Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

2017 m. rugpjūčio  24 d., ketvirtadienį,  18.00 val. „Klaipėdos galerijos“ filiale mados ir verslo centre „Herkaus galerijoje“,  Herkaus Manto g. 22, vyks Arvydo Baltrūno personalinės tapybos parodos „Netyrinėju. Tapau” atidarymas.
 
Jubiliejinėje Arvydo Baltrūno tapybos parodoje „Klaipėdos galerijos“ filiale mados ir verslo centre „Herkaus“ galerijoje eksponuojami natiurmortai ir sakralinio žanro kūriniai, sukurti 1989 -2017 metais, atskleidžiantys dailininko kelią tarp realybės ir mito (sakralinės) idėjų. Tapybos priemonėmis sintetindamas  ir abstrahuodamas realybę tapytojas nepaliaujamai  ieško plastinių tikrovės  ir dvasinio pasaulio prasminių sąlyčio taškų. Nuolat naikindamas ribas tarp abstrakcijos ir realybės  peizažo, natiurmorto, figūrinės kompozicijas žanruose, ieško ir meninės kalbos pokyčių. Visai kūrybai būdinga ne tik modernistiniai bet ir avangardistinės postmodernizmo, fluxus idėjos, realizuotos įvairiuose hepeningų, plenerų festivaliuose ir parodose. Molbertinėje  tapyboje Baltrūnas koncentruojasi į šviesą ir kolorito dermes, kurios keitėsi nuo subtiliai blankių sidabriškų tonų iki aštrių kontrastų, o formų santūriai statiška plastika virto dinamiškai kontroversiškomis kompozicijomis. A. Baltrūno kūrybos  amplitudė nepaliaujamai švytravo priešpriešas, kurios tarsi kelio diagramos ženklino ieškojimų kontrastus  ir inspiravo nuolatinę kaitą.

Beveik tris dešimtmečius puoselėjantis ekspresionistinę tapybos raišką, Baltrūnas  į pasaulį žvelgia pirmiausia vertybiniu aspektu. Šioje parodoje šios dinamiškos idėjos reiškė dailininko nuostatą vengti pasikartojimų. Dailininkas yra sakęs, kad  tapyti vien abstrakcijas jam atsibosta, tad jis nuolat  ieško priešingų kelių.  

Arvydas Baltrūnas gimė 1957 metais Vilniuje. 1981 – 1987 metais studijavo Vilniaus dailės akademijoje  tapybos specialybę. Jo mokytojais buvo tapytojai Vladas  Karatajus, Jonas Čeponis, Kostas Dereškevičius. 1997-2016 metais Baltrūnas dėstė  Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykloje, nuo  2000 m. dirba Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1992 metų. Įkūrė grupę „Ė“ ir yra jos narys nuo 1994 metų. Yra gavęs aukščiausio laipsnio valstybines stipendijas 2001 ir 2008 metais. Tapytojas surengė apie 30 asmeninių parodų, dalyvavo arti 100 bendrų parodų ir plenerų Lietuvoje ir užsienyje.
Paroda vyks iki rugsėjo 20 d.

Rengėjų inf.

2017 m. liepos 27 d. 17.00 val. „Klaipėdos galerijoje“, Bažnyčių g. 6, vyks satyrinių, humoristinių piešinių ir karikatūrų parodos – konkurso „Humoristinis brizas. Neužšąlantis kultūros uostas“ atidarymas.

„Klaipėdos galerijoje“ jau ketvirtus metus rengiamoje tradicinėje Nacionalinės karikatūristų asociacijos „Humor sapiens“ parodoje, dedikuotoje Jūros šventei, pristatoma geriausių šalies karikatūristų kūryba. Lietuvos humoristai šmaikščiai ir išmoningai gvildena žmogaus,  jūros ir mus supančios aplinkos problemas, per praeities ir dabarties humoristinę, satyrinę prizmę linksmai ir rimtai dalijasi įžvalgomis apie praeitį ir ateitį, nenutoldami nuo mus supančių realijų, vertina žmogaus būties, prasmės ir galimybių evoliuciją.
 
