Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Vasario 7 dieną, Vilniuje, šiuolaikinių menų centre „Menų spaustuvė“ bus pristatomas debiutinis choreografės ir šokėjos Oksanos Griaznovos (šokio teatras „PADI DAPI Fish“) šokio monospektaklis „Asmens kodas“.

Ką asmens kodas gali pasakyti apie asmenybę? Kas nutiktų, jei kodo skaitmenis ištrauktume iš asmens tapatybės dokumentų, valstybės registrų konteksto ir it iš lego kaladėlių konstruotume naują pasakojimą? O. Griaznova „Asmens kode“ į šiuos klausimus atsako kurdama savotišką žaidimą, kuriame žongliruoja savo kodu.  Nuo griežto sekimo skaitmenų sekomis iki intymaus dalinimosi asmeniniais gyvenimo faktais, šis spektaklis sudomins žiūrovus, kurie ieško intelektualinių ir kūrybinių iššūkių.

„Atlikėjos plastinė raiška savyje talpina prasmes, idėjas, turinį, kurį iššifruoti turime patys, pasitelkdami užuominas, nuojautas, asmenines patirtis. Sudėtinga šokio kalba neleidžia protui užmigti, nuolat jį budina, provokuoja.“ – recenzijoje pastebi menotyrininkė Agota Bričkutė. Matematinė choreografija žiūrovus kviečia išlaisvinti vaizduotę ir atrasti savo istoriją ten, kur niekada jos neieškotume - tarp asmens kodo skaitmenų.

Rengėjų inf.

Vasario 22 – 25 dienomis Vilniaus knygų mugės „Muzikos salėje“ pirmą kartą įsikurs džiazo ir klasikos alėjos. Be įprastų muzikinių pasirodymų pagrindinėje scenoje šiemet keturias dienas veiks ir gyvo džiazo klubas bei skaitmeninė klasikinės muzikos salė.

Lietuvos nacionalinė filharmonija, šį sezoną pristačiusi skaitmeninę koncertų erdvę, ketina jos atitikmenį sukurti ir „Muzikos salėje“. Europoje populiarėjanti technologija leidžia klasikinės muzikos gerbėjams nuotoliniu būdu mėgautis kokybiškai transliuojamais koncertais. Filharmonijos stende lankytojai galės klausytis Lietuvos nacionalinio ir Lietuvos kamerinio orkestrų, pripažintų operos solistų bei 77-ojo sezono atidarymo koncertų profesionalių įrašų.

Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą bus galima išgirsti ir gyvai - pagrindinėje „Muzikos salės“ scenoje. Čia klasikinės muzikos mylėtojus taip pat gali sudominti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Vaclovo Augustino diriguojamo Vilniaus miesto savivaldybės choro „Jauna muzika" bei Naujų idėjų kamerinio orkestro pasirodymai. Klasikos alėjos stenduose bus galima susipažinti su organizacijos „Vaidilos klasika“, Lietuvos muzikos informacijos centro, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei pianisto Roko Zubuvo darbais bei leidiniais.

Rengėjų inf.

Europos kamerinės muzikos akademija (European Chamber Music Academy – ECMA) – tarptautinis aštuonias Europos muzikos akademijas apjungiantis tinklas, įkurtas 2006 m. iškilių kamerinės muzikos profesorių ir šio žanro puoselėtojų Hatto Bayerle (altas, Vokietija) bei Johanneso Meisslio (smuikas, Austrija) iniciatyva. ECMA yra Europos jaunuosius talentus puoselėjanti institucija, pagrindinį dėmesį skirianti jau susiformavusiems kameriniams ansambliams – styginių kvartetams, fortepijoniniams trio ir kt. Siekdama skatinti kamerinės muzikos tradicijų raidą, ECMA remia geriausius jaunus ir veržlius ansamblius, organizuoja aukščiausio lygio talentingiausių atlikėjų mokymus bei rūpinasi tolesne koncertine atlikėjų karjera.

