Autorius: Nidos meno kolonija

Nidos meno kolonija

Kai vasarą Nida tampa dvasios ir kūno kultūros kurortu, Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija nuo liepos 20 d. atveria visuomenei duris su vasaros paroda. Joje bus pristatomi nauji rezidencijoje sukurti kūriniai, kurie kvies žiūrovus patirti bei perfor(m)uoti Kuršių nerijos peizažą ir jo dinamiką.

Iki vasaros galo veikianti paroda iš vienos pusės atrodys kaip smalsiems žiūrovams atvira tyrimų laboratorija, o iš kitos – kaip žaismingas fizinių ir emocinių patirčių tinklas ar atokvėpio nuo intensyvaus „paplūdinimosi“ erdvė – čia bus galima mankštinti ir kūną, ir protą.

Parodos kuratorius Vytautas Michelkevičius atskleidžia, kad parodoje: „Kuršių nerijos peizažas perfor(m)uojamas, Neringoje įvedama fitokratija, parodų salės virsta treniruočių salėmis, atrandama, kad vietinis mentalitetas susiformuoja per nuolatinį darbą specifiniame kraštovaizdyje, o tradicinis dainavimas virsta animalistiniu urzgesiu ir murmesiu.“

Parodos architektai  Ona Lozuraitytė ir Petras Išora Nidos meno kolonijos parodų salę performuos ir pavers industrializuotu Nerijos peizažu, kuris leis visiškai nauju būdu patirti kartografuotus geodinaminius kraštovaizdžius, įskaitant kopas ir miškus. Be to, jie dalyvauja parodoje ir kaip tyrėjai, atskleidžiantys Nacionalinio parko sluoksnius bei geografinius paviršius, kuriuos bus galima ne tik pamatyti, bet ir paliesti.

Parodos kūną sudarys metus trukę rezidentų meniniai, architektūriniai ir moksliniai tyrimai, kurie erdvėje išsiskleis dar visuomenei nerodytais žemėlapiais bei naujai sukurtais kūriniais. Parodos principas remiasi materialiais semiotiniais tinklais ir prielaida, kad veiksnumą turi visi jos dalyviai: peizažai, augalai, instrumentai, architektūriniai elementai, kūriniai ir žmonės.

Parodoje performuojamas peizažas – jis tampa perforuotas, perlinkęs ir įtrūkęs, jam suvokti panaudojami įvairūs priartinimo, sumažinimo ir apčiuopimo įrankiai ar susikeitimas vaidmenimis tarp žmonių ir nežmonių. Joje žiūrovas tampa dalyviu, galinčiu savo kūnu patirti kraštovaizdį, sąveikauti su augalais ir atlikdamas choreografiškus judesius pakeisti savo mentalitetą.

Jei visas Kuršių Nerijos nacionalinis parkas yra paroda, kaip atrodytų jūsų performansas medžiui ar kerpei? Kiek reikia kartoti tą patį veiksmą, kad taptumėte peizažu arba monumentu? Kaip tai paveiks jūsų mentalitetą? Kada pasikartojantys veiksmai, reikalingi atlikti darbui, virsta šokiu? Ar kada nors bandėte užlipti ant peizažo ir pamatyti savo tiesioginę įtaką jam? Kaip sulėtėja laikas ir pasikeičia erdvė, žvelgiant iš augalų perspektyvos? Kam išties priklauso veiksnumas šiame susipynusiame gamtos-kultūros tinkle?

Menininkė ir biologijos mokslų daktarė Špela Petrič (Slovėnija) kvies patirti fitokratiją, kuri pakeis Neringoje veikiančią demokratiją, tai reiškia, kad mus valdys ne žmonės, o augalai. Jos unikali performatyvi akcija atidarymo metu pastūmės išsinerti iš žmonių (žmonijos) kailio per specialiai sukonstruotus įrankius.

