Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Rugsėjo 18 d. vienintelis profesionalus Lietuvoje improvizacijos teatras „Kitas kampas“ pradėjo 10-ąjį jubiliejinį sezoną. „10-as sezonas – tik pradžia“ – su tokiu šūkiu aktoriai žengia į antrą teatro dešimtį. Anot teatro meno vadovo, improvizatoriaus Kirilo Glušajevo, kas buvo nesvarbu, o kas bus niekas nežino. Svarbu, kas yra šiandien, o šiandien teatras improvizuoja ir kviečia žiūrovus kiekviename spektaklyje drauge žengti į naują pradžią.

Rengėjų inf.

Užupio meno inkubatoriaus projektinėje erdvėje „Galera“ (Užupio g. 2A) eksponuojama japonų kūrėjo Tetsuo Kitamuros meninė instaliacija „Walk Along the Voice Without Body“ (liet. „Plevenimai“). Tai – jautri ir asmeniška autoriaus kelionė per Vilniaus istorijos patirtis.

Tetsuo Kitamura – Vilniuje pagal profesūros mainų programą reziduojantis vizualaus šiuolaikinio meno kūrėjas, tyrinėtojas ir Japonijos Gunma universiteto dėstytojas. Kurdamas piešinius, skulptūras ir instaliacijas Tetsuo įkvėpimo semiasi iš vietovių, kuriose apsistoja, istorijos, taip pat šių dienų socialinių problemų. Nuo balandžio mėnesio Tetsuo gyvena Lietuvoje ir, remdamasis savo patirtimi bei Vilniaus istorija, per kūrybą interpretuoja save, Užupį ir aplinkinį pasaulį.

Japonų menininkas Tetsuo Kitamura mus dar kartą pakvietė kitaip pasivaikščioti po Vilniaus ir visos Lietuvos istoriją. Jis piešia – braižo unikalų emocinį žemėlapį, susidedantį iš pirmo žvilgsnio sunkiai paaiškinamų tarpusavio ryšio elementų. Neapsigaukite, čia nėra atsitiktinumų. Šioje parodoje viskas preciziškai susiję glaudžiais ir daugiasluoksniais ryšiais: vaškinis permatomas popierius, smeigtukai, maži polietileno maišeliai, kuriuose tūno gabalėliai žemės ir akmenukai, iš parafino ir vaško išlieta žydiško antkapio „macevos“ forma, apgalvotos visos spalvos ir net lietaus vandens atspindžiai.

Save menininkas prilygina mažai bitei, kantriai po gabalėlį renkančiai Lietuvos istorijos trupinėlius ir nešančiai į savo pasaulėvokos namus. Permatomas popierius tarsi simbolizuoja komplikuotą, dažnai ūkanotą Lietuvos istoriją. O ant popieriaus išnyrantis ornamentas įženklina būtent šią erdvę, nuo kurios ir prasidėjo Tetsuo kelionė atsigręžiant į ilgaamžę Vilniaus žydų istoriją. Ornamentas  – tai antro aukšto pastato grindų raštas, kurį galime pamatyti ir šiandien, o rūsyje yra išlikę ir ritualinės vonios – mikvos. Pastatas, kuriame esame, buvo žydų maldos namai, kurie stovėjo pakeliui į Tanato karalystę keliaujantiems pro čia. Per Užupį iki antrųjų senųjų žydų kapinių ėjo visos laidotuvių procesijos. Šiam keliui ir skirtas violetiniai žalias piešinys.

Kitas, žaliai oranžinis  piešinys brėžia mirties kelią – kelią link Misionierių bažnyčios, kuriuo buvo priversti eiti tūkstančiai žmonių. Prieš iškeliaudami į Panerius ar koncentracijos stovyklą, paskutinę naktį, lietui lyjant, pasmerktieji praleisdavo būtent čia.

Tarsi aliuzija į origamio tradiciją – Vilniaus žydų kvartalo „žemėlapis“, talpinantis savyje svarbius žydų bendruomenei faktus.

