Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Vasario 25 d.–kovo 11 d. lietuviška muzika skambės Lietuvos regionų bažnyčiose. Jauni talentingi muzikai ypatingų Lietuvai metų pradžią pažymi visus kviesdami į koncertų ciklą „Lietuvos 100-mečio keliais per Lietuvos bažnyčias“. Koncertuose skambės gražiausi lietuvių kompozitorių kūriniai, o juos atliks ir žinomi Lietuvos operos dainininkai, ir dar tik kylančios operos žvaigždes. Tai nacionalinės premijos laureatė, operos primadona, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Irena Milkevičiūtė. Kartu su profesore pasirodys ir jos studentės Emilija Finagėjavaitė bei Eglė Stundžiaitė. Nacionalinės premijos laureatė, operos solistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedros vedėja, profesorė Asta Krikščiūnaitė su savo studentais: Ignu Melniku, Monika Kučinska, Monika Junkaryte, Oksana Sokolova, Emile Dačinskaite bei Kauno muzikinio teatro solistas tenoras Povilas Padleckis.
 

Rengėjų inf.

Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje LR Prezidentūroje (Vilniaus g. 33, Kaune) sausio 18 d., ketvirtadienį, 17.30 įvyks Kauno žydų religinės bendruomenės išleistos proginės paauksuotos monetos, skirtos Kauno Gaono Rabino Icchako Elchanano Spektoriaus (1817–1896) 200-tosioms gimimo metinėms paminėti, pristatymas.

Rabinas Icchakas Elchananas Spektorius buvo vienas žymiausių XIX a. rabinų ir Talmudo išminčių. 1864 m. Rabinas Spektorius išrinktas vyriausiuoju Kauno rabinu ir užėmė šias pareigas iki savo mirties 1896 metais. Rabinas Spektorius nenuilsdamas dirbo savo darbą, o per paskutiniuosius keturiasdešimt savo gyvenimo metų buvo vis labiau pripažįstamas kaip iškiliausias rabinų autoritetas. Jis gausiai susirašinėjo su rabinais, bendruomenėmis, filantropais ir įvairių pasaulio šalių įgaliotaisiais asmenimis, kurie ieškojo jo patarimų ir pamokymų visais įmanomais su žydais ir judaizmu susijusiais klausimais. Rabino Icchako Elchanano darbai „Beer Icchak“ (Izaoko šulinys), „Ain Icchak“ (Izaoko šaltinis) ir „Nachalat Icchak“ (Izaoko palikimas) atnešė jam šlovę kaip savo laikų vieno iš pačių autoritetingiausių įstatymų mokytojų. Rabinas Icchakas Elchananas mirė 1896 m. kovo 6 d. Kaune. Po mirties jo vardu buvo pavadinti vaikų namai J. Gruodžio g. (šiuo metu pastate veikia vaikų muzikos mokykla). Jo gedėjo žydai visame pasaulyje. Tebūnie palaimintas jo atminimas.

Rengėjų inf.

Mes keičiame istoriją, ar istorija keičia mus? Kas svarbiau – tikslūs faktai, ar juos apipinantys pasakojimai? Ar egzistuoja objektyvi istorija? Ar jos kam nors reikia? Kodėl nė viena mūsų diena nepraeina be istorijų? Dokumentinių kultūros apybraižų ciklas „Kultmisijos“ šį sekmadienį kviečia pasikalbėti apie kultūrą ir istoriją.

„Be istorijų žmogus neįsivaizduojamas. Mums patinka istorijos ir mes kiekvieną dieną jas pasakojame susitikę vienas su kitu: tai įaugę į mus ir tai yra vienas iš žmogiškumo aspektų“, – sako kultūros antropologas, žurnalistas Virginijus Savukynas. Jis priduria, kad nors pasakoti yra puiku, norint žvelgti giliau, tai, kas pasakojama, visuomet reikia analizuoti.

Kaip atsitinka, kad istorijos pasikeičia taip, kad jas vargiai galima pažinti? „Paplinta toks reiškinys, kaip populiarūs perpasakojimai, ir kuo populiaresni ir kvailesni, tuo geriau. Svarbu yra ne jų pagrįstumas, o jų kiekis per mėnesį, po to per savaitę, gali būti net per dieną. Propagandos tyrinėtojai pastebi, kad šiuolaikinis žmogus vartoja pranešimus apie įvykius. Tam, kad laimėtum propagandiniame kare tau iš principo reikia kas pusvalandį pateikti naują sensaciją“, – aiškina filosofas, kultūros teoretikas, antropologas prof. Gintautas Mažeikis, pridurdamas, kad net BBC ar CNN sugeba išlaikyti žmonių dėmesį viena sensacinga istorija ne daugiau nei dvi dienas.

Rengėjų inf.

Vilniaus senamiestyje įsikūrusi galerija „Meno niša“ tęsia projektą „Meno erdvė jauniems menininkams“ ir sausio 17 d. pristato jaunosios kartos tapytojos Monikos Plentauskaitės (g. 1993) parodą „Butaforijų parkas“. Tai bus pirmoji Vilniaus dailės akademijoje tapybos magistrantūrą studijuojančios menininkės solo paroda sostinėje. M. Plentauskaitė pasakoja, kas įkvepia jos kūrybą ir ko žiūrovams tikėtis naujoje ekspozicijoje.

