Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Lietuvos kultūros pasaulį bei kiekvieno mūsų laisvalaikį praturtino naujas spalvingas projektas „Nuostabiosios žemės beieškant. Nuo Nidos dailininkų kolonijos iki Prano Domšaičio“, suteiksiantis ne tik smagių emocijų, estetinio pasigėrėjimo, bet ir atradimo džiaugsmą.
Tai vienas iš „Klaipėda – Lietuvos kultūros sostinė 2017“ švyturinių projektų, kurį inicijavo ir įgyvendina kelios nacionalinės ir vietos kultūros įstaigos, veikiančios Neringoje ir Klaipėdoje: LDM Prano Domšaičio galerija, VšĮ Thomo Manno kultūros centras, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir VšĮ Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugija „Nidden“.

Šis unikalus projektas kviečia keliauti po pajūrio kraštą kultūrinio turizmo maršrutu ir atrasti XIX a.–XX a. pirmos pusės dailininkų rojaus pėdsakus Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje – Smiltynėje, Juodkrantėje, Nidoje. „Nuostabiosios žemės“ paieškos pradžiugins ir nustebins ne tik besidominčius pajūrio krašto dailės paveldu, bet ir kiekvieną, neabejingą grožiui, kūrybai bei kelionėms.
„Pagrindinė šio projekto idėja ir tikslas – atgaivinti pajūrio krašto istorijos atkarpą, nugrimzdusią praeitin po Antrojo pasaulinio karo, o pristatomas kultūrinio turizmo maršrutas leis iš naujo atrasti Nidos dailininkų koloniją, gyvavusią nuo XIX a. pabaigos ir sukvietusią į Nidą daugybę menininkų iš ne tik iš Rytų Prūsijos, bet ir iš Europos. Juk ne paslaptis, kad pirmykštis Kuršių nerijos grožis bei pamariu srūvanti romantika žavėjo ir tebežavi kūrėjus“, – teigia Neringos muziejai ir Thomo Manno kultūros centro direktorė dr. Lina Motuzienė.

Šis kultūrinio turizmo maršrutas – tai spalvingas šiuolaikinis kelias per tradicinės kultūros lauką, kurį siūloma pažinti jums priimtiniausiu būdu: naudojantis interaktyviu žemėlapiu, kurį išvysite portale www.nuostabiojizeme.lt, arba popieriniu lankstiniu-gidu, kurį rasite Klaipėdos ir Neringos miestų turizmo informacijos centruose, LDM Prano Domšaičio galerijoje, Rašytojo Thomo Manno memorialiniame muziejuje Nidoje, Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje ir kt. Ieškoti „nuostabiosios žemės“ galės ne tik krašto gyventojai, bet ir užsienio svečiai, nes ir lankstiniai, ir interaktyvus žemėlapis pateikiami trimis kalbomis – lietuvių, anglų, vokiečių.

Šį maršrutą sudaro daugiau nei penkiolika „stotelių“, o jį pradėti galėsite nuo bet kurios jus labiausiai sudominusios. Tai atvira ir jokios sekos neribojama kultūrinė kelionė, suteiksianti daugybę galimybių atsidurti gamtos ir miestų erdvėse, leidžiančiose pajusti ir pažinti, ką patyrė to meto dailininkai, kuo juos žavėjo šis kraštas, bei kokį palikimą mes visi paveldėjome.
Tačiau norintiems „nuostabiąją žemę“ atrasti nuosekliai, siūlome kelionę pradėti nuo LDM Prano Domšaičio galerijoje veikiančios tapybos ir grafikos parodos „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje“ iš Aleksandro Popovo rinkinio. Vėliau žemėlapis jus nuves į ne vieną istorijos užmarštin nugrimzdusią, bet spalvingą Klaipėdos miesto erdvę.
Persikėlę į Smiltynę, galėsite ne tik pasigrožėti įkvepiančia Klaipėdos panorama, bet ir tapti pleneristu – liepą ir rugpjūtį, ketvirtadieniais, nuo 12 val., Smiltynės lankytojų centre vyks profesionalių dailininkų vedami plenerai. Jų metu prisiliesite prie drobės ir spalvų potėpiais atgaivinsite sielą. Kas žino, kokią kūrybos jėgą savyje aptiksite?
Iš Smiltynės keliaukime į Juodkrantę,  į Miniatiūrų muziejų – nuo birželio 1 d. muziejuje veikia tapybos ir grafikos paroda „Viena diena nuostabiojoje žemėje“ iš A. Popovo rinkinio.
Galiausiai „nuostabiosios žemės“ paieškos jus nuves į Nidą, kur XIX a.–XX a. pirmoje pusėje gyvavo Nidos dailininkų kolonija. Iki 1945 m. Nidoje kūrė per 300 dailininkų iš Rytų Prūsijos ir Vokietijos. Čia tvyrojo „laisvojo meno“ dvasia, įkvėpta Kuršių nerijos gamtos, pirmapradės stichijos, architektūros, žvejų gyvenimo būdo.
Nidoje maršrutas vingiuos per rašytojo Thomo Manno memorialinį muziejų, įvairias erdves, kur gyveno ir kūrė Nidos kolonijos dailininkai, ir nuves į Nidos bendruomenės namus, kuriuose nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. veikia tapybos paroda „Nuostabiosios žemės erdvės“ iš A. Popovo  rinkinio.
Jūsų laukia tikra atgaiva sielai, protui bei kūnui – tereikia žengti pirmą žingsnį!