Centrinis parodos „eksponatas“ – maceva, kurio paviršiuje perskaitomas įrašas  kalba apie begalę žydiškų antkapių, po karo panaudotų kaip statybinė medžiaga. Tai tarsi paminklas, primenantis apie besaikį cinizmą. Šis faktas sukrėtė menininką, kuris nesuprato, kaip žmonės gali kasdien mindžioti antkapinius akmenis. Įrašas byloja apie Taurakalnio laiptus ir baisią Šoa bei po katastrofos ištikusią patirtį. Dangaus ašaros dengia paviršių, o jame tarsi veidrodyje atsispindi visa Tatsuo suvokta ir išgyventa patirtis, kurią menininkas vadina labai fragmentiška ir nedidele.

Tačiau ne viskas čia apie mirtį. Žemė, vaškas, bitės, kelias ir vanduo – gyvybės simboliai, kurie kviečia švęsti gyvenimą. O šioje parodoje susipynusius japonų, žydų, lenkų ir lietuvių kultūros gijos tik dar kartą į paviršių iškelia svarbiausia vertybę – žmoniškumą.

Shana tova u‘metuka! Gražių ir saldžių 5779-ųjų metų!

(Menotyrininkė Rūta Ostrovskaja)

Paroda veiks iki rugsėjo 23 d.

Rengėjų inf.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiams, Europos kultūros paveldo metams dedikuotas projektas „Pažinkime Baltijos pilis ir dvarus – švęskime kartu!“ artėja į pabaigą.

 
Nuo gegužės 24 iki rugsėjo 16 dienos daugiau kaip 130 istorinių Baltijos šalių pilių ir dvarų atvėrė savo duris lankytojams. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kiti užsienio keliautojai dalyvavo kelionėje po įspūdingas mūsų šalių pilis ir dvarus, savo keliautojų kortelėse rinko simbolinius „raktus“ (lipdukus arba antspaudus).

Dabar visi keliautojai raginami siųsti* užpildytas keliautojo korteles ir dalyvauti loterijoje. Lietuvos pilių ir dvarų asociacija laukia kortelių su surinktais simboliniais „raktukais“: mažiausiai 5 iš savo šalies aplankytų pilių ir dvarų bei 10 iš kitų Baltijos šalių. Penkiasdešimt aktyviausių keliautojų bus pakviesti dalyvauti baigiamajame renginyje, kuris vyks spalio 28 d. Vecgulbenės dvare Latvijoje.

Rengėjų inf.

Kviečiame Jus rugsėjo 20 d. 18 val. į gamtos fotografo Ričardo Anusausko dokumentinio filmo „Keturi metų laikai“ pristatymą, kuris vyks Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje (Pilies g. 40, Vilnius).

Tai edukacinis 4 dalių dokumentinis filmas, kuriame nufilmuotos 55 scenos laukinėje Lietuvos gamtoje su joje gyvenančiais paukščiais (daugelis iš jų yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą) ir pagrindiniais mūsų miškuose gyvenančiais žvėrimis. Šis filmas – tai galimybė  pamatyti paslaptingą ir taip mažai ištyrinėtą  gyvosios gamtos pasaulį iš arti.

Rengėjų inf.

Rugsėjo 21 d., penktadienį, 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma vizualaus meno paroda „Tas, kuris regėjo“, skirta vienam iškiliausių lietuvių filosofų, rašytojų ir kultūros veikėjų Vilhelmui Storostui-Vydūnui (1868–1953). Paroda vyks iki spalio 12 d., jos lankymas – nemokamas.

Parodos tikslas – prisiminti Vydūno intelektinės bei meninės kūrybos palikimą, įvertinti jo reikšmę šiuolaikybėje, pristatyti Vydūno asmenybės įvaizdžius ir interpretuoti jo idėjas vizualiojo meno kalbos priemonėmis.

Parodos menininkai – Viktoras Binkis, Rokas Dovydėnas, Lida Dubauskienė, Eglė Gineitytė, Kęstutis Grigaliūnas, Marius Jonutis, Linas Jusionis, Linas Liandzbergis, Sigita Maslauskaitė, Mantas Maziliauskas, Lilija Valatkienė, Aleksandras Vozbinas, Ugnė Žilytė. Kolekcijos kuratorius – Linas Liandzbergis.

