7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

„Kultmisijos“: kaip suderinti kultūrą ir vadybą?

Rengėjų inf.
Nr. 36 (1273), 2018-11-09
Kultūra Anonsai
Deimantas Narkevičius, „Per ilgai ant paaukštinimo“, objektas. 1994 m.
Deimantas Narkevičius, „Per ilgai ant paaukštinimo“, objektas. 1994 m.

Ar kultūra gali gyvuoti be vadybos? Ar daugiau pinigų kultūrai visada reiškia aukštesnį jos lygį? Ar kultūroje galima vadovautis laisvosios rinkos principais? Kaip vadovauti kultūrai, kad ji veiktų? Apie visa tai pasikalbėti kviečia dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“.



Jei į kultūrą žiūrima rimtai ir jos vadybai skiriama daug dėmesio, ji gali suklestėti ne tik pati, bet ir paveikti kitas visuomenės gyvenimo sritis. Menininkas, Čiurlionio draugijos tarybos pirmininkas Saulius Valius atkreipia dėmesį, kad kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje kultūra valstybės strategijoje yra laikoma pirmuoju, svarbiausiu prioritetu.

 

„Ne pramonė, ne žemės ūkis, o kultūra. Kai estų klausiu, o kaip švietimas, estai atsako, kad jei nėra kultūros, ant ko tu tą švietimą auginsi? Bazė turi būti pirmiausia. Po to jų klausiau, kaip jūs savo sprendėjus, politikus paveikėte, kad jie tokį sprendimą priėmė? Atsakymas buvo šiurpą keliantis: sako, kai jūsų liks milijonas, iškart kultūrą įrašysite į prioritetus, nes kitaip valstybė praranda prasmę“, – pasakoja S. Valius.

 

Kultūros teoretikas, filosofas prof. Gintautas Mažeikis kalba, kad dabar svarbu padaryti taip, kad esantys Seime ar Vyriausybėje negalėtų pasakyti, kad Kultūros ministerija ir kultūros veikla yra paskutinis dalykas, kuriuo reikia valstybėje užsiimti. „Ne, reikia padaryti, kad tai būtų pirmas dalykas, kad atrodytų svarbiau nei kariuomenė ir finansų ministerija. Ir tada Lietuva bus kultūringa šalis“, – įsitikinęs jis.

 

Kultūrologas, eseistas prof. Almantas Samalavičius sako pastebintis tendenciją, kuri yra bendra tiek Lietuvoje, tiek globaliu mastu – bandymą įdiegti į kultūrą laisvos rinkos principus. „Bet kultūros sfera, mano galva, yra visiškai kitokia: ji yra specifinė ir nors joje gali būti tam tikrų panašumų su rinka, pavyzdžiui, vertinant filmų lankomumą ar žiūrimumą, bet čia viskas nevyksta taip kaip versle – kultūros funkcijos yra visiškai kitos. Vadinasi, kultūros valdymo arba reguliavimo mechanizmas turėtų būti gerokai sudėtingesnis, gerokai subtilesnis“, – teigia jis.

 

Kultūros istorikas ir visuomenės veikėjas Darius Kuolys pabrėžia, kad valstybės lygmeniu reikia galvoti ne tik apie kultūros institucijas, bet ir apie žmones. „Kai kalbame apie meną, kultūrą, tai lemia asmenybės – tai kuria ne vidutinybės. O jei mes įsivedame liniuotę, kuri naikina asmenybes, nususiname savo kultūrą, savo menų lauką,  kai mes jas pradedame šienauti, nes jos netelpa į mūsų nustatytą Prokrusto lovą, mes labai daug ką prarandame kaip valstybė, kaip visuomenė, kaip tauta – tai, deja, jau vyksta Lietuvoje. Sistema turi būti lanksti, leidžianti išsiskleisti asmenybėms, čia reikalingi labai individualūs sprendimai“, – kalba jis.

 

Laidoje taip pat dalyvauja istorikas Egidijus Aleksandravičius, filosofijos mokslų daktaras Kęstas Kirtiklis,  menininkas Deimantas Narkevičius, KTU docentė Jurgita Šiugždinienė.

 

Dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“ –  sekmadienį, 16.00 per LRT Plius. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Žymos:
Rengėjų inf.,
Deimantas Narkevičius, „Per ilgai ant paaukštinimo“, objektas. 1994 m.
Deimantas Narkevičius, „Per ilgai ant paaukštinimo“, objektas. 1994 m.