Karikatūrų paroda „Humoristinis brizas“ suteikia galimybę per lengvą lyg gaivus brizas humoro formą tarsi iš šalies pažvelgti į beprotiškai fantastišką gyvenimo tėkmę. Humoras gelbsti net sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis, jis gali būti optimizmo stimuliatorius, neleidžiantis nugarmėti į pilkumos verpetus, kemsynus ar akivarus. Karikatūros padeda ne tik nugalėti mąstymo inerciją, stereotipus, bet įtraukia ir užburia lankytojus, suteikia vilties irklus visiems, kurie ieško ir nori įsilieti į bendrą idėjų generavimo procesą.

Parodas „Humoristinis brizas“ organizuoja Nacionalinė karikatūristų asociacija „Humor Sapiens“. Parodos kuratorius – šalies ir užsienio linksmosios grafikos mėgėjams gerai žinomas klaipėdietis dailininkas karikatūristas, Nacionalinės karikatūristų asociacijos narys Evaldas Vėgėlė.

Karikatūristų bendruomenė dėkoja viešajai įstaigai „Klaipėdos šventės“, kurios darbuotojų pastangų dėka gaivaus humoro brizas jau ketvirti metai paeiliui aplanko uostamiestį.

Maloniai kviečiame apsilankyti!

Paroda veiks iki rugpjūčio 10 dienos.

Rengėjų inf.

Šiemet sukanka 100 metų nuo 1917-ųjų Spalio perversmo Rusijoje. Kokius įspaudus kultūroje bei mene paliko radikaliai visuomenės santvarką pakeitęs įvykis, liepos viduryje analizuos Thomo Manno festivalis bei jo svečiai. Šiųmetė solidžias tradicijas turinčio festivalio programa „Pandoros skrynia?“ – ketvirtoji iš penkių metų ciklo, skirto paminėti I Pasaulinio karo šimtmetį.

Jau XXI kartą į Nidą grįžtantis Thomo Manno festivalis lankytojams parengė netikėtumų nestokojančią muzikos, žodžio, istorijos, dailės ir kino programą. Kruopščiai sudarytoje programoje Thomo Manno festivalio koordinatorė, Všį Thomo Manno kultūros centro direktorė, dr. Lina Motuzienė išskiria kelias naujoves.

„Festivalio moto pasirinkę I Pasaulinio karo šimtmečio minėjimą, šiais metais sulauksime svečių ne tik iš Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos, bet ir iš Rusijos. Analizuodami 1917-ųjų metų revoliucijos pasekmes kultūros bei meno erdvėje, į pokalbį turime įtraukti ir šios šalies intelektualus. Šiemet į Nidą atvyks žymus Rusijos žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Konstantinas von Eggertas, kalbėsiantis intriguojančia tema apie šimtmečius nepraeinamą praeitį“, – sakė festivalio koordinatorė dr. L. Motuzienė.

Thomo Manno festivalio pradžios koncerte be kitų kūrinių skambės ir specialiai festivaliui sukurtas jaunosios kartos kompozitorės Dianos Čemerytės kūrinys „Laiškai: Venecija-Nida“. Jam kompozitorė įkvėpimo ieškojo Thomo Manno novelėje „Mirtis Venecijoje”. Festivalyje pirmą kartą bus atliekami kompozitorių Franzo Danzi, Carlo Nielseno, Györgyo Ligeto pučiamiesiems instrumentams parašyti kūriniai. Vienas iš Thomo Manno festivalio koncertų bus skirtas rusų kompozitorių Aleksandro Glazunovo, Aleksandro Čerepnino bei Alfredo Schnittke‘ės kūriniams.

Pirmą kartą Thomo Manno festivalio istorijoje buvo paskelbtas esė konkursas jaunimui ir išrinkti jo nugalėtojai.