Rengėjų inf.

Kitąmet vyksiančioje 58-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvos paviljonas keliems mėnesiams virs šviesiu ir nerūpestingu paplūdimiu. Šaliai atstovaus šiuolaikinė menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra“. Iš pirmo žvilgsnio lengvabūdišką, bet labai aktualias ekologines problemas nagrinėjantį projektą pristatys Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija, o paviljoną kuruos Londono „Serpentine“ galerijos viešųjų programų kuratorė Lucia Pietroiusti.

Gana neįprastu Venecijos bienalei žanru prisistatysianti Lietuva nukelia ambicingą operą nuo scenos ir įkurdina prie menamos jūros. Pagrindinis „Saulės ir jūros“ veikėjas – šiuolaikinė ryškiaspalviais maudymosi kostiumėliais prisidengusi vasarotojų visuomenė. Gulėdami ant keliomis tonomis smėlio padengtų erdvės grindų, poilsiautojai atlieka įprastas pliažo procedūras ir dainuoja. Operos librete atostogautojų mintys įgarsinamos gyva ir nerūpestinga kalba. Solo partijose – gyvenimiški rūpesčiai, prisiminimai, filosofiniai pamąstymai, net kremo nuo saulės sudėtis ir ryto planai kepti kiaušinienę. Menininkės operoje itin lengvai, pagaviai ir su švelnia ironija kalba apie visuomenės bei gamtos ekosistemų krizes ir griūtis.

Nors „Saulės ir jūros“ premjera įvyko 2017-ųjų spalį tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ Nacionalinėje dailės galerijoje, kūrinys pradėtas plėtoti 2016 metais Akademie Schloss Solitude rezidencijoje. Pats jos direktorius ir meno vadovas, programos įkūrėjas ir tarybos pirmininkas prof. Jean-Baptiste Joly kartu su VDA Nidos meno kolonijos vykdomąja  direktore menotyrininke dr. Rasa Antanavičiūte patvirtinti Lietuvos paviljono komisarais. Be šios didžiausios Vokietijoje menininkų rezidencijos, operą-performansą koprodiusuoja Miuncheno teatras Münchner Kammerspiele, Goethe’s institutas ir Dresdeno valstybinis teatras, kuriame 2018-ųjų kovą pristatyta vokiškoji operos versija. Pagrindinis prodiuseris – VšĮ „Neon Realism“ (buvęs „A-Laukas“). Toliau kūrinys bus plėtojamas Ujazdowski pilies Šiuolaikinio meno centro rezidencijoje Varšuvoje.

Viename iš svarbiausių šiuolaikinio meno renginių kūrinys pirmą kartą suskambės angliškai. Venecijai adaptuojamas ne tik libretas, bet ir garso takelis bei pačios operos trukmė. „Saulę ir jūrą“ planuojama paversti keturių valandų reginiu, kuriame dainuos ne tik lietuviai. Operos atlikimui bus organizuojama speciali tarptautinė atlikėjų atranka. Lietuvoje ir Venecijoje numatyta vieša lydinčių renginių programa. Be to „Saulės ir jūros“ pasirodymą papildys katalogas su specialia, riboto tiražo vinilo plokštele – operos garso įrašu.

Operos-performanso autorėms tai nėra pirmas bendras darbas. 2011-2013 metais kurta ir vis dar po pasaulį keliaujanti šiuolaikinė opera „Geros dienos!“ pelnė 6 tarptautinius apdovanojimus Europoje. Apkeliavusi dešimtis festivalių opera transliuota BBC Radio 3 ir LRT eteryje. 2014 m. Lietuvoje ji pelnė Auksinį scenos kryžių kaip geriausias 2013 m. lietuvių autorių pastatymas, o dar šiemet už novatoriškus ir originalius sprendimus menininkės apdovanotos Boriso Dauguviečio auskaru. Bendraautorių kūryboje ypatingas dėmesys skiriamas dokumentikos ir fikcijos, realizmo ir poezijos santykiui, taip pat – teatro, muzikos ir vizualiųjų menų persidengimui.