Daugiau informacijos ieškokite projekto facebook paskyroje Kultūrinio turizmo maršrutas „Nuostabiosios žemės beieškant“ ir www.nuostabiojizeme.lt

Kultūrinio turizmo maršruto programa:

MARŠRUTO EKSPOZICIJA
Nuolatinė tapytojo Prano Domšaičio (1880–1965) kūrybos ekspozicija
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33, Klaipėda)

MARŠRUTO PARODOS
Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje.  XIX a.–XX a. I. p. tapyba ir grafika iš A. Popovo rinkinio
Iki 2018 m. gegužės 18 d.
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33, Klaipėda)

Viena diena nuostabiojoje žemėje.  XIX a.–XX a. I. p. tapyba iš A. Popovo rinkinio
2017 m. birželio 1 d.–rugpjūčio 31 d.
Miniatiūrų muziejus (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė, Neringa)

Nuostabiosios žemės erdvės. XIX a.–XX a. I. p. tapyba iš A. Popovo rinkinio
2017 m. birželio 1 d.–rugpjūčio 31 d.
Nidos bendruomenės namai (Kopų g. 2 / Taikos g. 17, Nida, Neringa)

MARŠRUTO PLENERAS
Kiekvienas gali tapti pleneristu
2017 m. liepos 13, 20, 27 d., rugpjūčio 3, 10, 17, 24 d., ketvirtadieniais, nuo 12 val.
Kuršių nerijos nacionalinio parko Lankytojų centras (Smiltynės g. 11, Klaipėda)

Rengėjų inf.

Birželio 23 dieną (penktadienį) 18 val. Klaipėdos fotografijos galerijoje KKKC parodų rūmuose bus atidaryta Arturo Valiaugos paroda „Vaizdų zona“. Uostamiesčio gyventojai ir svečiai turės galimybę pamatyti daugiau nei dvidešimt metų apimančią žymaus viduriniosios kartos fotografo kūrybos retrospektyvą.

Parodoje eksponuojamas serijas vienija vaizdo, kaip tam tikros teritorijos identifikavimo, būdo idėja. Autorius neišvengiamai iškelia vienus vaizdus kitų sąskaita, rinkdamas fotografijas kuria saugias įvairių patyrimo zonų galimybes, tuo pačiu perduodamas savo asmeninę patirtį. Apibrėžtos teritorijos – zonos – tai kalinių kūnai, pažymėti tatuiruotėmis (Jėzus, Marija, mama ir visa kita, 1996), privati erdvė, virtusi pasaulio atspindžiu (Buvau pas Stepą troboj. Kalbėjomės apie gyvenimą, 2002), sustojusio laiko erdvė (Savaitė turi aštuonias dienas, 1999) ar gamtos, politikos nubrėžtos ribos (Tarp krantų, 2008, Ilgesio žemė, 2013). A. Valiaugos kūrybos prodiuserės Eglės Deltuvaitės teigimu, ši paroda įdomi ne tik savo struktūra, kuri bus netikėta net ir menininko kūrybą puikiai pažįstančiai auditorijai, bet ir ekspoziciniu sprendimu. Viena iš galerijos erdvių reflektuos privačią namų zoną, leidžiančia įsivaizduoti meno kūrinių gyvenimą namų aplinkoje. Baldai ir interjero detalės atkeliaus iš antikvaro, poeto Edmundo Kelmicko kolekcijos.  

