Rugpjūčio parodos Rotušėje

ilniaus rotušėje rugpjūčio 2 d. atidaromos dvi naujas parodas:

Rugpjūčio 2 d. 17 val.

Marija Šileikaitė-Čičirkienė „Odė Lietuvos miesteliams“ (fotografija)

Marijos Šileikaitės-Čičirkienės fotografijų ciklas „Odė Lietuvos miesteliams“ yra skirtas mažųjų Lietuvos miestelių vaizdams ir jų kultūriniams, istoriniams, socialiniams vaizdiniams. Šiame fotografiniame cikle skiriamas vizualinis dėmesys lokaliniams miestelių aspektams, lokalumą pačios autorės suvokiant kaip esamos apsupties, miestelio esaties telkties, vietos esinių vizualinio pabudimo prasme. Pirmenybė čia yra teikiama urbanistinei vietovės estetikai. Čia ieškoma lokalinių vizualinių taškų, kurie yra savotiškas įvadas į miestelį – įvadas su tradicijos lėta ir intensyvia vada, su savu pavaldumu geografinei apsupčiai. Toks vizualinis įvadas siejamas su vizualine alternatyva, vengiant iš anksto žinomos ar tik privilegijuotos pozicijos. Fotografiniame miestelių traktavime ieškoma ne populiariosios, ne reguliatyviosios, o inovatyvios prieigos. Tokia inovatyvia prieiga tampa esaties įvykių pėdsakai, jų esamo vizualinio intensyvumo proveržiai istorinėje, etninėje plotmėje.

Jurgis Dieliautas

Rugpjūčio 2 d. 18 val.

Aušra Vaitkūnienė „Namai ir žaislai“ (tapyba)

Istorijos, poezija, klajonės po prisiminimus, visa tai vaizduotės užduotis – susieti vaizdus į vieną, didžiulį paveikslą, susidedantį iš mažų ar didesnių detalių. Vaizduotė mus atpalaiduoja nuo praeities ir nuo realybės, ji padeda atsiverti ateičiai.

Parodoje „Namai ir žaislai‘‘ norima peržvelgti Namo, mūsų pagrindinio prieglobsčio šiame pasaulyje, prasmę. Vaizduotės žaismės padiktuotais vaizdiniais susieti Namo ir jo vidinėje erdvėje slypinčius simbolius, kurie išoriniame pasaulyje virsta atpažįstamais ženklais – žaislais.

Parodos struktūra paremta didelio ir mažo formatų dialektika. Vaizduotė tai pažymi kaip miniatiūros ir milžiniškumo dialogą – didelis namas, lyg žmogaus visata ir mažutis simbolis, namo šerdis, saugoma, kad išlaikytų namo dvasią.

Parodai apibūdinti labai tiktų Gaston Bachelard citata:

„Nes namai – mūsų kampelis pasaulyje. Jie – kaip dažnai sakoma – mūsų pirmoji visata. Jie – mūsų tikrasis kosmosas. Intymiu, vidiniu požiūriu, argi nėra gražus kad ir pats kukliausias būstas? „Kuklaus būsto“ rašytojai dažnai primena šį erdvės poetikos elementą. Tačiau šis priminimas pernelyg glaustas. Trumpai prisiminę „kuklų būstą‘‘, jie ten nepasilieka, apibūdina jį esamu laiku, neišgyvendami jo pirmapradiškumo, priklausančio visiems, turtingiems ir vargšams, kas apie jį svajoja‘‘. (Gaston Bachelard, Svajonių džiaugsmas, psl. 323, 1993, Vaga, Vilnius)

Tapytojas nebežiūri į vaizdą kaip į paprastą jutiminės tikrovės pakaitalą. Atsispirdamas nuo pirmapradiškumo, kuria naujus pasaulius, praturtindamas esamą tikrovę ir palikdamas jų prisiminimus žiūrovo akyse.

prof. Aušra Vaitkūnienė

Apie autorę

Be daugybės stipendijų ir apdovanojimų, kuriuos Aušra Vaitkūnienė yra gavusi Lietuvoje, ji taip pat yra gavusi Pollock-Krasner Foundation Inc. (Niujorkas, JAV) stipendiją kūrybai ir kūrybiniams planams įgyvendinti 2013 m. Dailininkė aktyviai kuria ir dalyvauja projektuose bei parodose (Čikagoje, Berlyne, Hamburge, Budapešte, Barselonoje ir kt.), taip pat yra Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tapybos katedros vedėja, profesorė. Menininkė dalyvavo 2012 m. Liono bienalės satelitinėje parodoje „Resonansas“ ir Biennale Europienne d'Art Contemporain Nime (Prancūzija), 2013 m. NordArt2013, Kunstwerk Carlshutte, Budelsdorfas (Vokietija), buvo pristatyta 2011 m. D. Mikšio projekte „Už baltosios uždangos“ Lietuvos paviljone 54-oje tarptautinėje meno parodoje La Biennale Di Venezia (Italija).

Aušra Vaitkūnienė yra menininkė, pedagogė, kuratorė. Ji organizuoja projektus su jaunaisiais menininkais, rašo knygas („Toks gyvenimo kvapas“, 2009, skirta iškiliam dailininkui ir vyrui Arūnui Vaitkūnui (1956-2005), „Arūnas Vaitkūnas. Piešiniai“ 2012, „Bloknotas tapytojams“, 2016 m. Apie autorę išleista knyga „Aušra Barzdukaitė-Vaitkūnienė. Keturios istorijos ar daugiau“, 2013. Nors A. Vaitkūnienė pirmenybę teikia tapybai, ji sėkmingai dirba ir instaliacijų, objektų meno srityse.

Tapytojos kūrinių yra įsigiję: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, MO muziejus, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Vilniaus Dailės muziejus,

galerija „Meno Parkas“, Lippes kraštotyros institutas (Vokietija), privatūs asmenys Lietuvoje ir užsienyje.

Parodos veiks iki rugpjūčio 27 d.

Daugiau informacijos apie parodas suteiks ir į kilusius klausimus atsakys:

Patricija Poderytė, projektų vadovė

El. p. [email protected]; tel. 8 616 25996