Rengėjų inf.

Kodėl naujųjų metų nepradėjus viešnage muziejuje? Sausio mėnesį galite sudalyvauti net septyniuose edukaciniuose užsiėmimuose ir kituose renginiuose, kurie vyks muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius).

Sausio mėn. 18 d. (ketvirtadienį) 16 val. įvyks Senjorų klubo susitikimas, kurio metu pakviesime pasivaikščioti ir susipažinti su nuolatinėmis Tolerancijos centro ekspozicijomis bei naujai atidarytu Samuelio Bako muziejumi. Senjorų klubas yra skirtas smalsiems vyresnio amžiaus vilniečiams ir miesto svečiams, norintiems plėsti akiratį ir įdomiai praleisti laisvalaikį. Prie klubo galima prisijungti bet kada – išankstinės registracijos nėra, o dalyvavimas nemokamas, tad labai laukiame tiek klubo senbuvių, tiek naujų narių. Papildomos informacijos mielai suteiks edukacinių programų vadovė Jurga Jackevičiūtė (el. p. [email protected], tel. 8 663 53322).

Sausio mėn. 18 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. įvyks profesoriaus Audriaus Beinoriaus paskaita „Žydai Indijos istorijoje, kultūroje ir politikoje“. Daugiau informacijos – artimiausiu metu.

Rengėjų inf.

Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaune) sausio 18 d., ketvirtadienį, 17 val. vyks knygos „Architektūriniai pasivaikščiojimai ir paveldosaugos aktualijos: skiriama Nijolei Lukšionytei“ pristatymas.

Nijolė Lukšionytė (1954–2014) – iškili Lietuvos architektūros istorikė, paveldosaugos specialistė, 2006 m. apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už kūrybišką istorinės atminties žadinimą ir Lietuvos architektūros paveldo aktualizavimą veikaluose „Antanas Vivulskis (1877–1919): tradicijų ir modernumo dermė“ (2002); „Vilniaus architektai 1850–1914“ (lenkų k.) (2005). Jos išaugintas gausus dabar jau brandžių mokslininkų būrys vertina profesorę kaip vieną didžiausių savo mokytojų ir kūrybinių vedlių.

Rengėjų inf.

Sausio 12 d. į Lietuvos kino teatrus atkeliauja jaudinantis filmas „Močiute, Guten Tag!“. Dokumentinio kelio filmo režisierės seserys Jūratė ir Vilma Samulionytės, lydimos kamerų, ryžosi pažinti savo močiutės vokietės nutylėtą gyvenimo istoriją. Kelionė atskleidė, kiek daug net patys artimiausi žmonės nežino apie savo šeimos narius.

Įkvėptos šios patirties, seserys Samulionytės klausia, gal metas pasikalbėti ir į naująjį savo filmą ypač skatina atvykti anūkus su močiutėmis, pabūti drauge, po filmo pasikalbėti. Juolab kad kūrėjų iniciatyva atlikta apklausa atskleidė, jog beveik pusė vyresnių nei penkiasdešimties  didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų kine nebuvo daugiau nei dešimt metų.

Rengėjų inf.

Sausio 18–20 dienomis į kino sales vilniečius kvies Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. Šiemet žiūrovai bus pasitinkami ne tik įprastu šūkiu „Trumpi, bet filmai“, bet ir jį lydinčiu „Trumpas, bet festivalis“. Nacionalinėje konkursinėje programoje varžysis vienuolika jaunųjų Lietuvos kino kūrėjų darbų, pernakt bus rodomi ryškiausi pastarųjų metų filmai iš viso pasaulio, mažieji kino mylėtojai žiūrės nuotaikingus filmukus, o netikrų naujienų (fake news ) ir abejojimo valdžia bangą analizuos specialioji filmų programa „Pasitikėk manim“.

„Dvyliktus metus organizuodami renginį susidūrėme su finansiniais iššūkiais, todėl šįkart pakviesime į vienuoliktąjį su puse festivalį. Gavus perpus mažesnį finansavimą, festivalis vyks tik Vilniuje, bus perpus trumpesnis – truks parą su puse. Nepaisant to, rodysime itin aktualią, dabartčiai atliepiančią ir todėl kiekvienam svarbią filmų programą,“ – teigia festivalio meno vadovė Marija Razgutė.

Rengėjų inf.

Sausio 10 d., 17.30 val., Kauno fotografijos galerijoje bus pristatyti du nauji Romualdo Požerskio fotografijų albumai: „Neramūs keliautojai“ ir „Pergalės ir pralaimėjimai“.  Renginyje dalyvaus R. Požerskis ir T. Pabedinskas.
   
