti, E. Vertelkaitė, tikriausiai iš inercijos dažnai vis dar vadinama grafike, tarsi konstatuojant formalų jos „priklausymą“ tradicinei dailės šakai. Tuo tarpu šioje parodoje matyti, jog savo potyrius ir neramų, intelektualų kūrybinį ego menininkė dabar transliuoja fotografinių, skaitmeninių manipuliacijų pagalba, vis rečiau besiimdama įprastų giliaspaudės grafikos įrankių. Taip yra todėl, kad pasakojimui apie moiras menininkei reikėjo rasti mediją, labiausiai tinkančią tikroviškam vaizdui išgauti, nes metalo raižinyje įkūnytos formos visada lieka kiek sąlygiškos. E. Vertelkaitė laikosi nuostatos, jog svarbiausia kūryboje - minties raiška, nesvarbu, kokią techniką bepasitelktum.

Šioje parodoje menininkė išvystė turtingą, makabriškai ironišką kaukės ikonografiją. Viena vertus, Kaukės fenomenas E. Vertelkaitei rūpi kaip psichoanalitinio mąstymo objektas. Kartu ji parodo, kaip populiariojoje kultūroje, reklaminių vaizdų uzurpuotoje kosmetikos karalystėje tirštos konsistencijos masė, užtepama ant veido, padeda apgauti laiką, o gal net ir likimą. Be to, tai slaptų moteriškų ritualų dalis. Taigi - ir tam tikra raganavimo forma...

Baugokoje E. Vertelkaitės kaukių misterijoje tvyro įtampa ir grėsmė, sumišusi su nostalgija, kartais - ir su buitiniais, trivialiais pastebėjimais. Tai efemeriškas šešėlių teatras, kur vaizdai yra kruopščiai užkonservuoti. Jie uždaromi po blizgiais šelako sluoksniais, ir lieka įklimpę gelsvame paviršiaus ūke tarsi inkliuzai gintare. Lyg to nebūtų gana, menininkė juos nuo žiūrovo akių dar kartą atitveria stiklu, kuris „gaudo“ aplinkos atspindžius ir slėpdamas įrėmintus vaizdus, pats tampa paveikslu, ekranu. Tai ne tik estetinis kūrinio apipavidalinimo sprendimas, bet ir parodos koncepcijos dalis, papildanti pasakojimą apie Likimą, Laiką, Kaukę (dvilypumą), Mirtį ir kasdienį buvimą.

Kristina Stančienė

Rengėjų inf.

Kovo 9 d. (ketvirtadienį) 19 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaroma klaipėdiečio tapytojo Rodion Petroff personalinė paroda „Abejonės ir ginčai“.

Jo kūrybą parodų lankytojai jau turėjo galimybę pastebėti ne kartą. Įsidėmėti šį jauną autorių nesunku – dėmesį patraukia įvaldytas fotorealistinis tapybos stilius, paradoksų, ironijos ir savito humoro kupini paveikslų motyvai ir siužetai. Paroda „Abejonės ir ginčai“ – tai pirmas didesnio mastelio menininko kūrybos pristatymas Vilniuje. Joje eksponuojami naujausi darbai, kuriuos tarpusavyje jungia reflektyvus ir (savi)kritiškas žvilgsnis, nukreiptas į aplinką bei save.

Anot menotyrininkės Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės, „pavadinimas „Abejonės ir ginčai“ nusako, jog čia ne vieta monologui ir pasitikėjimui viena tiesa. Abejonė – tai būtina sąmoningumo sąlyga, ypač šiandieninėje postfaktų visuomenėje, kuri kaip amorfiška masė teka nepatikrintų autoritetų kreipiama vaga. Internetas, televizija ir informacinio amžiaus žmogus sukūrė virtualią politiką, kurioje tarpusavyje rungiasi įvairios ideologijos ir požiūriai, reikalaujantys neprarasti gebėjimo kvestionuoti peršamas tiesas. Informaciniai karai, Rusijos propaganda, įvykiai Ukrainoje ir postsovietinėje Lietuvoje tebejuntama nostalgija sovietmečiui – visa tai ragina autorių kritiškai permąstyti Lietuvos rusų identitetą, santykį su istorija bei šiandienos status quo.“

Parodoje taip pat nestokojama kritiško žvilgsnio į jauno menininko vaidmenį meno pasaulyje bei visuomenėje. Menininkas dekonstruoja įsigalėjusius stereotipus, pasitelkęs ikoninių Jono Meko, Jurgio Mačiūno, Žilvino Kempino pavyzdžius kaip tobulo kiekvieno menininko vilčių ir svajonių išsipildymo vaizdinius. Rodion Petroff susieja juos su lietuviškoje kultūroje įsišaknijusiu Dariaus ir Girėno mitologija bei asmeninėmis savo patirtimis, egzistenciniais išgyvenimais.