Lina Lapelytė pristatys videofilmą, sukurtą iš kamerinio performanso Nidos miške, o menininkų duetas Anna Romanenko ir Björnas Kühnas iš Vokietijos pateiks ir leis išbandyti specialius treniruočių instrumentus, kuriuos naudojant galima bent laikinai pakeisti savo mentalitetą.
Tai ne vien meno paroda, o vizualus, garsinis, performatyvus ir interaktyvus pasakojimas apie Kuršių neriją, kur šiuolaikinis menas suteikia platformą susitikti įvairių sričių tyrėjams ir menininkams bei pateikti savo žiūros, klausos ir sąlyčio taškus.

Parodoje dalyvaujantys menininkai dirba ir yra pripažinti tarptautiniu mastu įvairiuose kontekstuose: teatro, muzikos ir performansų, architektūros bei vizualiojo meno. Lietuvos paviljone 2019 m. Venecijos meno bienalėje VDA Nidos meno kolonija pristatys Linos Lapelytės, Rugilės Barzdžiukaitės bei Vaivos Grainytės operą-performansą „Saulė ir jūra”. Architektai Ona Lozuraitytė ir Petras Išora projektuoja tiltą Seule (P. Korėja).

Atidarymo metu liepos 20 d., 18 val. vyks dalyvaujamasis performansas-akcija. Špela Petrič (Slovėnija) kvies bent laikinai įsivaizduoti, kad Neringoje veikia ne demokratija, o fitokratija, ir mus valdo ne žmonės, o augalai. Jo metu dalyviai galės išbandyti specialiai sukurtus pažintinius tyrimo instrumentus bei patirti augalų jautrumą ir galią.

Paroda veiks liepos 21 – rugpjūčio 31 d. kasdien, išskyrus pirmadienius, nuo 12 iki 20 val. Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje, E. A. Jonušo g. 3, Nida.

Daugiau apie parodą http://nidacolony.lt/lt/1156-vasaros-paroda-perfor-m-uoti-peizazai-arteja
Pokalbiai su parodos menininkais: Anna Romanenko ir Björnu Kühnu Špela Petrič

Paroda yra XXII Thomo Manno festivalio dalis, vykstančio liepos 14-21 dienomis
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Goethes institutas Lietuvoje, Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinio mobilumo programa

Nidos meno kolonija

VDA Nidos meno kolonija, bendradarbiaudama su rezidencijų programa AiR Krems, kviečia lietuvių vizualiųjų menų kūrėjus teikti paraiškas dalyvauti rezidencijų programoje Kremse (Austrija).

Institucijų partnerystė užsimezgė dar 2013-aisiais. Tada pirmuoju rezidentu iš Lietuvos Austrijoje buvo Dainius Liškevičius, o Nidos meno kolonijoje rezidavo austrų menininkai Hannah Oellinger ir Manfredas Raineris. Per pastaruosius metus šiame viename seniausių ir į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų Austrijos miestų, meno projektus vystė Emilija Škarnulytė, Lina Albrikienė, Akvilė Anglickaitė, menininkų duetas Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda), o į Lietuvą buvo atvykusios – Laura Skocek, Ida Divinzenz, Barbara Kapusta, Ines Hochgerner. Šiemet lietuvių menininkė Irma Stanaitytė-Bazienė liepą‒rugsėjį praleis Austrijoje, o spalį Nidoje ‒ austrų menininkė Claudia Rohrauer.

80 kilometrų nuo Vienos esančiame Kremse tarptautinis rezidencijų centras įkurtas 2000-aisiais. Buvusiame kilimų fabrike įrengtose penkiose (nuo 45 iki 120 kv. m) studijose be vizualiųjų menų kūrėjų reziduoja muzikai, rašytojai ir architektai. Organizacija taip pat bendradarbiauja su Čikagos meno institutu (JAV), Custom House Studios (Airija), Karališkuoju Melburno technologijų institutu (Australija), Djerassi meno rezidentūra (JAV) bei Örnsköldsviks Kollektiva Konstnärs Verkstad (Švedija).