„Didžiai mūsų nuostabai sulaukėme gausaus jaunų žmonių įsitraukimo. Iš daugybės esė kompetetinga komisija atrinko tris laimėtojus, kurie šių metų festivalyje turės galimybę savąją kūrybą pristatyti tarptautinei publikai“, – džiaugėsi dr. L. Motuzienė.

Kaip ir kasmet vakaroti kvies Thomo Manno festivalio kinas, kur bus pristatomi vieni geriausių Lietuvos, Vokietijos ir Lenkijos režisierių darbai. Šiemet festivalyje pirmą kartą išvysime animacinį filmą, kurį gyvai įgarsins vokiečių muzikas ir medijų menininkas Thomas Köneris.
Istorijos atspindžius įžvelgti dailėje Thomo Manno festivalio lankytojus kvies kone kasdien vis kitoje erdvėje atidaromos parodos.

Festivalyje bus galima įsigyti leidyklos „Sofoklis“ išleistą knygą Manfredo Flügge‘ės parašytą knygą „Thomo Manno šeimos šimtmetis“, kurią iš vokiečių kalbos išvertė Kristina Sprindžiūnaitė.
Thomo Manno festivalį ilgus metus globoja Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Daugiau informacijos: Mindaugas Linkaitis, Thomo Manno festivalio atstovas žiniasklaidai, tel. +370 686 59892

Rengėjų inf.

2017 m. liepos  7 d., penktadienį  17.00 val.
„Klaipėdos galerijos“ filiale mados ir verslo centre „Herkaus galerija“,  Herkaus Manto g. 22, vyks
Gintaro Palemono Janonio tapybos parodos „Rinkinys” atidarymas
 
Gintaras Palemonas Janonis – vienas žymiausių lietuvių viduriniosios kartos  tapytojų, restauratorius, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Jo kūrybai būdinga supaprastinta raiška ir tapybos nostalgiškas  minimalizmas, piešinio gracija, skambūs spalviniai deriniai, bylojantys apie  tapytojo meistrystę, ilgametės patirties suformuotus kūrybos principus.   G. Janonis – kolorito meistras, plėtojantis fovistų ir ekspresionistų atradimus. Pagrindinės dailininko kompozicijų ašys – peizažai, interjerai, figūrinės kompozicijos.

„Sėdinčios, stovinčios, gulinčios... Taip dažniausiai Janonis vadina figūrinių kompozicijų ciklus, kuriuose dominuoja nuogos moters atvaizdas. Apibendrintas, kiek schemiškas figūrų pozas, apimtis ir siluetus pabrėžia ryškiaspalvės peizažo ar interjero detalės. Tapymo maniera šiose figūrinėse kompozicijose kinta priklausomai nuo sumanymo. Ji daugiau ar mažiau ekspresyvi su iš anksto apibrėžtomis detalėmis“, – dailininko kūrybą apibūdina menotyrininkė Rita Mikučionytė.
 
 G. P. Janonis gimė  1962 m. 1986 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 2001 m. Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Nuo 1988 m. restauruoja sienų tapybą, nuo 2001 m. aukščiausios kategorijos dailininkas restauratorius. 1997 m. stažavosi Florencijoje.

Nuo 1986 m. aktyviai rengia personalines tapybos parodas, jo kūrinių yra Lietuvos ir Europos muziejų rinkiniuose, privačiose kolekcijose, daugiausiai darbų yra iškeliavę į Vokietiją. Menininko mokytojai – Vincas Kisarauskas, Antanas Gudaitis, Augustinas Savickas ir kt.
 
Paroda vyks iki rugpjūčio 3 d. 

Rengėjų inf.

Birželio 28 d., trečiadienį, 16 val., M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, M. Žilinsko dailės galerijoje vyko XIV „Kaunas Photo“ festivalio, prasidėsiančio rugsėjo 1 d., programos pristatymas. Festivalio vadovas Mindaugas Kavaliauskas atskleidė šiųmetines vandens temos gaires ir su džiaugsmu pranešė, kad XIV festivalį globoti sutiko prezidentas Valdas Adamkus, kuris visą savo gyvenimą kovojo už vandens išsaugojimą gryniausioje jo formoje.