Dėl reikšmingų edukacinių pasiekimų kamerinės muzikos srityje 2011 m. dalyvauti tinklo veikloje buvo pakviesta ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Kiekviena iš aštuonių ECMA narių-akademijų – Austrijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Lietuvos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos ir Šveicarijos – savo šalyje kartą per metus surengia po vieną kamerinės muzikos meistriškumo kursų sesiją, į kurią atvyksta ECMA profesoriai ir auklėtiniai. Sesijų metu greta individualių kamerinės muzikos kursų vyksta paskaitos, supažindinančios su priimančios šalies ir kamerinės muzikos istorija bei tradicijomis ir pasiekimais, taip pat organizuojami koncertai, kuriuose ECMA kursuose tobulinęsi ansambliai pristato sesijos metu paruoštus kamerinės muzikos kūrinius.

Rengėjų inf.

Vasario 3 d., šeštadienį, 14 val. lankytojų pageidavimu išskirtinio dėmesio sulaukusioje parodoje „Kampas: Rimvido Jankausko (1957–1993) kūrybos retrospektyva iš Lietuvos ir privačių muziejų“ rengiama dokumentinės vaizdo medžiagos peržiūra, kuri vyks M. Žilinsko galerijos kino salėje. Lino Citvaro kurtame filme prisiminimais apie autorių dalinsis draugai, menotyrininkai ir giminės.

Apie parodoje eksponuojamus brandžiausius savo kūrinius prieš mirtį Kampas yra sakęs: „Žinau, darau kažkokį poveikį teptuku. O koks tas paveikslas, kokios energijos krūvis – nežinau. Paveikslo gimimas daug sudėtingesnis nei jo nutapymas... (…) Visuomet savo darbais arba ko nors ilgiuosi, arba kur nors noriu sugrįžti. Tai man labai brangi tema.“ (K. Mačiulynas. „Juodoji saulė“: pokalbis su dailininku Rimvidu Jankausku-Kampu. In: Europa, Nr.1, 1994, sausio 6, p. 5)

Rengėjų inf.

Vasario 6 – kovo 3 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Povilo Ričardo Vaitiekūno kūrybos paroda „Ūlos g. 19, Mardasavas“. Atidarymas 2018 m. vasario 6 d. 18 val. VGMC (Latako g. 3)

Povilas Ričardas Vaitiekūnas nuo 7-ojo dešimtmečio kaupia savo piešinių archyvą, kurį iki šiol papildo naujais egzemplioriais. Parodoje „Ūlos g. 19, Mardasavas“ pristatoma nedidelė, lig šiol niekur nerodyta šio rinkinio dalis. Laikotarpis, aprėpiantis šešis aktyvios kūrybinės veiklos dešimtmečius, suteikia progą įvertinti išskirtinį autoriaus talentą, piešinių įvairovę, atskleidžia dailininkui svarbius gyvenimo etapus. Į šią kolekciją galima (ir patartina) žvelgti biografiškai. Ankstyvieji kūriniai pasakoja apie šeimą, gyvenimą ir darbą Pažaislyje, susitikimus su bičiuliais ir bendraminčiais. Pastarojo meto pastelėse fiksuoti Dzūkijos gamtovaizdžiai iš Mardasavo kaimo, kur šiandien dailininkas praleidžia daugiausia laiko. 

Rengėjų inf.

Vasario 1– kovo 4 d. Kauno fotografijos galerijoje veiks Remigijaus Pačėsos kūrybos retrospektyvinė paroda „Geltona gulbė neatplauks“. Atidarymas vasario 1 d. 17.30 val., reginyje dalyvaus parodos kuratoriai Agnė Narušytė ir Gintaras Zinkevičius.

Fotografą Remigijų Pačėsą (1955–2015) kolegos prisimena kaip „matytoją”. Šviesai jis turėjo absoliučią klausą. Jo fotografijose tokie paprasti objektai kaip kambario siena, Nidos krantinė, apleista gėlių klomba, švarkas ar šaligatvis tapdavo begalybės įžvalgomis. Iš pradžių, kai jis 1978 m. pradėjo dalyvauti parodose, tai buvo sidabro atspaudai. Nuo 2007-ųjų kasdienybės poetiką papildė spalva. Parodoje pirmą kartą pristatomi visi Pačėsos kūrybos etapai – ne tik „grynoji” fotografija, bet ir montažai, koliažai, monotipijos ir autoportretai.