Simboliška, kad tokį vasarišką kūrinį Venecijoje pristatys VDA Nidos meno kolonija, įsikūrusi panašiame, į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame kurorte prie Baltijos jūros. Tarptautinę meno rezidencijų programą, edukacijos projektus ir parodas organizuojantis Vilniaus dailės akademijos padalinys rūpintis nacionaliniu paviljonu imasi antrą kartą. 2015 m. 56-ojoje Venecijos bienalėje Kolonija pristatė menininko Dainiaus Liškevičiaus projektą „Muziejus“.

Nuo 1895 metų kas dvejus metus rengiama tarptautinė Venecijos bienalė laikoma prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje. Pagrindinės parodos kuratoriumi šįkart paskirtas daugiau nei dešimtmetį „Hayward“ galerijai Londone vadovaujantis Ralph Rugoff. Lietuva Venecijos bienalėje dalyvauja nuo 1999 metų, todėl 2019 m. gegužės 11 – lapkričio 24 d. vyksiančioje bienalėje Lietuva prisistatys vienuoliktąjį kartą.

Projektas: opera-performansas „Saulė ir jūra“
Menininkės: Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė, Lina Lapelytė
Kuratorė: Lucia Pietroiusti
Komisarai: Rasa Antanavičiūtė, Jean-Baptiste Joly

Rugilė Barzdžiukaitė (g. 1983) kuria teatro ir kino srityse. Jos mėgstamos kūrybinės strategijos –  įtampos tarp objektyvių ir įsivaizduojamų tikrovių tyrinėjimas bei žaismingas antropocentriško pasaulėvaizdžio kvestionavimas.

Vaiva Grainytė (g. 1984) – rašytoja, dramaturgė ir poetė – dirba tarpdisciplininiuose teatro projektuose. Paskutiniuose jos darbuose reiškiasi autorės kūrybai būdingi bruožai: asmeninė ir kolektyvinė atmintis, buities atspindžiai ir socialinės temos darniai dera su poezijos, lengvo absurdo ir siurrealizmo pustoniais.

Lina Lapelytė (g. 1984) – menininkė, muzikantė ir kompozitorė. Jos performansu grįsta praktika neatsiejama nuo muzikos ir koketuoja su populiariąja kultūra, lyčių stereotipais bei nostalgija.

Pavilijono komisarė dr. Rasa Antanavičiūtė yra VDA Nidos meno kolonijos projekto iniciatorė, vystytoja ir Kolonijos vykdančioji direktorė (nuo 2011).

Paviljono komisaras prof. Jean-Baptiste Joly yra Akademie Schloss Solitude – didžiausios Vokietijoje menininkų rezidencijų programos – įkūrėjas, tarybos pirmininkas, direktorius ir meno vadovas (nuo 1989).
Paviljono kuratorė Lucia Pietroiusti nuo 2013 m. yra viešųjų programų kuratorė Serpentine Galleries Londone. Ji yra Park Nights, Saturday Live, Talks and Seminar, Serpentine Cinema ir kitų programų iniciatorė, kuratorė ir ko-kuratorė.

Rengėjų inf.

2018 m. rugsėjo 21 dieną (penktadienį) 17 val. Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 6, antras aukštas) tarptautinės emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai“ parodos atidarymas.

Klaipėdos galerija didžiuojasi galėdama pristatyti parodą, sudarytą iš 2018 ir 2017 metais Kintuose vykusios tarptautinės emalio meno kūrėjų laboratorijos „Pamario ženklai“ metu sukurtų darbų. Unikalioje vietoje, Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno žymus Lietuvos filosofas ir rašytojas – Vydūnas, įkurta ir įveiklinta kone vienintelė Lietuvoje, profesionali metalo (juvelyrikos) ir emalio meno laboratorija. 2017 ir 2018 m. vasaromis buvo sukviesti menininkai, emalio meno kūrėjai, bendroms kūrybinėms laboratorijoms, skirtoms pažymėti svarbioms Lietuvai ir Baltijos valstybėms datoms: 2017 m. – Lietuvos senojo pamario krašto pašto kelio, o 2018 m. – trijų Pabaltijo respublikų Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio jubiliejams.