Tarptautiniai rezidencijų mainai siekia vystyti kritinius šiuolaikinio meno pristatymo ir kūrybos kontekstus. Rezidencijų programa suteikia sąlygas pritaikyti ir pristatyti naujas kūrėjų taikomas kūrybines praktikas. Šie mainai suteikia galimybę pažinti ir tyrinėti „vietos“ ekonomikos, politikos ir kultūrinio identiteto saitus. Iš trijų VDA Nidos meno kolonijos atrinktų lietuvių menininkų Kremso rezidencijos meno taryba pasirinks vieną. Rezidencijai numatytas laikas ‒ du mėnesiai, 2019-ųjų liepos 2 ‒ rugpjūčio 30 d. Dviejų mėnesių rezidencijai skiriama 2600 EUR vienkartinė stipendija pragyvenimo ir kelionės išlaidoms padengti. Rezidentui nemokamai suteikiamos patalpos kūrybai ir gyvenimui, o taip pat administracinė bei kuratorinė pagalba. Menininkas turėtų pasirūpinti savo sveikatos draudimu.

Norinčius pasinaudoti rezidencijos mainų galimybe lietuvius, vizualiųjų menų menininkus kviečiame teikti paraiškas; viename PDF dokumente (ne daugiau 3 MB) anglų kalba turi būti pateikta:
- Atsisiųsta ir užpildyta paraiškos forma
- Gyvenimo aprašymas (CV)
- Trumpas projekto, kurį vykdysite Kremse, pristatymas (tekstas ir fotografijos iki 2 A4 puslapių)
- Kūrybinis portfolio (ne daugiau kaip 10 kūrinių nuotraukų, iki 4 min. trukmės video ar garso nuorodų, juos sunumeruokite. Nuotraukas pateikite jpg, o garso kūrinius mp3 formatu. Jei turima, pridėkite ir atsiliepimus spaudoje ir parodų katalogus)
Prioritetas teikiamas Lietuvoje gyvenantiems ir kuriantiems menininkamas, nes stipendija siekiama suteikti daugiau galimybių jų mobilumui.

Paraiškos laukiamos iki rugsėjo 20 d., el. paštu [email protected]
Kvietimas Kolonijos puslapyje: http://nidacolony.lt/lt/1150-lietuviu-menininkai-kvieciami-teikti-paraiskas-a-i-r-krems-rezidencijai-austrijoje

Nidos meno kolonija

Šį kartą 8-asis Inter-formato simpoziumas birželio 20-24 d. VDA Nidos meno kolonijoje suburs per 50 menininkų, filosofų, mokslininkų, muzikantų, tradicijų ir papročių tyrinėtojų ir praktikų. Simpoziumo metu dalyviai bus kviečiami kritiškai apmąstyti prigimtiškumo sampratas dabartyje bei savitai perkurti tradicinius žinojimus per skaitmeninio įžeminimo apeigas. Neatsitiktinai pasirinktas metas, kai naktys trumpiausios, o dienos ilgiausios, taip pat leis programos dalyviams patirti tradicinius ritualus, organizuojamus Neringos bendruomenės ir svečių.

Pavadinimas pirmiausiai atsirado angliškai „Rites & Terrabytes”, o skaitmeninio įžeminimo apeigos yra jo interpretacija lietuviškai. Jis nuorodo į susiklosčiusią nevienareikšmišką situaciją, kuomet vis labiau jaučiame arba trokštame jausti ryšį su senaisiais ritualais („rites“) ir praktikomis.  Visa tai vyksta komunikacinių technologijų persmelktame „postšiuolaikybės“ pasaulyje. Kitaip tariant, kad sutaikytume įsivaizduojamas archajiškų apeigų bei papročių visatas ir visur esančius skaitmeninių duomenų terabaitus, reikia tvirto „įsišaknijimo“ ir „įžeminimo“ („terra“) išlikusiose vietinėse kultūrose ar kokiame nors iš naujo sukonstruotame „prigimtiškume“.

