Autorius: Ramunė Balevičiūtė

Įprasta, kad artėjant Kalėdoms padaugėja premjerų vaikams. Šiemet į šventinį traukinį suskubo įšokti ir „cezario grupė“, „Menų spaustuvėje“ pristačiusi veiksmo komediją „Superagentas 000“ pagal ukrainiečių rašytojos Lesios Voroninos apysaką. O „Keistuoliai“ kalėdinei premjerai pasirinko pastaruoju metu ypač daug teatro menininkų dėmesio sulaukusią Justino Marcinkevičiaus poemėlę „Grybų karas“.
 

Jau keletą metų iš eilės Vilniaus mažasis teatras kiekvieną lapkritį išleidžia po premjerą vaikams. Spektaklis „atidirba“ šventinį maratoną, o paskui arba prigyja repertuare, arba ne. Šiuo metu absoliutus VMT vaikiškojo repertuaro favoritas – pernai Evaldo Jaro beveik vien su vyriška aktorių-improvizatorių komanda sukurtas spektaklis „Mama katinas“. Po režisierės Olgos Lapinos spektaklio premjeros tapo aišku – „Brangusis atrakcionų parko dėde“ jam sudarys rimtą konkurenciją.
 

Po tokio manifesto tikiesi mažiausiai dar vienos „Aukso obelėlės“ ir še tau, kad nori, – pirmoji sezono premjera: Algirdas Mikutis stato „Batuotą katiną“. Pernelyg gerai pažįstu valstybinio teatro mechanizmus „iš vidaus“, kad lengva ranka žerčiau priekaištus naujajam teatro meno vadovui dėl nevykusios strategijos. Bet vis dėlto apmaudu. Ir nesąžininga – sakau tai ir kaip mama, ir kaip teatro kritikė.