Menininkas siekia įtraukti į polifonišką pokalbį ir žiūrovą, teigdamas: „Man patinka žaidimas su žiūrovu. Man artima sovietinio laikotarpio menininkų, kurie kritikavo sovietinę santvarką Ezopo kalba. Imponuoja Eriko Bulatovo, Iljos Kabakovo, Vitalijaus Komaro ir Aleksandro Melamido darbai. Naudodami Ezopo kalbą, jie konspiruodavo savo darbų turinį. Tokiu būdu vyko slaptas bendravimas su žiūrovais.“

Svarbią įtaką kontekstualumu pasižyminčiai Rodion Petroff kūrybai darė streetart‘o kultūra. Gatvės menui būdingas dėmesys socialiniams kasdienybės reiškiniams, vartotojiškumo, kapitalizmo kritikai, individo identiteto problemoms ir „gėluoniškas“ humoras perėjo į menininko tapybą. Taip pat menininko raišką formavo įgytas vizualinio dizaino išsilavinimas, pasižymėjęs tarpdiscipliniškumu: nuo grafinių ženklų kūrimo, kaligrafijos iki akademinio piešimo, tapybos, architektūros, meno istorijos ir semiotikos.

Apie autorių:
Rodion Petroff (g. 1985) gyvena ir dirba Klaipėdoje. 2011 m. įgijo dizaino magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2013 m. – Dailininkų sąjungos narys. Menininkas yra surengęs septynias personalines parodas Švedijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Lietuvoje ir dalyvavęs daugiau nei trisdešimtyje grupinių parodų įvairiose pasaulio šalyse. 2011/2013 JCE Bienalės laureatas, 2012, 2013, 2014 – tarptautinio konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ finalininkas.

Rodion Petroff paroda „Abejonės ir ginčai“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki balandžio 1 d. Parodos lankymas – nemokamas.
Paroda yra Dailininkų sąjungos galerijos projekto „Rytojaus horizontai“ dalis, skirto palaikyti ir skleisti jauną profesionalią kūrybą Lietuvoje.
Parodos rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.  
Daugiau informacijos apie autorių: [email protected]

Rengėjų inf.

Šiemet minime 100-ąsias Algirdo Juliaus Greimo (pasaulinio garso mąstytojo, mitologo, semiotiko, kalbininko, kultūros ir literatūros kritiko, eseisto) gimimo metines – sukaktį, įtrauktą į UNESCO minimų datų sąrašą. 2017-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė A.J. Greimo metais.

Maloniai kviečiame Jus į šiai progai skirtus renginius kovo 8 d. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje ir Vilniaus Rotušėje.

Rengėjų inf.

Daugiau nei dvidešimt žinomų Lietuvos menininkų prisijungė prie socialinio projekto „Kartu su menu“. Projektas meno gerbėjus kviečia fotografuotis parodose. Asmenukes ir nuotraukas iš parodų su grotžymėmis #KartuSuMenu prašoma įkelti į feisbuką. Nuotraukų autoriai dalyvaus konkurse, kuriame galės laimėti menininkų įsteigtus prizus – paveikslus. Projekto organizatoriai ir menininkai šitaip tikisi į Lietuvos parodų sales privilioti kuo daugiau lankytojų.

„Dažnai girdžiu, jog meno parodas Lietuvoje lanko per mažai žmonių. Tikriausiai taip yra, nes apie įdomų vyksmą meno erdvėje mes sužinome per mažai. Kultūrinę spaudą skaito ne tiek jau daug žmonių, o ir menotyrininkų recenzijos ne visada sugeba sudominti platesnę auditoriją. Apie tai, kas vyksta, aš sužinau feisbuke, kai pamatau bičiulių įdėtas nuotraukas iš parodų. Sakyčiau – ir greitai, ir patogu, ir dinamiška, - visos Lietuvos kultūrinio gyvenimo naujienos – lyg ant delno“.

Tačiau ne visi feisbuko vartotojai mato tą patį, ką savo socialiniame tinkle mato menininkė. „Jei parodų lankytojai įkeltų nuotraukas iš parodų su vienodomis grotžymėmis #KartuSuMenu, jas galėtų pamatyti daug daugiau žmonių. Šitaip jie ne tik pamatytų, kas vyksta Lietuvos parodų salėse, bet ir patys galbūt, susigundytų į tas parodas nueiti“ - taip savo sumanytą projektą pristato dailininkė Dovilė Bilkštienė.  

Projektas „Kartu su menu“ vyks visą kovo mėnesį. Mėnesio pabaigoje paaiškės laimėtojai, kuriems atiteks menininkų įsteigti prizai. Projekte dalyvauti gali kiekvienas, apsilankęs bet kurioje meno parodoje ir įkėlęs nuotrauką iš jos į savo feisbuko paskyrą bei pažymėjęs jas grotžymėmis #KartuSuMenu.

Pergales bus galima skaičiuoti populiariausių bei originaliausių nuotraukų kategorijose. Specialų prizą projekto rengėjai skirs daugiausiai skirtingų parodų aplankiusiam meno gerbėjui. Pagrindinio prizo laimėtojas bus išrinktas burtų keliu iš dalyvių, kuriems pavyks ne tik nusifotografuoti, bet ir parodoje įsigyti patinkantį meno kūrinį.