Simpoziume ir Rasų šventime bus galima dalyvauti ir nuotoliniu būdu, nes dalis renginių bus transliuojami per Nidos meno kolonijos „Facebook“ puslapį. Taip pat, pasinaudojant specialiomis 360 laipsnių videografijos technologijomis, bus galima skaitmeniniu būdu įsilieti į žemiškus ritualus.

Programoje paskaitas keis menininkų kūrinių pristatymai ir performansai, garso menininkų ir muzikantų koncertai, eksperimentai su maistu ir gėrimais, bendravimai su augalais bei mišku ir menininkų kuruoti pasivaikščiojimai.

Dalyviai: Audrius Beinorius (LT), Kevin Bartoli (RYBN, FR), Eglė Minelgaitė-Beinorienė (LT), Kristin Bergaust ir Elin Mar Vister (NO), Yvonne Billimore (SCO), Eva Bubla (HU) ir Lilli Tölp (EE), Zane Cerpina ir Stahl Stenslie (LV, NO), Eglė Česnakavičiūtė (Obelija, LT), Adrian Demleitner (CH), Vilius Dranseika (LT), Vytenis Eitminavičius (SKELDOS, LT), Marius Grosbahs (LV/LT) ir Ieva Bertašiūtė-Grosbaha (LT), Dougald Hine (UK/SE), Elizabeth Hudson (SCO), Jurga Jonutytė (LT), Dovydas Korba (LT), Gareth Kennedy (IE), Mari Keski-Korsu (FI), Anders Kreuger (BE/SE/LT), Žilvinas Landzbergas (LT), Gwenn-Aël Lynn (USA-FR), Obelija (LT), Robert Niziński (Księżyc, PL) ir Paweł Romańczuk (PL), Naomi Pearce (UK), Špela Petrič (SLO), Pony Express (AUS), Jussi Salminen (FI), Sumugan Sivanesan ir Tessa Zettel (AUS), Erica Scourti (GR/UK), Kristen J. Sollée (US), Audrius Šimkūnas (SALA, LT), Sam Trotman (SCO), Daina Zalāne (Lauska, LV), Małgorzata Żurada (PL)

Kuratoriai: Andrew Gryf Paterson (SCO/FI/LV), Vytautas Michelkevičius (LT), Jurijus Dobriakovas (LT) ir Jogintė Bučinskaitė (LT)
VDA Nidos meno kolonija kartu su partneriais ir dalyviais kviečia į Nidą kartu švęsti Rasas (Krešes*) trumpiausiomis metų naktimis su diskusijų bei šiuolaikinio meno ir muzikos programa (PDF).

Dalis renginių, programoje pažymėtų P raide, prieinami viešai.
Daugiau apie simpoziumą Renginys Facebook

Simpoziumą organizuoja VŠĮ MENE bendradarbiaujant su VDA Nidos meno kolonija ir Inter-PAGAN tinklu. Rėmėjai ir partneriai: LR kultūros ministerija, Kultūros taryba, Nidos kultūros ir informacijos centras „Agila“ ir „Dundulis“.

*Krešės – prūsiškas vasaros saulėgrįžos pavadinimas, susijęs su augmenijos vešėjimu

Nidos meno kolonija

2018 m. gegužės 4 d. 18 val. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus g. 15, Vilnius) atidaroma paroda „Dark Drawn“ („Tamsos širdis“). Šįkart Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija kartu su kuratoriumi Ianu Damerelliu pristato magiškas galias, tūnančias piešimo technika atliktuose kūriniuose. Išmanių vizualiojo meno raiškos priemonių šešėlyje lūkuriuojantis, bet iš šiuolaikinio meno ringo nesitraukiantis piešimas pastaraisiais dešimtmečiais įsitvirtino kaip ramus pilnavertis žaidėjas, gebantis nustebinti netikėtais „judesiais“. Norėdama atskleisti šiuos judesius platesnei auditorijai, rengiame kitokių piešinių parodą. Joje piešiniai nėra nei (akademinė) treniruotė, nei (eskizinis) apšilimas, bet galutinis, baigtinis kūrinys.