Nuo 1999 m. A. Valiauga fotografijos projektuose nuosekliai tyrinėja socialinės, tautinės tapatybės temą, fiksuoja jos kitimo procesus ir rezultatus, vaizdu analizuoja namų, plačiąja prasme, sampratą ir jos išraiškas. Autorius stebi žmogų ir jo gyvenamąją aplinką, fotokamera identifikuoja tapatybės ženklus, tipologizuoja ją tarpinėse būsenose. Kintanti sociokultūrinė situacija ir personažų būvis joje – A. Valiaugos vizualinių tyrimų bendras vardiklis.

Kitas A. Valiaugos atramos taškas - Lietuvos istorija, sovietmečio patirtis, tačiau jo žvilgsnis į mus supančią aplinką nėra nostalgiškas, jis neieško praeities ženklų šiuolaikinėje kasdienybėje. Priešingai, A. Valiauga nagrinėja tai,  ko neliko, tai, kas pasikeitė ir kodėl. Autorius nesistengia iš fotografijos eliminuoti dabarties ženklų ar užmaskuoti neromantiškus, netaurius, buitinius, nepatogius matyti realybės fragmentus. Lietuviškas tapatumas jam svarbus šiandieniniame, XXI amžiaus Europos, pasaulio kontekste. Galima teigti, kad A. Valiaugai būdingas sąmoningas atviras kritinis žvilgsnis į šiuolaikybę, spalvos ir laiko pojūčio valdymas, fotografijos formos ir raiškos kaita atsižvelgiant į konkrečiai temai išsikeltą tikslą.

LFS Klaipėdos skyriaus pirmininko Dariaus Vaičekausko teigimu, „ši paroda – tai nuostabi galimybė uostamiesčio gyventojams, o ir svečiams išsamiau susipažinti su Arturo Valiaugos fotografija. Taip pat pristatysime specialiai šiai parodai išleistą autoriaus fotografijų atvirukų rinkinį, kurį bus galima įsigyti parodoje. Artimiausiu metu taip pat pakviesime į kūrybines dirbtuves su A. Valiauga. Tačiau pirmiausia – kviečiame visus į parodos atidarymą!“.

Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybė. Projektą organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. Parodos kuratoriai Eglė Deltuvaitė ir Darius Vaičekauskas.

Paroda veiks iki liepos 23 d. 11 d.

www.photoklaipeda.lt

Rengėjų inf.

Eglė Lekevičiūtė birželio 22 d., 17 val. pristato Interaktyvią instaliaciją / performansą Vilniaus centriniame pašte "Neparašyti laiškai".

Popieriniai laiškai – tai rašytinė komunikacija, kuri palaipsniui nyksta, prarasdama savo aktualumą. Nenutolę tiek, kad jau būtų tapę egzotika, jie tapo tyliais liudininkais einančio laiko, kuriame keičiasi mūsų įpročiai, poreikiai, bruožai. Šiuolaikinės technologijos sukuria reikiamas sąlygas palaikyti tarpusavio komunikaciją mobiliuoju ar internetiniu ryšiu visur ir visada -  šie pokyčiai pagreitino gyvenimo tempą ir transformavo mūsų tarpusavio bendravimą. Popierinė versija tampa per lėta, savotiška prabanga, reikalaujanti daugiau laiko ir papildomo įsitraukimo.  Tačiau elektroniniu būdu vykstantis bendravimas dažnu atveju praranda intymumą, kurį galima stipriai pajusti rankose laikydami senamadišką laišką. Mintys, kurios lieka neišreikštos, nesąmoningai persikelia į bendrą informacijos triukšmą, keliantį baimę, nerimą ar kitus nemalonius jausmus.

