Ketvirtą kartą vyksiantis festivalis „Muzika erdvėje“ šiais metais sujungs rašytojo Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ pasaulėvaizdį ir šešių kompozitorių refleksijas apie jį.
Spalio 8-ąją, kai prasideda pagrindinio romano veikėjo Vytauto Vargalio kelionė po Vilnių, tą pačią dieną, kai Ričardas Gavelis švestų savo gimtadienį, festivalis „Muzika erdvėje“ pakvies į muzikinę veiksmo ekskursiją po romane pasakojamas vietas. Festivalyje dalyvaujančių kompozitorių sukurtos instaliacijos Vilniaus senamiesčio erdvėse atskleis pagrindinio romano veikėjo Vytauto Vargalio santykį su miestu, kitais veikėjais ir tuo Vilniumi, jeigu jis vaikščiotų gatvėmis iki šių dienų.
Festivalio vadovai Agnė Matulevičiūtė ir Matas Drukteinis sako, kad šių metų „Muzika erdvėje“ skiriama Vilniaus įkūrimo 695 metų jubiliejui bei skatina analizuoti miesto ir žmogaus, istorijos ir dabarties, subjektyvaus ir kritinio mąstymo santykį, tapatybės temas.
„Nors švenčiame miesto jubiliejų, nesitikėkite Vilnių šlovinančios propagandos. Pradėję gilintis į romaną, taip pat susitikę su R. Gavelio žmona Nijole, supratome, kad beveik prieš 30 metų aprašytas Vilnius, visuomenės skauduliai, net kai kurios aktualijos stipriai nepasikeitė ir šiandien, o romane pateikiamos idėjos, apmąstymai, problemos yra tokios, apie kurias turėtume kalbėti būtent dabar, kai svarstome, ką mūsų šalis jau pasiekė ir ko norėtume, kad pasiektų,“ – kalbėjo festivalio organizatoriai.
Ekskursijos dalyviai aplankys buvusio Bazilionų vienuolyno erdvę, Švč. Trejybės bažnyčią, kurioje bus pristatyta Vyginto Kisevičiaus instaliacija „Kalbėk sau, bet viduje ir tyliai“. Interatyvus kūrinys įgarsins tautos kolektyvinės pasąmonės įvaizdį. Juliaus Aglinsko ir Agnės Matulevičiūtės bendra instaliacija Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje „Ką reiškia buvo, yra ir bus?“ analizuos romane nuolat aptariamą laiko temą.
Matas Drukteinis supažindins su Vytauto Vargalio Lolita (aktorė Julija Šatkauskaitė) performatyvioje instaliacijoje „Aš juk Homo sapiens“ buvusiame „Pergalės“ saldainių fabrike. Vilniaus universiteto prieigose Marius Salynas pristatys instaliaciją „Paraleles“, kviečiančią klausytis ir iš tikrųjų išgirsti Vilnių. Mantauto Krukausko instaliacijoje „Atgal tekančio laiko monotonija“ tarpuvartėje šalia viešbučio „Narutis“ – socialinių slinkčių ir individo vietos visuomenėje tema.
Ekskursijas ves tikriausiai svarbiausi žmonės, romano veikėjui Vytautui Vargaliui: jo geriausias draugas Gediminas (aktorius Andrius Alešiūnas) ir mylimoji Lolita (aktorė Aistė Zabotkaitė). Norintiems dalyvauti ekskursijose, būtina išankstinė registracija, įsigyjant nemokamus bilietus. Daugiau informacijos: Facebook.com/muzikaerdveje.
Šiais metais festivalis rengiamas kartu su organizaciniu partneriu – Lietuvos muzikos ir teatro akademija, prie įgyvendinimo prisidedant Vilniaus universitetui, Lietuvos nacionaliniam muziejui, Švč. Trejybės bažnyčios parapijai, Vilniaus tarptautinei mokyklai, Merkinės sendaikčių krautuvėlei ir kitiems.
