Autorius: Jonas Ūbis
Jonas Ūbis
Žiema artėja
Krėsle prie televizoriaus
Skaičiau ne visus Joe Nesbø romanus apie Harį Holą, bet mėgstu šį prasigėrusį, pavargusį, savo tautiečiais besišlykštintį ir egzistencinius klausimus užduodantį policininką. Kad tai vaidmuo Michaelui Fassbenderiui – net nesuabejojau.
Jonas Ūbis
Ilgintis tobulo pasaulio
Krėsle prie televizoriaus
Rudenį lyg vitaminų reikia tokių filmų kaip visais požiūriais tobuli Aki Kaurismäki „Nukritę lapai“ (LRT Plius, 23 d. 21.33). Užuojautos gyvenimo paraštėse likusiems suvirintojui Holapui ir darbininkei Ansai, subtilaus humoro, dainų, liūdnų žinių iš Ukrainos ir ryškių spalvų pilnas filmas melancholiškas lyg Jacques’o Prévert’o dainos (filmo pabaigoje ją dainuoja ne Yves’as Montand’as, o dar lėtesnis dainininkas suomis) žodžiai, kad gyvenimas išskiria tuos, kurie myli.
Jonas Ūbis
Tapatybių žaidimai
Krėsle prie televizoriaus
Ryte Garis Džonsonas (Glen Powell) dėsto filosofiją ir psichologiją Naujojo Orleano universitete, popiet instaliuoja kameras ir pasiklausymo įrangą policininkams. Garis yra namisėda, turi du katinus, mėgsta skaityti knygas ir lesinti paukščius. Jis patenkintas gyvenimu. Garis – Richardo Linklaterio filmo „Hit Man“ (LNK, 11 d. 21.30) veikėjas, o Linklateris – iš tų režisierių, kurie mėgsta drumsti žiūrovų lūkesčius.
Jonas Ūbis
Bėgantys nuo šešėlio
Krėsle prie televizoriaus
Alicios Rohrwacher „Chimera“ (LRT Plius, 9 d. 21.33) – iš tų filmų, kuriuos malonu gliaudyti mintyse, kurie tampa vaistais nuo nevilties ar neapykantos ir asmeniniu patyrimu. Filmo herojus archeologas Arturas (Josh O’Connor) Toskanos požemiuose ieško etruskų brangenybių, bet iš tikrųjų – kelio pas mylimąją Benjaminą.
Jonas Ūbis
Klausantis vėjų
Krėsle prie televizoriaus
2018-aisiais Oksfordo žodyne atsirado būdvardis lynchian, reiškiantis kažką „primenantį arba imituojantį Davido Lyncho filmus ir serialus“. Tai reiškia, jog režisieriaus stilius toks originalus, kad jį aprašyti galima tik pasinaudojus kūrėjo vardu. Šįvakar (26 d. 23.30) LRT Plius siūlo prisiminti, kaip atsirado šis stilius, ir rodo pirmą ilgametražį Lyncho filmą „Trintukas“ (1977).
Jonas Ūbis
Laikinumo patirtys
Krėsle prie televizoriaus
Justino Kurzelio filmo „Tylioji brolija“ (LNK, šįvakar, 19 d., 21 val.) pagrindu tapo realūs įvykiai, kai 1983 m. vienas Aidacho FTB agentas suprato, kad visą Vakarų pakrantę terorizuoja, apiplėšinėja bankus, vagia šarvuotus automobilius, sprogdina pornografinius filmus rodančius kino teatrus ir t.t. ne tradiciniai nusikaltėliai, o charizmatiško lyderio vadovaujamos radikalios grupuotės „Order“ (toks ir originalus filmo pavadinimas) nariai – baltieji supremacistai.
Jonas Ūbis
Susitikimai su šešėliu
Krėsle prie televizoriaus
...Dvidešimt šeši artefaktai palieka Paryžiaus muziejų, kad po daugiau nei šimto metų sugrįžtų į Dahomėjos karalystę – dabartinį Beniną. Berlinalės „Auksiniu lokiu“ apdovanotame Mati Diop filme „Dahomėja“ (LRT Plius, 18 d. 21.33) ši kelionė – ne tik simbolinis ar politinis įvykis, bet ir savotiškas prisikėlimas iš mirusiųjų.
Jonas Ūbis
Susidūrimai su blogiu
Krėsle prie televizoriaus
Keista, bet vasara ir vėl baigėsi, tad teks sėstis prie televizoriaus. Pažvelgus į programas, permainų nematyti – abejotinos vertės lietuviški serialai, filmai, kuriuos rekomenduoju ne pirmą dešimtmetį, ar megalomaniją išduodantys projektai, kad ir LNK siūlomi „Žvaigždžių duetai. Nauja era. Didysis savaitgalio muzikinis šou“. Ko jau ko, bet žvaigždžių Lietuvoje tikrai daug.
Jonas Ūbis
Klystkeliai nuves, kur reikia
Krėsle prie televizoriaus
Kūnų grobikai – tai ateiviai iš kosmoso, kurie bando užkariauti Žemę naktį įsiskverbdami į miegančių žmonių kūnus. Po to žmonės atrodo taip, kaip visada, tik jau nebėra savimi. Jie pasyvūs, nesugeba nerimauti, išgyventi aistrą, yra viskuo patenkinti ir nenori kištis į pasaulio reikalus.
Jonas Ūbis
Pasaulis nuolat stebina
Krėsle prie televizoriaus
Kai liūdna, prisimenu „Noting Hilą“ ar „Ketverias vestuves ir vienas laidotuves“. Savaitraščiui „Time“ jų scenaristas ir režisierius Richardas Curtisas yra prisipažinęs: „Visada manau, kad rašydamas scenarijus stengiuosi kaip „The Beatles“ teikti žmonėms džiaugsmą. Net kai kalbu apie rimtus dalykus, bandau parodyti juos taip, kad kontekstas būtų linksmas. Noriu rašyti scenarijus tokių filmų, kurių poveikis žmonėms būtų lyg vidutiniškai geros „The Beatles“ dainos klausymas.“