Parodoje pristatomi šeši piešėjai iš skirtingų šalių: Australijos, Didžiosios Britanijos / Norvegijos, Lietuvos, Olandijos ir Švedijos. „Tamsos širdies“ kūriniai skiriasi tiek turiniu, tiek atlikimo technika, tačiau juos sieja panašus požiūris į piešimą ir aplinkos stebėjimą, o taip pat jautrumas, kurį lemia taki, nepagaunama piešinio raiška bei pats šios technikos intymumas.

Piešimas – svarbi mūsų kasdienybės dalis. Christianas Rattemeyeris knygoje „Vitamin D2 New Perspectives in Drawing“ (2013) rašė, kad „(...) piešimas reiškiasi daugybėje veiklų, kurių beveik nepastebime, – nuo keverzojimo kalbant telefonu iki visur besimėtančių vaikų piešinių“. Tokių veiklų sąrašą galima išplėsti iki grafičių, architektūrinių brėžinių ir t. t., tačiau tikrasis piešinio potencialas šiuolaikiniame vizualiajame mene pradėjo skleistis gana neseniai. Tai liudija dailės istorija, į kurią, jei lyginsime su tapyba, įrašyta vos keletas „ikoninių“ piešinių.

Paroda netiesiogiai remiasi rašytojo Josepho Conrado kultiniu romanu „Tamsos širdis“ (1899; Francis Fordas Coppola pagal šią knygą 1979 m. pastatė filmą „Šių dienų apokalipsė“). Romano herojus supanti, visa apimanti ir iš vėžių išmušanti gamta knygoje suprantama kaip tamsos metafora, kaip melancholija ir beprotybė, slypinti kiekviename iš mūsų ir laukianti, kol galės pasirodyti susiklosčius tinkamoms aplinkybėms. Taigi paroda „Tamsos širdis“ pirmiausia nurodo ne į fizinę tamsą, bet į tamsos grėsmę žmogaus sielai, apie kurią ir sukasi Conrado romanas. Šia prasme aplinkos stebėjimas „Tamsos širdyje“ labiau siejamas su transformatyviu veiksmu, kai stebimas pasaulis veikia kaip kūrinį išprovokuojantis faktorius, o ne kaip tiesioginio vaizdo atkartojimo šaltinis.

Menininkai: Vanna Bowles, Ian Damerell, Algirdas Jakas, Robert Johansson, Bas Ketelaars,  Lynette Smith

Paroda veiks 2018 m. gegužės 5 – birželio 10 d.* penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 14 val. iki 20 val. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus g. 15, Vilnius).
*Paroda neveiks gegužės 13, 18, 19, 20 d.

Organizatorius: VDA Nidos meno kolonija
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Office for Contemporary Art Norway, Šiaurės ir Baltijos šalių mobilumo programa, Mondriaan Fund

Nidos meno kolonija

Pirmosios 2018-ųjų metų atviros studijos vyko sausio 26 d. Savo projektus pristatė menininkai  Hiroko Tsuchimoto (JP/SE), Hans Christian van Nijkerk (NL/NO), Pål Gusdal Jomås (NO/CA), Rasma Noreikytė (LT), Eva Eich (DE), Pedro Hurpia (BR) ir Teodora Nikčevic (ME).