„Geltona gulbė neatplauks” Pačėsa užrašė ant upės fotografijos, iš kurios sidabro vandenų bene pirmąkart išnyra geltonos gėlės. Taupiomis frazėmis jis mėgdavo vaizdus papildyti numanomo pasakojimo sluoksniu: „Parėjau”, „Antradienis – darbo diena”, „Pilka diena – pilka žuvėdra”, „Pas poeto kapą”. Ilgainiui pakakdavo angliška rašyba iškreiptos nuorodos „shtai”. Galiausiai jos irgi nebeliko, nes vaizdas kalba pats – „šešėlis rodo šviesą” ir pilkuma sprogsta dygiu spalvos juoku.
Marijampolėje gimęs Pačėsa 1979 m. baigė Vilniaus technologijos technikumą ir dešimt metų fotografavo pastatus Miestų statybos projektavimo institutui. Bet įkvėptas Josefo Sudeko, Algimanto Švėgždos ir Jono Kalvelio, stebėjo, kas yra šalia: daiktų ir augalų „viešą gyvenimą”, asfalto plynes, tamsos ir šviesos kompozicijas, absurdiškas sandūras. Kartu su kitais to meto fotografais – Alfonsu Budvyčiu, Algirdu Šeškumi, Vytautu Balčyčiu, Violeta Bubelyte, Gintaru Zinkevičiumi – Pačėsa klausėsi nudėvėto miesto poezijos ir šiukšlių konteinerių žvangesiu šaipėsi iš egzaltuoto kultūros rimtumo. Apie 1991 m. susidraugavęs su menininke Vega Vaičiūnaite, išmoko spausdinti monotipijas, kuriomis visą gyvenimą rašė jausmų kaligrafiją. Paskui vėl grįžo į Marijampolę ir ten fotografavo savo pasivaikščiojimų takus po lietaus, rūke, apkritusius lapais, sniegu, saulėtą, baltą, bet dažniausiai pilką dieną. Bežiūrint į tuos mažyčius nekintančios geometrijos skirtumus, išryškėja heraklitiška laiko upė, kurioje tobulai žvejojo Pačėsa.

Kuratoriai: Agnė Narušytė, Gintaras Zinkevičius

Organizatoriai: Fotografijos muziejaus Vito Luckaus fotografijos centras, Kauno fotografijos galerija Partneriai: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos dailės muziejus
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Rengėjų inf.

Vasario 8 d. galerijoje „Elysium“ esančioje Vilniaus centre, bus atidaryta žymios skulptorės Galinos Dulkinos personalinė porcialiano darbų paroda.

Galina - porceliano skulptorė, kurios darbai jau yra didžiausiuose vakarų Europos privačiose meno kolekcijose. Didelį susidomėjimą tarp meno kolekcininkų autorė įgavo dėl ypatingo talento dirbti su tokia sudėtinga ir trapia medžiaga kaip porcelianas.
Galinos Dulkinos porceliano skulptūrų stilius primena Georges Braque ir kitų suprematistų menininkų paveldą. Vystydama savo pačios modernaus kubizmo formatą Galina Dulkina tiria šio judėjimo principus skulptūroje ir atranda savitą ir atpažįstamą stilių.

Galerijos lankytojai turės išskirtinę galimybę Galinos Dulkinos porcelianą pirmą kartą išvysti Lietuvoje. Parodoje bus pristatoma daugiau nei 25 Galinos porceliano darbai sukurti nuo 2007 iki 2017 metų.

Vilniečiai ir miesto svečiai parodą gali apžiūrėti nuo vasario 8 d. iki kovo 4 d. galerijoje „Elysium“, adresu K. Kalinausko g. 24,  Vilnius; Galerijos darbo laikas – I-V 10.00 – 17.00.

Parodos organizatoriai: Galerija „Elysium“

Daugiau informacijos:
[email protected]
+370 630 71 707

Rengėjų inf.

Pirmosiomis vasario dienomis „Meno avilys“ ir Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) kviečia susipažinti su vienu originaliausių balsų šiuolaikinio kino ir meno pasaulyje laikomo tailandiečių kino režisieriaus ir menininko Apichatpongo Weerasethakulo kūryba. Projektas „Švytintys šešėliai“ – nuo vasario1 d. iki balandžio1 d. truksianti videoinstaliacijų paroda Šiuolaikinio meno centre ir filmų retrospektyva ŠMC kino salėje bei „Skalvijos“ kino centre. Šis išsamus Weerasethakulo kūrybos pristatymas yra pirmasis ne tik Lietuvoje, bet ir platesniame Rytų Europos regione.