XIV festivaliui paskelbus atvirą konkursą teikti darbus, jų sulaukta virš 200 daugiau nei iš 50-ties pasaulio šalių. Iš visų atsiųstų portfolio buvo išrinkti tik aštuoni autoriai, kurių darbai bus eksponuojami parodose. Vienas iš laimingojo aštuoneto, kaip ir kasmet, bus išrinktas „Kaunas Photo Star“ nugalėtoju ir surengs savo solinę parodą Kauno fotografijos galerijoje. Laimėtojas bus paskelbtas rugsėjo 1 d. Festivalio parodose bus pristatyti šie atviro konkurso būdu atrinkti autoriai ir jų darbai: Turi Calafato (Italija) „Diena paplūdimyje. Sicilijos vasara“ (jau eksponuojama įžanginėje Kaunas Photo festivalio parodoje „Pliažo sezonas“), Päivi Koskinen (Suomija) „Pirmadienis“, Mayumi Suzuki (Japonija) „Atkūrimo testamentas“, Jan Caga (Čekija) „Dunojus – Mėlynoji upė“, Tymon Markowski (Lenkija) „Tėkmė“, Yan Wang Preston (JK) „Upė Motina“, Pierfrancesco Celada (Italija) „#Instagramprieplauka Honkongas“ ir John Trotter (JAV) padaręs labai jausmingą darbą apie vandens trūkumą Kolorado upėje.

Rengėjų inf.

Norvegijos literatūros karaliene vadinama autorė – neabejotinai viena laukiamiausių viešnių šiemet lapkritį vyksiančiame tarptautiniame literatūros festivalyje „Vilniaus lapai“. Įtaigaus žodžio galia rašytojai pavyko užkariauti daugelio skaitytojų širdis visame pasaulyje.

Vertinama ir skaitytojų, ir kritikų

Į susitikimus su lietuvių ir užsienio literatūros žvaigždėmis jau antrus metus kviesiantis ir pernai didelio skaitytojų susidomėjimo sulaukęs festivalis „Vilniaus lapai“ šiemet siūlys ne mažiau intriguojančią programą. H. Wassmo – viena iš tų viešnių, kurių daug reklamuoti nereikia. Į lietuvių kalbą yra išverstos ir išleistos net vienuolika jos knygų – o tai yra daugiau kaip pusė šios autorės kūrinių. Tarp knygų lietuvių kalba yra ir garsioji „Dinos knyga“, viena iš įžymios trilogijos knygų, pagal kurią 2002 metais buvo sukurtas filmas. Šis H. Wassmo kūrinys buvo ir perkamiausia 9-ojo dešimtmečio knyga.

Rengėjų inf.

EDIT Klaipėda Street Art festivalis siekia ne tik sukurti gražių, didelio formato piešinių ant sienų, bet ir atskleisti viešosios erdvės teikiamas galimybes dialogui ir bendravimui.  Todėl gatvės meno festivalis EDIT į Klaipėdą pakvietė italų menininką Fra Biancoshock, kuris pats savo kūrybos žanrą įvardija kaip efemeralizmą - gatvės ir performanso menus jungiančią kryžkėlę. Jis kuria trumpalaikes, įvietintas meno instaliacijas, kurios gyvuoja tam tikrą laiką ir išlieka tik fotografijų ir video formatu.

F. Biancoshock prieš atvykdamas domėjosi Klaipėdos istorija, socialinėmis realijomis, ypatumais ir prašė festivalio kuratorių atsiųsti kaip galima daugiau medžiagos. Menininką sudomino Kaliningrado kaip menamos ir tikros grėsmės artumas, todėl pirmoji intervencijų serija vadinasi „spalvų karas”. Iš aerozolinių dažų skardinių padaryti mini-tankai važinėjasi pietiniuose rajonuose, o nedidelis povandeninis laivas skrodžia bangas viename iš H.Manto gatvės kiemų. Pusiau juokaudamas, pusiau rimtai Biancoshock interpretuoja geopolitinę Lietuvos kaip Europos Sąjungos pasienio situaciją, bei jau vykstantį nematomą informacinį karą, kai sunku pasakyti, kurios naujienos tikros, o kurios – tik „fake news”.