„Paskutinius du metus „Muziką erdvėje“ iš dalies finansavo ir galimybę nagrinėti muzikos, mūsų kasdienės aplinkos ir sociokultūrinius ryšius suteikdavo Lietuvos kultūros taryba. Tačiau, šiais metais festivalis ekspertų nebeįtikino. Nors ir gaila, kad negalime jaustis reikalingi ir nuosekliai planuoti festivalio ateities, mes – dar laisvesni kalbėti apie tai, kas svarbu ir taip, kaip norime. Festivalis šiemet įvyks tik neblėstančio menininkų entuziazmo ir partnerių palaikymo dėka.“ – mintimis dalinasi festivalį „Muziką erdvėje“ organizuojančios viešosios įstaigos „Meno genas“ direktorius Matas Drukteinis.
Festivalyje pasirinkta „Vilniaus pokerio“ tema toliau bus plėtojama tęstiniame projekte, kurio metu bus parengti pažintiniai maršrutai po Vilnių, audiogidas, instaliacijų paroda. Projektą vainikuos Aliaus Veverskio režisuojamas audiovizualinis spektaklis „Vilniaus pokeris“, kurio premjera numatoma kitų metų pavasarį.
Ar didžiosios kultūros formos savaime yra vertingesnės už mažąsias? Ar viskas, kas už didmiesčio slenksčio – provincialu? Ką prarandame nepastebėdami mažųjų? Naują sezoną pradedančios „Kultmisijos“ kviečia iš arčiau pasižiūrėti į mažąsias kultūros formas.
Menininkas, Alytaus miesto tarybos narys Remigijus Gataveckas sako, kad nors kartais atrodo, kad didmiesčio kultūra yra svarbesnė, bet viskas susideda iš mažų dalykų – pradedant kultūromis iš apačios. Nepriklausoma kultūros ir meno parodų kuratorė Kristina Jakubauskaitė-Veršelienė pastebi, kad yra menininkų, kurie veikia maišto tradicijoje: jie gyvena kažkokioje vietovėje, kuri šiuolaikiniame kultūros kontekste dar nėra labai atvira.
Rudenį „Meno ir mokslo laboratorija“ (toliau – MMLAB) pradėjo trečiąjį savo veiklos sezoną. Jo akcentu taps spalio 26 d. teatre „Meno fortas“ įvyksianti spektaklio „ERRORAI“ (režisierius – Paulius Markevičius) premjera.
Audrų medžioklė – mistiškai skambantis, tačiau labai realus dalykas, kuriuo pasaulyje užsiima didžiulės bendruomenės žmonių. Ekstremalių oro sąlygų entuziastai seka tiksliausias tornadų prognozes ir vos sužinoję, kad jie formuojasi, visu greičiu lekia jų ieškoti, stebėti, pajusti ir užfiksuoti. Ilgainiui susiformavo specialios organizacijos, siūlančios audrų medžioklės turus. „Audrų medžioklės nuotykių turai“ (ang. Storm Chasing Adventure Tours) – taip vadinasi didžiausia jų organizacija. Įkvėpti šio reiškinio, skirtingų sričių menininkai susibūrė į grupę ir pasivadino „Dirbtinių audrų medžioklės nuotykių turais“ (angl. Artificial Storm Chasing Adventure Tours) – komanda, kuri pasiryžo minėtus potyrius perkelti į uždaras scenos menų erdves. „Dviguba vaivorykštė ir tornadas“ – jų pristatomas pasirodymas, kurio pavadinime – vienas aukščiausiai audrų medžiotojų vertinamų reiškinių. Lietuvos šokio informacijos centras spalio 19-20 dienomis į Vilniaus „Menų spaustuvę“ atveža šį išskirtinį performansą, atmosferinį potyrį, virstantį interaktyviu vakarėliu su labai gerai muzika. Šis kūrinys yra vieno iš komandos narių ir mūsų pašnekovo Olle Strandbergo daktaro laipsnio mokslų baigiamasis darbas. Didelė jo dalis sukurta laboratorijose, vykusiose vienoje didžiausių ir svarbiausių Europos cirko kompanijų „Cirkus Cirkör“, Švedijoje.
Susitikimas su dramaturgais – spalio 4 d. (ketv.) 18.30 val. Vilniaus mažajame teatre
Dalyvauja Saulius Šaltenis, Gintaras Grajauskas, Herkus Kunčius, Mindaugas Nastaravičius.
Moderuoja teatrologė dr. Nomeda Šatkauskienė.