Laiško, kaip komunikacinės priemonės kismo refleksija paskatino menininkę, Eglę Lekevičiūtę, inicijuoti interaktyvią garsinę instaliaciją – performansą „Neparašyti laiškai“, kuris vyks birželio 22d. 17val Vilniaus centriniame pašte. Performansas bus atliekamas darbo metu, siekiant kuo labiau įsilieti į bendrą jo eigą. Veiksmas susidedės iš dviejų dėmenų: konkrečiai šiai erdvei kurtos instaliacijos – interaktyvių dėžių - kėdžių bei gyvai muzikantų atliekamos garsinės improvizacijos. Pastebint, kad pašto pagrindinė funkcija tampa nebe laiškų, o siuntų siuntimas, instaliacijoje, kaip pagrindiniu objektu pasirenkamos dėžės. Jų konstrukcija leis ne tik jomis naudotis kaip krėslais, laikinai pakeitusius įprastus, stovėjusius centrinio pašto hole, tačiau ir kaip subtiliais garsiniais instrumentais.

Instaliaciją papildantis performansas bus gyva spontaniška improvizacija, kuriai susibūrė grupė jaunų muzikantų. Pasklidę turtingoje interjero architektūroje – balkonuose, nišose, klientų aptarnavimo kabinose, telefono būdelėse, laiptinėse ir kt. jie komunikuos nuolat klausydamiesi ir imituodami ne tik vieni kitus, tačiau ir renginio metu pašte būsiančių darbuotojų bei lankytojų keliamus atsitiktinius aplinkos garsus - klientų žingsnių ritmus, spausdinamų kvitų čirkesius, pokalbių nuotrupas, skambučius, pypsėjimus ir t.t. Muzikantų tarpusavio sąveika savaime pažeria minčių apie žmonių komunikavimo būdus ir galimybes. Kalba, laiško formoje įgavusi rafinuotą rašto pavidalą, tampa visai kitokia ją išgaunant muzikos instrumentais, tačiau nepraranda savo fundamentaliųjų funkcijų – dalinimosi intelektine bei emocine informacija. Improvizacijos metu muzikantų sau išsikeltas uždavinys klausytis ir „kalbinti“ vieniems kitus (imituoti ir inspiruoti) leis išgyventi betarpiškos ir išgrynintos komunikacijos žaismą. Aplinkoje esanti interaktyvi instaliacija padės ne tik muzikantams komunikuoti su žiūrovu, bet ir žiūrovams su muzikantais – tokiu būdu kartu kurti savą garsinę kompoziciją, čia ir dabar.

Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Rengėjų inf.

Šį sekmadienį Paparčių kaimo Šv. Vyskupo Stanislovo ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje nuskambės paskutinis tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito” rezidencijos koncertas, kuriame kartu su „Canto Fiorito” gros senųjų pučiamųjų instrumentų ansamblis iš Austrijos „Musica Antiqua Salzburg” ir dainuos Paparčių vokalinis ansamblis. Šiuo koncertu ansamblis baigia trijų metų bendradarbiavimo su kaimo bendruomene etapą, kurio metu surengė 9 projektus, įtraukusius ne tik Paparčių, bet ir aplinkinių miestų žmones.

Rezidencija – tai Europos kraštuose plačiai paplitęs ansamblių ir konkrečių miestų bendradarbiavimo formatas, dažniausiai trunkantis trejus metus, per kuriuos ansamblis partnerio mieste kasmet surengia po keletą koncertų ir edukacinių projektų. „Canto Fiorito” rezidencijos tikslas buvo ne tik perkelti dalį savo koncertinės ir edukacinės veiklos iš sostinės į vietovę, nutolusią nuo kultūros centrų, bet ir įnešti į jos bendruomenę realių pokyčių, suteikiant žinių ir pagerinant infrastruktūrą, kad bendruomenė toliau galėtų pratęsti ansamblio čia pradėtas iniciatyvas rezidencijai pasibaigus. Nuo 2014 m. birželio „Canto Fiorito” Paparčiuose surengė baroko muzikos seminarą mėgėjų chorams ir koncertą kartu su jais; du projektus kartu su folkloro kolektyvais, derinant žodinę ir rašytinę senosios muzikos tradicijas; tris tarpdisciplininius projektus kartu su Kaišiadorių, Elektrėnų ir Vievio meno mokyklų muzikos ir dailės mokiniais bei mokytojais, taip pat jaunaisiais šokėjais; restauravo bažnyčios vargonus ir surengė jų inauguracijos koncertą; padovanojo Paparčiams išilginių fleitų rinkinį, organizavo kassavaitines pamokas ir įsteigė Paparčių vaikų išilginių fleitų ansamblį, su kuriuo jau kartu kartu koncertavo. Visų šių veiklų pagrindinis mecenatas – tai Šveicarijos muzikos fondas „Dulcimer”, o pagrindinis partneris – Paparčių kaimų bendruomenė „Viltija”, keletui projektų gavusi papildomą paramą iš Lietuvos kultūros tarybos.