Apžiūrėjęs sovietinę pietinių rajonų gyvenamųjų namų architektūrą menininkas suprato, kad spalvų karo intervencijos turi ir dar vieną prasmę.

„Čia nėra labai daug įvairovės, visi daugiabučiai identiški vienas kitam. Norėtųsi įkvėpti gyventojus pradėti spalvų revoliuciją, jog jie kūrybiškai sukiltų prieš kasdienybę”, – sako F. Biancoshock.
Aplinkiniai gyventojai susidomėję stebėjo menininką iš balkonų, sveikinosi, domėjosi, kas čia vyksta ir netgi siūlė atnešti žaislinių tankų.

Šių metų Lietuvos kultūros sostinė Klaipėda – miestas prie vandens, vienintelis Lietuvos uostamiestis. Šią ypatingą miesto aurą festivalio kuratoriai siekia pabrėžti skatindami dalyvaujančius menininkus sukurti darbų jūros tematika. F. Biancoshock Dangės upe ant gelbėjimosi rato išplukdė akvariumą su penkiomis auksinėmis žuvelėmis.

„Uostas yra lyg vartai, pro kuriuos į šalį patenka kroviniai, žmonės, mados ir naujovės. Šios žuvytės - pabėgėliai iš gyvūnų prekių parduotuvės, atvykusios čia, į Klaipėdą, ieškoti geresnio gyvenimo. Žuvytėms pasisekė, jų pabėgelių statusas buvo patvirtintas ir sėkmingai rasti nauji namai.” – šypsosi  F. Biancoshock.

 Fra Biancoshock Italijoje dirba su pabėgėlių centrais, jį jaudina Viduržemio jūroje skęstančių laivų problematika. Žinia, kad Lietuva pirmoji šalis, kuri sutiko priimti pabėgėlius iš Čečėnijos, paskatino menininką sukurti šią instaliaciją.

„EDIT Klaipėda Street Art“ – penkerius metus vykstantis gatvės meno festivalis, šiemet iš Vilniaus persikėlęs į Klaipėdą. Festivalio metu meninkas Ricky Lee Gordon (PAR) išpieškė keltą Baltija, keliantį iš Naujosios perkėlos, architektai SPRIK sukūrė instaliaciją Baseinas Smiltynės jachtklube, Tellas (Italija) išpiešė piliavietės rytinės kurtinos sieną, Seikon (Lenkija) jau baigė piešinį ant Parodų rūmų, A. Bran išmargino apleistą namą Liepų g. 75.

Festivalyje dar laukia kino vakaras EDIT: STREET ART FILM FEST ir koncertas, kuriame pasirodys mono projektas KOTORI, Liepos 1d.  20 val. Klaipėdos kultūros fabrike.
Visos festivalio naujienos interneto puslapyje www.editstreetart.com ir socialiniame tinkle www.fb.com/edistreetart

Gatvės meno festivalį „EDIT Klaipėda Street Art“ organizuoja leidykla „Lapas“ ir VšĮ „Project Day by Day“. Festivalis yra Kultūros Uostas/Klaipėda Lietuvos kultūros sostinė renginių dalis ir yra dalinai remiamas Klaipėdos miesto savivaldybės.

Rengėjų inf.

Pilies menėje sparnais plakančiam čiurliui atrodė, kad langas, pro kurį galima pasiekti dangų yra, štai tame paveiksle. Iš vakaro įsibrovęs į Panemunės pilies erdvę, čiurlys naktį ant kojų sukėlė pilies apsaugos tarnybą ir pirmasis išvydo menininko Justino Vaitiekūno tapybos parodą, kuri čia buvo atidaryta vakar vakare. Čiurlio kelione į paveikslą labiausiai džiaugėsi pats menininkas. „Vadinasi, paukštis pamatė tai, ką norėjau savo paveiksle išgauti – erdvę“, - po parodos atidarymo sakė autorius.

