Nauji filmai – „Klajoklių žemė“
Pilką žiemos rytą Fern (Frances McDormand) palieka miestą, kuriame praleido beveik visą gyvenimą, ir iškeliauja begaliniais Amerikos keliais. Dabar jos namai – furgonas. Fern – per šešiasdešimt, ji nėra tipiška kelio filmo herojė. Fern palaidojo vyrą, o uždarius visus maitinusią šachtą miestas taip pat mirė. Fern klaidžios keliais, ieškodama darbo. Bet kokio.
Nauji filmai – „Gunda“
Gyvūnai Viktoro Kosakovskio filmuose niekad nebuvo tik personažų papildinys, dekoratyvinis ar sentimentalus elementas, jie – savarankiški personažai. Įsimintini genialaus (nebijau to žodžio) filmo „Belovai“ veikėjai – ne tik sesuo ir jos broliai, bet ir veršiukas, su kuriuo sesuo nuolat kariauja, nes jis užsispyręs ir vis bando sugriauti tvorą.
Iš „Kino pavasario“ dienoraščio
Beveik mėnesį trukęs „Kino pavasaris“ (kai kuriuos programos filmus galima pasižiūrėti iki balandžio 18 d.) virto kasdiene rutina. Festivaliui įpusėjus, ilgesingai prisiminiau šiųmetę Berlinalę – penkios peržiūrų dienos ir papildomas savaitgalis, per kurį rodomi tik apdovanoti filmai. Intensyvu, bet, regis, filmų pamačiau net daugiau.
Iš „Kino pavasario“ dienoraščio
„Pagalbos linijos“ darbuotoja Justė (Milda Noreikaitė) bando suprasti, kas kankina Anatolijų. Jis tik skambina ir siūlo susitikti, bet iš užuominų galima nuspėti ir vaikino norą nusižudyti. Kas tas Anatolijus ir ar jis įvykdė savo ketinimus, taip ir nesužinosime, nors Tomo Smulkio filmo „Žmonės, kuriuos pažįstame“ (Lietuva, 2020 ) pradžią galima suvokti ir kaip priešmirtinį jo minčių srautą.
Iš „Kino pavasario“ dienoraščio
Noktiurno žanras atsirado dar viduramžiais. Tada tai buvo katalikų mišių dalis, atliekama tarp vidurnakčio ir paryčių, kai pradeda švisti. XVIII a. noktiurnas virto kameriniu kūriniu, atliekamu gryname ore. Bet jau kitame šimtmetyje jis tapo romantizmo vizitine kortele. Pasak muzikos istorikų, romantikai mėgo naktį – laiką, kai atsiveria siela, kai galima svajoti, galvoti ir grožėtis gamta nakties tyloje.
Berlinalės laureatai
Tarptautinis Berlyno kino festivalis šiemet suskilo į dvi dalis. Pirmoji, virtualios peržiūros, skirtos kino kritikams ir profesionalams, vyko vasario 1–5 dienomis. Filmų peržiūros kino teatruose, prizų teikimo ceremonijos ir kiti festivalio gyvenimo malonumai nusikelia į birželį.
Lenkų filmų retrospektyva per „LRT plius“
Kovo 5 d. „LRT plius“ pradeda lenkų filmų retrospektyvą, kuri truks iki gegužės vidurio. Bus parodyti Andrzejaus Wajdos, Krzysztofo Krauze’s, Jerzy Stuhro, Jano Jakubo Kolskio, Jaceko Bromskio, Ryszardo Bugajskio ir Paweło Pawlikowskio filmai. Retrospektyvos pradžioje – keturi Andrzejaus Wajdos filmai: „Beržynas“ („Brzezina“, 1970), „Didžioji savaitė“ („Wielki Tydzień“, 1995), „Ponas Tadas“ („Pan Tadeusz“, 1999) ir „Katynė“ („Katyń“, 2007).
Rodo „Žiemos ekranai“
Regis, tai, kas vadinama prancūziška komedija, Lietuvoje vis dar turi paklausą. Nuo pat savo atsiradimo šis žanras keitėsi ištisą šimtmetį, bet jo dabartinė tradicija susiformavo kine jau atsiradus garsui.
In memoriam Jonui Griciui
Jonas Gricius (1928–2021) buvo iš tų žmonių, kurių gyvenimas apėmė kelias istorines epochas. Į jo gyvenimą sutilpo tarpukario Lietuva, tremtis į Sibirą pirmosios sovietinės okupacijos metais, sugrįžimas iš jos į pokario Lietuvą, studijos Maskvoje, garsiajame Sąjunginiame kinematografijos institute (VGIK), paskyrimas į visais laikais maištingą „Lenfilm“ kino studiją, o 1958-aisiais sugrįžimas į dar tik pirmuosius savarankiškus žingsnius žengiančią Lietuvos kino studiją.
Nauji filmai – „Moters dalys“
Šiųmetė „Netflix“ premjera – Kornélio Mundruczó „Moters dalys“ („Pieces of a Women“, Kanada, Vengrija, JAV, 2020) – prasideda labai ilga įžanga. Išlydėta bendradarbių ir motinos apdovanota nauju automobiliu, Marta (Vanessa Kirby) rengiasi gimdyti namie. Ją palaiko Šonas (Shia LaBeouf), nuoširdžiai mylintis dar negimusią mergytę.