Rengėjų inf.

Šią vasarą po Kiniją gastroles toliau tęsia lietuviški šokio spektakliai vaikams. Birželio 2-3 dienomis Guangdžou Guangdongo šokio festivalyje klaipėdiečiai Padi Dapi Fish pristatė choreografės Agnijos Šeiko šokio spektaklį “Baltoji lopšinė”. Skaudžias ir liūdnas temas paliečiantis spektaklis dar sykį grįš į Kiniją liepos 1-2 dienomis, šį kartą – į Šanchajaus šokio teatrą. Beje, pernai „Baltoji lopšinė” buvo sėkmingai parodyta Pekino tarptautiniame vaikų teatrų festivalyje. 

Rengėjų inf.

Kretingos rajone įsikūręs Japoniškas sodas jau dešimtį metų puoselėja lietuvių pagonybės ir japonų šintoizmo įkūnytą pagarbą gamtai ir kviečia muzika, šokiais ir ritualais pasitikti vasaros saulėgrįžą.  Birželio 24-25 dienomis Japoniškame sode vyksiančio 8-ojo japoniško festivalio ypatingasis svečias – mušamųjų grupė „Dadadadan tenko” iš Osakos.

Magiškas perkusijos užtaisas

Didžiausią Europoje -16 hektarų - užimantį Japonišką sodą Mažučių kaime kuria meistras iš Japonijos Hajime Watanabe ir gydytojas Šarūnas Kasmauskas. Plynoje vietoje sužydėjo sakuros, erdvę papuošė tūkstančiai bonsai medelių, akmenų sodas, tvenkiniai. Sodas kuriamas pagal senąsias japoniško sodo tradicijas, atkartojant natūralią gamtą ir siekiant subalansuotos visumos. Pasak savininkų, iki šios dienos atlikta apie trečdalis sodo kūrimo darbų. Aštuntus metus čia rengiamas ypatingą lankytojų dėmesį pelnęs Japoniškas festivalis, kurio metu surinktos lėšos skiriamos tolimesniam sodo vizijos įgyvendinimui. „Mes nesinaudojam ES parama, Valstybės pagalba, sodas kuriamas Jums, Jūsų pačių pagalba. Kuo Jūsų daugiau atvyksta, tuo daugiau auga sodas“, sako Š. Kasmauskas.

Rengėjų inf.

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre sekmadienį, birželio 18-ąją, mėgstančius stebėti šokio impresijas kviečia jau šeštasis „Kūrybinis impulsas“. Publikos dėmesio šįmet laukia aštuonios jaunų šokėjų ir choreografų sukurtos kompozicijos. Kūrėjų būryje – ir teatro balerina Vaida Šniurevičiūtė, kuriai „Šaknis iš dviejų“ taps jau šeštuoju „Kūrybiniame impulse“ pristatytu autoriniu darbu.  

„Man asmeniškai „Kūrybinis impulsas“ – vienas svarbiausių metų įvykių. Jau patyriau, kokia laisvė kurti šokį pačiai. Tada jautiesi kaip atversta knyga – būdama vien atlikėja to negalėčiau patirti. O idėjų, apie ką kalbėti scenoje, man netrūksta, nes studijuoju filosofiją“, – atskleidžia V. Šniurevičiūtė. 

Rengėjų inf.

Birželio 18 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje viešės viena garsiausių pasaulyje šiuolaikinio šokio trupių „Nyderlandų šokio teatras 2”. Vienu paskutinių šio sezono gastrolių sustojimu pasirinkusi Vilnių, trupė pristatys keturių skirtingų choreografų spektaklius. Vakaro programoje šokėjai atliks choreografų dueto Sol León ir Paul Lightfooto ironišką darbą „SH-BOOM!”, Edwardo Clugo charakteringą kūrinį „Abipusis komfortas“, šokio legendos Hanso van Maneno „Solo“ bei Alexanderio Ekmano tarptautiniu hitu tapusį spektaklį „Kaktusai“.