Erdvė – itin svarbi Justino Vaitiekūno dvidešimtiems metų kūrybą apžvelgiančios parodos detalė. Vilniaus dailės akademijai priklausančioje, bene labiausiai autentiškoje XVII-XVIII amžiaus Lietuvos rezidencinėje pilyje veikianti Pilies galerija – irgi tarsi meno kūrinys. Restauracijos dar laukiančios sienos sugėrė Justino Vaitiekūno spalvas ir potėpius. „Tobulesnio apšvietimo neįsivaizduoju, - vaikščiodamas po galerijos erdves kalbėjo tapytojas. – Mano paveikslai čia kabės be jokių lempų ir prožektorių, žmonės juos galės matyti šviesoje, kurioje juos ir tapau“.   

Turistų vasarą itin lankomoje Panemunės pilyje, Jurbarko rajone surengta antroji tapytojo kūrybos dvidešimtmečio apžvalgai skirta paroda. Pirmoji dar pavasarį vyko Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“. Trečioji dalis, Lietuvos nepriklausomybės 100-mečio proga, planuojama Palangoje, Antano Mončio name-muziejuje.

Pilies galerijoje vakar susirinkę meno gerbėjai galėjo pamatyti 45 itin didelio formato tapybos darbus. 16 iš jų – niekur nerodyti. „Kai kurie šios parodos darbai sukurti paskutinįjį praėjusio tūkstantmečio dešimtmetį, - juokauja menininkas. – Visi parodos darbai yra svarbūs mano paties tapybos raidai. Nesu projektinės kūrybos šalininkas, viskas, ką tapau, susiję su gyvenimu ir tapyba“.
Visą savaitę Pilies galerijoje kabinęs didžiulius savo darbus Justinas Vaitiekūnas negali atsidžiaugti ypatingomis erdvėmis. „Yra nedaug salių, kuriose paveikslą gali žiūrėti iš 40 metrų nuotolio, - sako. – Pilyje esama ne vienos, o daug galerijų. Jose randasi galimybė panirti į tapybą, joje būti“.  
Justino Vaitiekūno paveiksluose akylesni jo tapybos gerbėjai atpažins konkrečias vietas, konkrečius, su realybe susijusius motyvus. Metai, kuriais kūriniai buvo atlikti, specialiai neįvardinti. „Kūryba kaip ir pasaulis – prasideda ir baigiasi. Vienas etapas praeina, ateina kitas, norisi naujos kokybės, naujų darbų“, - neabejoja dvidešimtąją personalinę savo parodą surengęs menininkas.   

Daugiau informacijos: Rima Blažytė – +370 616 27529

Justinas Vaitiekūnas
Tapyba
2017 m. birželio 22 – spalio 22 d.
Panemunės pilis
Jurbarko rajonas
Parodos kuratorė Rima Blažytė

.
 
 

Rengėjų inf.

Birželio 27 d., antradienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma keramiko Algimanto Patamsio kūrybos paroda „Anapus švytėjimo“. Paroda vyks iki liepos 11 d.
A. Patamsis – vienintelis Lietuvos dailininkas, kuriantis kristalinės glazūros kūrinius, pasižyminčius estetiškais ir subtiliais paviršiaus efektais. Parodos lankytojai turės galimybę išvysti naujausius autoriaus darbus, sukurtus šia įnoringa ir unikalia keramikos meno technika.