Spalio 2 d., antradienį, 18.30 val. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks vienas iš projekto „Lietuvos teatro amžius“ renginių – spektaklis „Lietuviškoji Nora“, sukurtas aktorės Monikos Mironaitės (1913–2000) gyvenimo ir kūrybos motyvais. Spektaklio dramaturgė ir režisierė – Birutė Mar, kompozitorius – Antanas Kučinskas, dailininkė – Indrė Pačėsaitė, choreografė – Sigita Mikalauskaitė, videodailininkas – Karolis Bratkauskas. Spektaklyje vaidina Vytautas Anužis, Mindaugas Capas, Aleksas Kazanavičius, Birutė Mar.
„Gal jau užtenka? Nuolat viskas kažkaip ne taip. Niekas kažkodėl taip ir nesikeičia..? Pagaliau atėjo laikas nuspręsti, už ką statai savo gyvenime! Kiekviena problema turi tris sprendimo būdus: susitaikymą, kad kitaip nebus, prisitaikymą, kad nebesikankintum, ir išėjimą. Kurį iš jų pasirinksi Tu?“ – klausia Kauno miesto kamerinis teatras kartu su režisiere Agne Dilyte, belaukiant spalio 5 d. pasirodysiančios premjeros „Nacionalinės daržovės“, kuriamos pagal estų dramaturgo Timo Jansono pjesę „Chelsea Win, arba Bulvių džemas“.
Spalio 5 d. startuosiantis Vilniaus tarptautinis vaikų ir jaunimo filmų festivalis kviečia iš arčiau pažvelgti į vaikų, jaunų žmonių pasaulius ir rasti juose įkvėpimo, naudingų pamokų bei raginimų kitaip pažvelgti į savąją realybę. Jau tryliktą kartą jaunuosius žiūrovus į kino teatrus kviečiantis renginys rudenį pasitinka šūkiu „Už savus pasaulius!”. Festivalis siūlo prasmingų, įkvepiančių filmų įvairaus amžiaus moksleiviams, labiausiai patikusių filmų konkursą bei jaunųjų kino kritikų klubą.
Festivalio žiūrovų laukia aštuoni filmai, atkeliavę iš Brazilijos, Kanados, Izraelio, Vokietijos, Švedijos, Olandijos, Belgijos ir Kenijos. Tradiciškai festivalio programa suskirstyta į kategorijas, nurodančias, kokio amžiaus vaikams yra skirtas filmas. Bet tai nereiškia, kad jis nepatiks vyresniesiems ar net tėveliams.
Lietuvos paviljone, 58-oje Venecijos bienalėje bus pristatomas Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra“. Įgyvendindama projektą VDA Nidos meno kolonija
ieško savanorės (-io),
kuri (-s) 2018–2019 metais padėtų paviljono komandai tvarkyti kasdienius darbus, tokius kaip nedidelės apimties vertimai iš/į anglų kalbą, repeticijų grafikų sudarymas, susitikimų protokolavimas, pagalba biure ir kitos svarbios smulkmenos, be kurių negalime apsieiti.
Paviljono biuras yra Vilniaus dailės akademijoje (Maironio g. 6, Vilnius). Pagalbos reikia nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 m. liepos (9 mėnesius).
Savanorė (-is) turėtų:
-gyventi Vilniuje ir reikalui esant ateiti į paviljono biurą;
-būti lengvai pasiekiama(-s) telefonu ir internetu;
-puikiai mokėti anglų kalbą tiek žodžiu, tiek raštu;
-būti sumani(-us), punktuali(-us) ir kruopšti(-us);
-orientuotis šiuolaikiniame kultūros pasaulyje;
-patogiai jaustis populiariausiose kompiuterinėse programose (Word, Excel, kt.).
Panašaus darbo patirtis būtų privalumas, bet ji tikrai nėra būtina. Renkantis pagalbininkę(-ą) motyvacija bus svarbesnė už CV.
Mainais siūlome ne kasmet pasitaikančią progą įgyti patirties įgyvendinant tarpdisciplininį projektą aukščiausio lygio šiuolaikinio meno renginyje ir nemokamą vizitą 58-oje Venecijos bienalėje.
Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) siųskite [email protected] iki spalio 12 d. vakaro. Temos laukelyje nurodykite „Venecija 2018-2019“. Pokalbis su atrinktomis/ais kandidatėmis/ais numatomas spalio 18 d. paviljono biure.