Apichatpongas Weerasethakulas (g. 1970 m. Bankoke, Tailande) aktyviai kuria nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios. Režisieriaus filmas „Tropikų karštinė“ („Tropical Malady“, 2004) pelnė Kanų kino festivalio žiuri apdovanojimą, o už filmą „Dėdė Būnmis, kuris prisimena savo praeitus gyvenimus“ („Uncle Boomnie Who Recalls His Past Lives“, 2010) jis buvo apdovanotas Kanų kino festivalio „Auksinės palmės šakelės“ prizu. Weerasethakulas taip pat kuria videoinstaliacijas, performansus, fotografijas. Menininko kūryba plačiai pristatyta svarbiausiuose tarptautiniuose šiuolaikinio meno renginiuose, tarp kurių –11-oji Šardžos bienalė JAE (2013), „dOCUMENTA(13)“ (2012) paroda Kaselyje, 7-oji Stambulo bienalė (2001). Jo solo parodos surengtos tokiose meno institucijose kaip „Tate Modern“ Londone (2016) ir „The New Museum“ Niujorke (2011).

Rengėjų inf.

Pusantros paros trukęs 11,5-asis Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis penktadienio vakarą surengė dvigubą ceremoniją – ir atidarymą, ir uždarymą. Šventės metu apdovanotas Nacionalinės konkursinės programos nugalėtojas, parodyta specialiai renginiui organizatorių sudaryta filmų programa. Geriausiu lietuvišku trumpametražiu filmu paskelbtas režisierės Elžbietos Josadės dokumentinis filmas „Dialogas su Josefu“.

„Filmas apmąsto, kokiu būdu įmanomas santykis ne tik su nutolusia šeima, bet ir su šalia esančiais artimaisiais. Jis siūlo pagarbų įsižiūrėjimą į tėvo pasaulį - lėtą, ne visada sklandų ir reikalaujantį pastangų. Imdamasis iš pažiūros paprasto pasakojimo, filmas aiškinasi bendro gamtos paveikslo ir pasaulio matymo galimybes,“ – savo sprendimą prizą įteikti filmui pagrindė žiuri komisijos nariai.

Šiemet programą vertino kino ir vizualumo tyrinėtoja Natalija Arlauskaitė, kino režisierius Tomas Vengris ir audiovizualinės industrijos konsultantė Eva Brazdžionytė. Filmo režisierė Elžbieta Josadė, sužinojusi apie apdovanojimą, pasidžiaugė, kad geriausiuoju paskelbtas būtent dokumentinis filmas. Nugalėtojai atiteko Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus įsteigtas tūkstančio eurų vertės prizas.

Rengėjų inf.

Vasario 7-15 dienomis, 2018
Parodos atidarymas vasario 6 dieną, 2018, 18.30 – 20.30 (UK laiku)

Sisters From Another Mister performansas 19.30
12 Star Gallery Europe House
32 Smith Square London SW1P 3EU

Vasario 6 dieną 12 Star Gallery Londone bus pristatoma Mildos Batakytės kuruota grupinė paroda „Coming to Terms with Sociotechnical Discrepancies“, kurioje dalyvauja Glitchr (Laimonas Zakas), Robert Powell, Sisters from Another Mister (Milda Lembertaitė and Amelia Prazak), Julijonas Urbonas, Benjamin Westoby. Paroda pristatoma tarpininkaujant Lietuvos kultūros institutui, Lietuvos Respublikos ambasadai Londone ir Europos Komisijos atstovybei Jungtinėje Karalystėje.

Priklausomybė nuo pažangiųjų technologijų kapitalistinėse visuomenėse, technologijos gyvenimo ritmo bei stiliaus dalis; mūsų teikiama informacija (data) surenkama ir panaudojama naujiems politiniams, ekonominiams, socialiniams sprendimams, konstruojamos politinės nuostatos, komercijos, vartojimo cirkuliacija bei kontrolė. Paroda akcentuoja dėmesio stoką individui bei jo gyvenimo kokybei šiame kontekste, priešpriešinamą dominuojančiai technologijai, kurios pagalba projektuojama ateitis, ateities visuomenė.