Savo kūryboje A. Patamsis teigia bandantis atrasti kelią į gamtos ir dvasios harmoniją. „Visa apimanti Visata man yra gyvenimo ir kūrybos stimuliatorius, atskleidžiantis būties prasmę. Amato paslapčių įsisavinimas, nuolatiniai formos ir glazūros ieškojimai žadina vaizduotę ir leidžia kurti visiškai naują tikrovę.“

Keramikas Algimantas Patamsis 1979 m. baigė keramikos specialybę Valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Nuo 1985 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Daugiau nei trisdešimt metų A. Patamsis gilinosi į keramikos technologiją. Pamėgęs kietąjį porcelianą, eksperimentavo, bandė įvairias porceliano masės sudėtis ir ypač susižavėjo kristaline glazūra – sudėtingiausia ir kaprizingiausia iš visų glazūrų. Vienas pirmųjų Lietuvoje pasirinkęs šią technologiją, A. Patamsis ją iki šiol tobulina. Sudėtingos technologijos procese išgaunamą kristalinę glazūrą kūryboje naudoja vos keli šimtai pasaulio keramikų. Iš jų – tik 2 lietuviai: Los Andžele (JAV) gyvenantis Kęstutis Mikėnas ir Vilniuje – Algimantas Patamsis.

Parodose dalyvaujantis nuo 1979 m., savo unikalius kūrinius pristatęs meno gerbėjams Lietuvoje ir užsienyje, šiandien A. Patamsis vertinamas kaip vienas geriausių keramikos technologijų žinovų ir savitas menininkas. 2005 m. keramikas dalyvavo pirmojoje tarptautinėje kristalinių glazūrų parodoje „Crystallines“, vykusioje Vallauris mieste (Prancūzija); 2013 m. – tarptautinio kongreso „Cristalls 2013” parodoje La Bisbal d'Empordà mieste (Ispanija). Tais pačiais metais surengė pirmąją personalinę kristalinės keramikos parodą „Ugnies snaigės“ Kėdainių krematoriume.
A. Patamsio parodą „Anapus švytėjimo“ iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga. Parodos lankymas – nemokamas.

Rengėjų inf.

POST galerija, Laisvės al. 51A, Kaunas
Atidarymas 2017 06 26, 19 val.

Maloniai kviečiame Jus į interaktyvios keliaujančios parodos „Pasaulis semiotiko akimis“, skirtos įžymaus kalbotyrininko, semiotiko, rezistento ir lietuvių diasporos kultūros veikėjo Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) 100-osioms gimimo metinėms, atidarymą, kuris įvyks birželio 26 d. (pirmadienį) 19 val. Kaune, galerijoje „POST“ (Laisvės al. 51a, 4 aukštas).
 

Atidarymo renginyje dalyvaus: A. J. Greimo mokinys ir bendradarbis Eric Landowski, KTU Tarptautinio semiotikos instituto direktorius ir 13-ojo Pasaulinio semiotikos kongreso rengėjas Dario Martinelli, parodos kuratorė, semiotikė Gintautė Žemaitytė.
 
Greimas buvo linkęs suvokti savo buvimą pasaulyje kaip skirtingų vaidmenų atlikimą. Parodoje pristatomi paties Greimo vaidmenys yra lyg įžanga į šio spalvingo žmogaus biografiją, padedanti suvokti jo užmojų mastą.
Paroda suteikia galimybę keliais skirtingais būdais susipažinti su Greimo semiotika, svarbiausiu jo gyvenimo projektu. Optinė instaliacija „Semiotizatorius“ pristato semiotinį žvilgsnį į pasaulį, kuris žmogui įgyja reikšmę tik per kalbą ir kitas semiotines sistemas. Komiksuose keletas svarbių Greimo semiotikos sąvokų įgyja žaismingų pasakojimų pavidalą. „Semiotikos žemėlapyje“ fiksuojamos dvejopos Greimo semiotikos teritorijos: kas tyrinėjama ir kokiose šalyse tęsiami Greimo mokyklos darbai.
Spalio mėnesį numatoma šią parodą pristatyti ir Vilniuje Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje.
 

Parodos rengėja – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.
Partneriai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras, Tarptautinis semiotikos institutas, Kauno technologijos universitetas, IASS-AIS Pasaulinis semiotikos kongresas “CROSS-INTER-MULTI-TRANS-”.
 
Daugiau apie renginį ir pačią parodą prašome skaityti svetainėje ir FB.