Nyderlandų šokio teatras – viena didžiausių pasaulyje šiuolaikinio šokio trupių, per metus pasirodo 115 tūkst. žiūrovų Europoje, JAV, Azijoje ir Australijoje. Nuo 1959 m., kai buvo įkurta, šios maištingos pirmaujančios šiuolaikinio šokio trupės repertuare yra daugiau kaip 600 baleto pasirodymų, kuriuos kūrė dešimtys skirtingų šokio meistrų. 

Rengėjų inf.

Knygos pristatymas ŠMC skaitykloje (Vokiečių g. 2, Vilnius) birželio 14 d., 17 val.
Autoriai: sudarytoja Agnė Narušytė, menininkai: Aleksas Andriuškevičius, Robertas Antinis, Česlovas Lukenskas, Gintaras Zinkevičius.
Dailininkas: Jurgis Griškevičius.
Leidėjai: „M puslapiai“ ir Šiuolaikinio meno centras, 2017.

Knygoje pristatomas avangardinio meno grupės „Post Ars“ trisdešimties metų veiklos laikotarpis: parodos, akcijos, hepeningai, performansai, instaliacijos, žemės meno projektai, leidiniai ir individuali keturių menininkų – Alekso Andriuškevičiaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Roberto Antinio, Česlovo Lukensko ir Gintaro Zinkevičiaus – kūryba. Knygai tekstus rašė grupės menininkai, taip pat Erika Grigoravičienė, Giedrius Gulbinas, Daiva Citvarienė, Linara Dovydaitytė, Rūta Lukenskienė, Agnė Narušytė, Miglė Survilaitė, Kęstutis Šapoka.

Grupė „Post Ars“ oficialiai susikūrė 1989 m., nors jos nariai bendradarbiavo jau nuo dešimtmečio pradžios. Tais pačiais metais jie surengė įspūdingą akciją Zatyšių smėlio karjere, o 1990 m. – parodą „Kauno dailininkų instaliacijos“, iššaukusią tradicinių dailininkų protestą. 1992 m. 60 egzempliorių tiražu išleistoje savadarbėje knygoje „Post-Ars tekstai“ (dalyvavo rašytojas Herkus Kunčius) grupė prisistatė iki tol Lietuvoje nematytais parafilosofiniais eksperimentais, kalbos geometrija, dadasemiotinėmis esė, aforizmais ir piešiniais, o 1994 m. atkreipdami dėmesį į nepriklausomybės idealų išdavystes vasario 16-osios proga surengė akciją Kauno gatvėse „Šešiolikos taktų periodas“. 1993 m. Post Ars įgyvendintas žemės meno kūrinys „Partitūra“ laimėjo pagrindinį prizą Europos bienalėje Niederlausitz II – ten „natomis“ tapo tarp pabėgiais nubraižytų penklinių atsidūrę peizažo elementai: medžiai, paukščiai, akmenys, žolės ir net vėjas. Šie ir kiti grupės kūriniai pristatomi knygoje, bet pagrindinis akcentas – unikali 1989–1991 m. įgyvendintų akcijų ir performansų fotografijų kolekcija (156 vnt., jos išlikę tik du egzemplioriai, o negatyvai dingę). Fotokolekcija pernai buvo eksponuojama Šiuolaikinio meno centre (kuratorės Julija Fomina ir Agnė Narušytė), be to, žiūrovams po kojomis buvo išklotos „brandžios MINDYS“.

Pristatyme dalyvauja: Aleksas Andriuškevičius, Robertas Antinis, Erika Grigoravičienė, Lolita Jablonskienė, Česlovas Lukenskas, Agnė Narušytė, Miglė Survilaitė, Gintaras Zinkevičius.

Rengėjų inf.

Birželio 10 ir 11 dienomis tarptautiniame teatro festivalyje TheATRIUM  Klaipėdos dramos teatre bus rodomas garsaus lenkų režisieriaus Michało Borczucho spektaklis „Apokalipsė“, sukurtas pagal legendinio italų kino režisieriaus, rašytojo Piero Paolo Pasolinio ir žurnalistės, karo korespondentės Orianos Fallaci kūrinius. Vaidina Varšuvos „Nowy Teatr“ trupė.