   Šios dvi knygos – tai glaudžiai tarpusavyje susiję, ankstyvąją žymaus fotografo kūrybą pristatantys leidiniai. Juos vienija XX a. aštuntojo dešimtmečio laikotarpis, kuriame buvo sukurtos publikuojamos fotografijos, ir bendra motociklizmo tema, į kurią autorius kiekviename leidinyje žvelgia iš skirtingų perspektyvų. Betarpišką santykį su fotografijose įamžintu laikotarpiu padės atrasti kartu su fotografijomis eksponuojamas R. Požerskio jaunystės dienoraštis, mėgėjiški filmai ir fotografo bendražygių asmeniniai nuotraukų albumai.

   Knygoje „Neramūs keliautojai“ pristatomos 1971-1975 m. R. Požerskio bei jo jaunystės draugų asmeninio albumo fotografijos ir autoriaus to meto dienoraščio fragmentai. Praėjusio amžias aštuntojo dešimtmečio pirmojoje pusėje R. Požerskis, jo bendramokslis Virgis Lankas, pusbrolis Petras Pocius ir Zenonas Langaitis motociklais keliavo po Lietuvą, kartais išsirengdavo ir į tolimesnes keliones, pavyzdžiui, Taliną. Jaunieji motociklininkai tuomet savęs nesiejo nei su baikerių judėjimu, nei su Kaune gyvavusia hipių bendruomene. Tačiau kelionės, laisvė, kartais romantiška, o kartais dramatiška patirtis kelyje buvo neišvengiamai susiję su tuomete alternatyvia Vakarų kultūra ir jos maištinga dvasia. Romualdas su bičiuliais klausėsi The Doors, Led Zeppelin ar Black Sabbath, skaitė Jacką Kerouacą, patys siuvosi motociklininkų striukes su „kutosais“, plačius džinsus ir… svajojo apie laisvą Lietuvą, be politinių, ideologinių suvaržymų, be asmens laisvės apribojimų.
  

Albume „Pergalės ir pralaimėjimai“ publikuojamos 1974-1976 m. sukurtos R. Požerskio ankstyviausios to paties pavadinimo serijos fotografijos. Jose tęsiama panaši tema – nuotraukose įamžintas motokrosas. Tačiau šioje serijoje vyrauja jau ne spontaniškas akimirkos fiksavimas asmeniniam albumui, o apgalvoti kūrybiniai sprendimai bei siekis sukurti vieningą fotografijų ciklą. Čia atsiskleidžia savita autoriaus pasaulėžiūra ir kūrybinis braižas, netrukus leidęs tapti Lietuvoje ir pasaulyje žinomu fotomenininku. Fotografijose siekiama užfiksuoti ne fizinį veiksmą, o psichologinę varžybų atmosferą. Svarbiausia šio serijoje – žmogaus vidinio pasaulio atvėrimas dabarties akimirkos atvaizde. Įvykio kontekstas R. Požerskio fotografijose svarbus tik tiek, kiek jis leidžia atskleisti žmogaus dvasinę būseną, kurią fotografas stengiasi įamžinti kuo mažiau kišdamasis į fiksuojamą situaciją, išlikdamas neutraliu stebėtoju.

   Taigi galima teigti, kad naujos R. Požerskio knygos leidžia žiūrovui ir skaitytojui sekti dviejų intriguojančių istorijų vingius: viena vertus, jose autentiškai pasakojama apie ryškų Lietuvos istorijos ir asmeninio fotografo gyvenimo tarpsnį; kita vertus, leidiniuose pateikiamos fotografijos, iš kurių didelė dalis publikuojamos pirmą kartą, leidžia matyti kaip jaunatviško polėkio vedamas autorius vos kelių metų laikotarpyje atranda savo kūrybinį kelią ir įsilieja į žymiausių Lietuvos humanistinės fotografijos kūrėjų gretas.

Tomas Pabedinskas

Albumų leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba

Rengėjų inf.

Sausio 10-17 dienomis „Menų spaustuvė“ atsiveria išskirtinai jaunajai auditorijai –2018-ųjų tarptautinis festivalis „KITOKS“ į spektaklius kvies vaikus ir jaunimą. Šiais metais į „Menų spaustuvės“ rengiamą festivalį atvyksta scenos menų trupės iš Belgijos, Prancūzijos, Danijos, Vokietijos bei Lietuvos. „Į festivalį visada bandau atsivežti spektaklius, kurie nėra tradiciniai. Norisi, kad spektakliai stebintų žiūrovą neįprastomis raiškos formomis – šiemet vienas tokių yra spektaklis „Laikina žemė“, kurio meniniai sprendimai bus staigmena daugeliui. Formuodama festivalio programą taip pat galvoju apie skirtingas amžiaus grupes – tiek apie kūdikius, kuriems spektaklių Lietuvoje ypač mažai, tiek apie paauglius, kuriuos labai jau sunku prisikviesti į panašaus pobūdžio renginius. Lietuvoje labai pasigendu spektaklių, kurie provokuotų šią publiką ir visai nesvarbu, kad tai patys mažiausieji. Asmeniškai man ypač artimas belgų teatras vaikams, kuris yra „nepatogus“, nes kalba temomis, esančiomis tabu lietuviškai visuomenei.