Rengėjų inf.

Rugsėjo 21 d., penktadienį, 17 val., XV-asis „Kaunas Photo“ festivalis kviečia pasivaikščioti po fotografijos parodas, eksponuojamas Čečėnijos aikštėje ir Kalniečių parke. Praėjusiais metais turas po lauko parodas dviračiais įkvėpė ieškoti netradicinių būdų lankyti ekspozicijas, todėl šiemet kviečiami visi – su dviračiais, draugiškais keturkojais, paspirtukais ar vežimėliais su mažyliais. Tokiu būdu festivalio organizatoriai, jau antrus metus iš eilės paminės artėjančią dieną be automobilio. Renginio pradžia Čečėnijos aikštėje, P. Lukšio g. prie Joanos P. Cardozo (JAV) ekspozicijos „Mėlyniukės, mūsų namai yra mūsų pačių atspindys“.

„Kaunas Photo„ festivalio organizatoriai kauniečiams ir miesto svečiams pristatys pėsčiomis lengvai pasiekiamas parodas. Pirmoji, kurią kviečiama aplankyti – tai amerikietės fotomenininkės Joanos P. Cardozo fotografijų serija „Mėlyniukės, mūsų namai yra mūsų pačių atspindys“. Neįprastos formos ir turinio fotografijose lankytojai bus kviečiami atpažinti namų apyvokos daiktus ir atrasti pačius save. Toliau ekskursija nusitęs į atnaujintą Kalniečių parką, kuriame vos prieš kelias dienas iškilo dar viena festivalio paroda – kanadiečio fotografo David Ellingsen „Paskutinieji“. Fotografijose užfiksuoti miško tankmėje išnyrantys apsamanoję kelmai kvies diskutuoti apie itin jautrią miškų kirtimo temą.

Rengėjų inf.

Daugiau nei 30 metų paskyrusi šiuolaikiniam šokiui choreografė Aira Naginevičiūtė prieš penkerius  metus įkūrė savo teatrą, kurio trumpą istoriją ženklina Airos Naginevičiūtės keturių spektaklių repertuaras, teatro dalyvavimas atidarant prestižinius Azijos, Europos ir Afrikos festivalius, „Auksinio scenos kryžių“ nominacijos ir apdovanojimai, talentingos jaunosios kartos choreografės Agnietės Lisičkinaitės įsiliejimas į Šokio teatro „Airos“ gyvenimą.

Rengėjų inf.

Kas yra kaulinis porcelianas? Tai medžiaga, kurią XVIII a. pabaigoje sukūrė anglai, naudota išskirtinai indų gamybai. Šio porceliano sudėtyje yra apie 50 procentų galvijų kaulų pelenų, jo gamybos procesas labai sudėtingas ir brangus, todėl kaulinis porcelianas laikomas išskirtine, prabangia medžiaga. Prieš daugiau kaip keturiasdešimt metų Kaune, „Jiesios“ fabrike pradėtas gaminti vietinis kaulinis porcelianas. Vėliau čia imtas rengti Kauno kaulinio porceliano simpoziumas.

Kasdien kintanti situacija menų pasaulyje, technologijos bei tradicijos Simpoziumą skatina keistis. Šiemet jame dalyvauja ne tik keramikos, bet ir kitų sričių atstovai – profesoriai ir publicistai iš JAV: Nathan Betschart, Una Mjurka, Brian Benfer, Anthony Stellaccio; Aalto Universiteto (Helsinkis/Suomija) doktorantas Bartaku (Bart Vandeput), tarpdisciplininių menų atstovas, 3D keramikos spausdinimo inovatorius ir dėstytojas Lauri Kilusk (Estija); menininkai Aida Dirsė, Lietuva; Saulius Dirsė, Lietuva; Elize Hiiop, Estija;  Simpoziumo metu dalyviai susipažino su aplinka, kultūriniu kontekstu ir kūrė kaulinio porceliano meno kūrinius, skirtus numatytoms parodinėms erdvėms. Projekte buvo  naudojami net  trys  3D keramikos spausdintuvai, suteikiantys naujų galimybių meno projektų įgyvendinimui.