Praeitą savaitę, taip ir nepristačius pagal pasiūlymus pakoreguoto plano, Reformatų skveras buvo aptvertas darbams. Savaitgalį naujoji tvora pasipuošė aktyvistų kurtais plakatais, kritikuojančiais neskaidrius Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus.
Šeštadienį sprendimą projektui nepritarti paviešino ir Vilniaus regioninė architektūros taryba. „Šioje sudėtingoje teritorijoje su tokiu dideliu istorijos sluoksnių kiekiu, spręsti kūrybines problemas, pirmumą suteikiant vien architektūriniams-estetiniams sprendimams, negalima”, teigiama paviešintose posėdžio išvadose. „Projekte teigiamas „istorinės tiesos“ atstatymas atkuriant buvusį reljefą, laikytinas tolygiu sovietmečiu įvykusiam Reformatų kapinių perkasimui. Tai, Tarybos nuomone, turi to paties kultūrinio nusikaltimo požymių. Kiekvienas objektas, vieta ir miesto viešoji erdvė turi savo istoriją ir kiekvienas jos sluoksnis, bei jo refleksijos galimybė daro visuomenę brandesne. Ši nuostata galioja ir kai kalbame apie sovietmetį realizuotus sprendimus, kurie atspindi to laikmečio visuomenės būvį ir kultūrinius orientyrus. Tinkamas ir kokybiškas tokių architektūros ir kraštovaizdžio perteikimas architektūros ir kraštovaizdžio priemonėmis reikalauja itin aukšto profesionalumo ir didelio dėmesio kūrybiniam procesui. Šių dviejų dalykų Projekte Taryba pasigenda.
Taryba taip pat atkreipia dėmesį, kad esama skvero vieta buvo ir tebėra labai stipriai integruota į rekreacinių viešųjų miesto erdvių sistemą, ir kuri tiek savo erdvine sąranga, tiek ir takų sistema kur kas labiau artikuliuoja Reformatų bažnyčios svarbą nei Projekte numatyti sprendiniai. Pėsčiųjų traktas, kuris buvo sukurtas nuo Tauro kalno, per P. Cvirkos skverą bei F. Zappos paminklo erdvę, iki Sinagogos, lygiagrečiai Pylimo gatvei yra viena iš unikalių Vilniaus urbanistinio audinio savybių, į kurią Projekto sprendiniai atsižvelgia nepakankamai. Tarybos nuomone, šią jo savybę derėtų išlaikyti, kaip svarbų kultūrinį sluoksnį-istorinį sluoksnį, kartu derinant jį su reformatų teritorijos kultūriniais ženklais - pažymėta kapinių, buvusių koplyčių bei konsistorijos pastato vietomis. Be to Taryba konstatuoja, kad istorinių, archeologinių, architektūrinių ir urbanistinių tyrimų duomenų nepakanka, kad būtų tinkamai vykdomi projektavimo ir rangos darbai, o architektūros kokybė gali būti užtikrinama tik tinkamai suorganizuoto architektūrinio konkurso būdu.”
Vilniaus regioninė architektūros posėdį surengė reaguodama į oficialų 13 visuomeninių organizacijų kreipimąsi, kuriuo prašoma sustabdyti Reformatų skvero projekto darbus. Remiantis 2017 m. Lietuvoje įsigaliojusiu Architektūros įstatymu, projektiniai pasiūlymai rekonstrukcijoms, jei jiems prieštarauja visuomeninės organizacijos, gali būti derinami tik pritarus regioninei architektūros tarybai. Reformatų skvero projektiniai pasiūlymai buvo parengti 2014 m. Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, 2014-2015 m. projektas buvo aptartas trijuose Savivaldybės ar kitų institucijų organizuotuose renginiuose. Tačiau pagrindiniuose žiniasklaidos kanaluose informacija apie projektą pasirodė tik 2018 m. birželio 29 d., jau pasirašius sutartį su rangovu.
Daugiau apie Vilniaus regioninės architektūros tarybos sprendimą dėl Reformatų skvero: http://www.architekturumai.lt/ekspertai-reformatu-skvero-projekta-reiketu-rengti-is-naujo/
Daugiau informacijos apie Reformatų skvero procesus: www.reformatuskveras.lt , [email protected] , tel. +370 675 10015
Reformatų skvero iniciatyvinė grupė
www.reformatuskveras.lt
[email protected]
Tel. +370 675 10015
Nuotraukų autorius Marius Matulevičius