Parodos dalyviai ir organizatorė analizuoja fenomeną, technologijų ir interneto įtaką mūsų sprendimams, paskirų interesų grupių, kaupiančių bei valdančių duomenis, įtaką sociotechninių, socialinių, individualių normų bei vertybių formavime, įtakos ribas, sąsajas su rasizmu, misogynija, fašizmo formomis, socialine stratifikacija, kvestionuojami ryšiai tarp kolektyvinio mąstymo, socialinių vaidmenų kapitalistinėje sistemoje, individualių asmeninių sprendimų, skirtis tarp reiškinių viešajame diskurse ir už jo ribų.

Laimonas Zakas (Lietuva), menininkas, šiuo metu dirbantis ir kuriantis Olandijoje. Inspiracijos kurybai Zakas semiasi iš galimybių paveiktį virtualų ir realų pasaulius, žinomus principus ir struktūras. 2011 metais jis sukūrė projektą "Glitchr", kuris tapo drąsiu pareiškimu prieš socialinio tinklo status quo, sulaukusiu daug dėmesio iš įvairių technologijų ir meno institucijų, taip pat Facebook, Twitter kūrėjų. Zakas pasirodo tarptautinėse parodose bei parodose internete, tokiose kaip “Sistemos tvarkos ir klaidos mitas” (Jono Meko vizualiųjų menų centras, Vilnius, Lietuva), “The Social Breakdown” (Opificio Romaeuropa, Roma, Italija), "Tactical Glitches" (SUDLAB Neapolis, Italija).

Sisters From Another Mister – Mildos Lembertaitės (Lietuva) ir Amelia Prazak (Šveicarija) bendra autorinė tapatybė. Žaismingoje meninėje praktikoje lyčių vaidmenys, sintetinė skulptūrinės formos kalba, muzikiniai interliudai ir video darbai, taip pat įvairi medžiagiškumo ir vizualinė paieška. Komiški kasdienybės scenarijai ar eskiziški trumpalaikiai asmeninių ar intymių patirčių momentai jungiasi į sudėtingą aliuzijos reprezentaciją. Metodai ir formos link išlaisvinimo ir atskleidimo, taip pat žmogiško kūniškumo bei technologijos santykis yra pasikartojanti tematika duo darbuose. Sisters From Another Mister kūryboje akcentuojama architektūrinė žiūra, kūnų transformacijos ir kūniškos būties-erdvės idėjos kvestionavimas. Kūnas turi akis. Kaip būti fizišku, ne paviršutinišku?
Keletas svarbiausių duo parodų ir performansų: "Punsulis" (Deptford X, Platform 2017, Londonas, Jungtinė Karalystė, 2017); "I Scream, You Scream, We All Scream For Ice Cream" (Fondazione Baruchello, Roma, Italija, 2017); I Am The Grass Beneath My Feet (Chalton Gallery, Londonas, Jungtinė Karalystė, 2017); Perímetro: Cine Expandedo (Centro de Cultura Digital, Meksikas, Meksika, 2016).

Julijonas Urbonas (Lietuva), menininkas, dizaineris, tyrinėtojas, inžinierius, dėstytojas, Vilniaus dailės akademijos prorektorius ir dizaino doktorantas Londono karališkajame koledže.
„Nuo pat vaikystės dirbau pramogų parko plėtroje. 2004-aisiais tapau pramogų parko Klaipėdoje vadovu, ir šiose pareigose dirbau trejus metus. Dirbant šioje srityje kaip dizaineriui bei inžinieriui mane sužavėjo, kaip tai savo tyrimuose vadinu, „gravitacinė estetika“. Ši patirtis yra nepasiekiama niekur kitur ir mane suintrigavo ši, dar nepakankamai išvystyta tema. Nuo tada ši tema tapo mano kūrybinės praktikos ir meno tyrimų branduoliu.