Vieni iš projekto dalyvių, menininkai Algirdas ir Remigijus Gataveckai tikina, kad ši iniciatyva ne tik originali, bet ir vertinga. “Gabūs ir talentingi menininkai yra didžiausias kiekvienos šalies turtas. Kūrėjų darbai teikia įkvėpimo, atnaujina ir paįvairina žmonių kasdienybę“ – teigia Algirdas, o jo brolis Remigijus jam paantrina. „Meno parodos yra kūrybinga ir ugdanti aplinka, kuri skatina visuomenę mąstyti neįprastai ir keistis į gerą. Todėl visus, o ypač tuos, kurie nedalyvauja parodose, kviečiu kasdienišką aplinką keisti į kuriančiam mąstymui palankią, įkvepiančią terpę”.

„Sąmoningai projekte dalyvauti kviečiau itin skirtingus menininkus, norėjau, kad parodų lankytojai tarp prizų rastų labiausiai patinkantį kūrinį. Neabejoju, meno mylėtojus tai paskatins fotografuoti ir fotografuotis parodose, kelti nuotraukas į savo feisbuko paskyras ir skleisti meno žinią it gerąjį virusą“, - sako menininkė Dovilė Bilkštienė.

Dailininkė džiaugiasi, kad beveik visi menininkai, kuriems ji pasiūlė dalyvauti projekte, iškart sutiko prisijungti. „Tai, kad menininkai savo darbus dovanoja kolegų parodų lankytojams yra geriausias įrodymas, kad Lietuvos menininkai vieni kitus palaiko. Tikiuosi, tokio pat palaikymo jie sulauks ir iš parodų lankytojų“, -apie projekto dalyvius kalbėjo Dovilė Bilkštienė.

Projekte „Kartu su menu“ dalyvauja: Algirdas ir Remigijus Gataveckai, Audronė Petrašiūnaitė, Vilmantas Marcinkevičius, Jolanta Kyzikaitė, Paulius Šliaupa, Gustas Jagminas, Algis Kriščiūnas, Donata Minderytė, Dovilė Bilkštienė, Vytautas Tomasevičius, Eimutis Markūnas, Kristina Norvilaitė, Jūratė Rekevičiūtė, Julija Linkutė, Miglė Kosinskaitė, Rodion Petrov, Gabrielė Šermukšnytė, Andrius Makarevičius, Danielius Rusys, Vidas Poškus, Evelina Paukštytė, Jurgis Tarabilda, Miglė Kosinskaitė, Monika Furmanavičiūtė.

Daugiau informacijos: Gabrielė Bilkštienė - +370 615 21663, [email protected]

Rengėjų inf.

Ankstyvas pavasaris – gražiausias laikas gimtadieniui švęsti! Kovo 3 d., penktadienį, 19 val. kartu paminėti savo 23-iąją gimimo dieną kviečia Vilniaus miesto savivaldybės šv. Kristoforo kamerinis orkestras, rengiantis koncertą „Muzika erdvėje“. Kartu su charizmatiškuoju maestro, kolektyvo meno vadovu Donatu Katkumi orkestrantai paruošė išskirtinai intriguojančią programą, tyrinėsiančią ir atskleisiančią didžiausius šv. Kotrynos bažnyčios akustinius privalumus.

Orkestras, gyvuojantis beveik ketvirtį amžiaus, visą laiką garsėjo ypatingu universalumu bei išskirtiniu dėmesiu šiuolaikinei muzikai – visą tai atspindės ir pavasariško gimtadienio koncerto programa. Atiduodamas duoklę amžių išbandymą išlaikiusios muzikos grožiui kolektyvas atliks išskirtinėms instrumentinėms sudėtims parašytus Wolfgango Amadeuso Mozarto ir Carlo Emanuelio Bacho kūrinius – atitinkamai skambės „Noktiurnas“ D-dur keturiems orkestrams ir  „Simfonija“ dviem orkestrams. Romantinės muzikos dvasios į koncerto atmosferą įlies nepaprasto grožio anglų kompozitoriaus Edwardo Elgaro „Serenada“ styginių orkestrui op. 20.

Rengėjų inf.

Vasario 25 d. galerijoje „Kunstkamera“ įvyko XLVI Vilniaus aukcionas, skirtas knygoms. Visą savaitę besidomintieji knygomis, ieškantys išskirtinių leidinių ar tiesiog smalsuoliai lankė ekspoziciją. Apžiūrint ekspoziciją lankytojai užtrukdavo iki kelių valandų, neretai sugrįždavo vėl. Apžiūrėti buvo ką. Ekspoziciją sudarė net 530 lotų: knygų, grafikos kūrinių, žemėlapių.

Šeštadienį vykusiame aukcione daugiausia dėmesio susilaukė knyga iš „XIX a. užsienio literatūros“ rubrikos. Tai – 1862 m. Mykolo Balinskio knyga apie „Senąją Vilniaus akademiją“. Pradinė knygos kaina siekė tik 50 Eur, tačiau dėl jos intensyviai varžytasi, tad kaina pakilo daugiau nei trylika kartų – iki 660 Eur. Tai daugiausia kartų pabrangusi aukciono knyga.