Menininkas yra surengęs daug parodų Lietuvoje ir užsienyje bei sulaukęs tokių įvertinimų kaip prestižinis apdovanojimas už išskirtinumą interaktyviajame mene (Award of Distinction in Interactive Art), Prix Ars Electronica 2010. J. Urbono darbų yra įsigiję privatūs ir vieši meno kolekcininkai, jo darbai įtraukti į Karlsrūhės meno ir medijos centro kolekciją.

Robert Powell (Jungtinė Karalystė), kuris šiuo metu gyvena ir dirba Londone, grafitiniai piešiniai analizuoja situacijas 3D spausdinimo amžiuje. Robert piešiniai, sukurtos įvairių objektų kompozicijos, natiurmortai transformuojami į sudėtingą abstrakciją, naudojant skaitmeninę 3D technologiją, originali pirminė piešinio versija lieka veik neįžiūrima ir neįskaitoma dėl vizualios ir medžiagiškumo kokybių pokyčio.

Pastarosios parodos: Ambient Occlusion (Gossamer Fog, Londonas, Jungtinė Karalystė, 2017), Mirrors (Duve, Berlynas, Vokietija, 2016), T€MPORAR¥ PARADI$€ (Rainbow Unicorn, Berlynas, Vokietija, 2016).

Benjamin Westoby (Jungtinė Karalystė), kūryba jungia fotografiją, animaciją, garsą ir rašymą. Jo ankstesni darbai, vaizdo instaliacijos ir vaizdo kūriniai, kvestionuoja vartotojiško gyvenimo būdo idėją, technologijas ir kapitalą. Westoby domina vaizdų gamyba, užfiksuota optiškai ar ne-optinių, skaitmeninių priemonių pagalba. Jis naudoja įvairius techonolginius, virtualiuosius instrumentus, profesionalaus studijos fotografo metodus, etc. Naudodamas komercinei pramonei sukurtų įrankių kalbą, vaizdus ir objektus, kurie cirkuliuoja šioje kultūroje, meninkas analizuoja gamybos, vertės ir darbo jėgos idėjas, kaip tokie simboliai įsiskverbia į kapitalo perviršį ir jo ideologinius imperatyvus.
Westoby 2015 metais Karališkajame meno koledže įgijo fotografijos magistro laipsnį, yra Londone gyvenantis ir dirbantis menininkas.

Milda Batakytė yra nepriklausoma kuratorė ir rašytoja, įsikūrusi Londone. Jos kuratorystės praktikoje vyraujanti tematika yra skaitmeninės technologijos ir jų įtaka žmogaus mąstymui bei elgsenai, taip pat kūniškumo patirtys, percepcijos laikui bei erdvei realiame ir virtualiame kontekstuose. Jos tyrimuose analizuojamos potencialios alternatyvos politizuotam tinklui, galinčios įtakoti ir manipuliuoti į komerciją orientuotą interneto infrastruktūra ir/ar nedeterminuotus jos segmentus. Diskurso efektyvumui pasiekti, kuruojant pasitelkiamas multidisciplinariškumas, kuris įgalina komunikaciją tarp menininkų, turinčių skirtingus interesus bei užsiimančius skirtingomis kūrybinėmis praktikomis. Esminiu fokusu tampa individualumo, bendruomenės, visuomenės, taip pat lokalumo ir globališkumo koncepcijos, ir kaip šios koncepcijos kinta technologijų dominavimo amžiuje. Milda darbo patirtį įgyjo įvairiose meno ir kultūros institucijose: White Cube, Lisson Gallery, Frieze London, La Biennale di Venezia, Peggy Guggenheim Collection. Šiuo metu ji studijuoja kuratorystės magistrantūrą Goldsmiths, University of London.

Išsamesnė informacija: Milda Batakytė | [email protected]

Paroda veikia Vasario 7-15 dienomis, 2018
Parodos atidarymas vasario 6, 2018, 18.30 – 20.30 val. (UK laiku)
Sisters From Another Mister performansas 19.30
Galerijos darbo valandos: vasario 7-15, 10.00-18.00; galerija nedirba šeštadieniais ir sekmadieniais.
Adresas: 12 Star Gallery, Europe House, 32 Smith Square, Westminster, London SW1P 3EU
Artimiausios Londono traukinių stotys: Pimlico ir Vestminsteris
T +44 (0) 020 7973 1992 | W 12 Star Gallery