Hiroko Tsuchimoto (JP/SE) ir Hans Christian van Nijkerk (NL/NO) dirbo prie tęstinio projekto pavadinimu “Diskomfortas”. Menininkai tyrinėjo skirtingus diskomforto tipus ir juos pristatė trejuose projektuose: performatyvioje vakarienėje, įvietintoje instaliacijoje “Saugokis!” bei video kūrinyje „Aštuoni puikūs būdai užpildyti savo egzistencinę tuštumą”, kurį galite pamatyti čia. Pål Gusdal Jomås (NO/CA) pristatė du video portretus. Savo kūriniui jis pasitelkė apie 1880-uosius savo proproprosenelės iš Hjørundfjorden, Norvegijos, austa anklode, tapusia pagrindine projekto idėjine ašimi. Vilnonę medžiagą Pål naudoja kaip apdarą ir kaip abstrakciją, kurioje susijungia portretiškumas, kalba, tartis, identitetas bei spalvos. Rezidencijos metu Rasma Noreikytė (LT) ir Eva Eich (DE) dirbo prie projekto “Dialogas per virvę”. Jų vidinis dialogas, plėtotas naudojant virvės atkarpą, materializavosi į jos atspaudus ant popieriaus bei kūrybiško bendradarbiavimo metodologiją. Pedro Hurpia (BR) kūryboje persipina tiek fikciniai, tiek realūs naratyvai. Optinių ir garso prietaisų konstrukcijos bei fotografinių vaizdų ir įrašų atkūrimas vargiai gali būti vertinami kaip dokumentai, įrodantys teisėtumą sukonstruotoje realybėje. Teodora Nikčevic (ME) susikoncentravo į horizontą kaip egzistencinę ribą ir pasaulio pabaigos idėją, kuri projektuoja kažką nestabilaus bei nepibrėžto.

Nidos meno kolonija

Aštuntą kartą Neringos savivaldybės taryba kartu su Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija Lietuvos menininkus kviečia teikti paraiškas Neringos savivaldybės meno stipendijos konkursui. Ši stipendija skirta vizualiųjų ir taikomųjų menų, dizaino, architektūros, dailės istorijos, teorijos ir kritikos profesionalams. Paraiškos stipendijai gauti priimamos iki šių metų kovo 15 dienos.

Stipendija skiriama konkurso būdu. Laimėtoją renka Neringos savivaldybės bei VDA Nidos meno kolonijos deleguotų narių žiuri. Konkurso dalyvis turi pateikti su Neringos socialiniais, kultūriniais ar gamtiniais aspektais susijusį projekto pasiūlymą. Projektas turi būti įgyvendintas mėnesio trukmės rezidencijos VDA Nidos meno kolonijoje metu bei pristatytas Neringos miesto gimtadienio šventėje (lapkričio antroje pusėje)

Stipendijos dydis – 600 Eur. Stipendija skiriama rezidencijos ir projekto įgyvendinimo išlaidų padengimui. Laimėjus kūrybiniam kolektyvui stipendijos dydis nesikeičia. Rezidencijos laikotarpis – 2018 m. lapkritis (1 mėnuo). Svarbiausi atrankos kriterijai yra: pareiškėjo meninės praktikos kokybė, siūlomo projekto originalumas ir kūrybiškumas bei įgyvendinimo galimybės.

El. paštu [email protected] būtina pateikti šią informaciją:
- užpildytą paraiškos formą, kurioje pristatomos menininko nuostatos (artist statement) arba tyrimų laukas bei rezidencijos laikotarpiu numatomo įgyvendinti projekto pasiūlymas;
- gyvenimo aprašymą (CV);
- darbų pavyzdžius (portfolio).

Priimamos tik elektroninės paraiškos. Pavadinimo eilutėje prašome nurodyti „Paraiška Neringos stipendijai gauti“. Laiško priedai negali viršyti 10 MB, pageidautina, kad visi priedai ‒ portfolio, CV ir paraiška ‒ būtų siunčiami kaip vienas dokumentas (.PDF arba .doc formatu). Informuosime tik konkurso nugalėtoją. Paraiškos stipendijai gauti priimamos iki šių metų kovo 15 dienos. Informaciją apie nugalėtoją rasite www.nidacolony.lt ir www.neringa.lt  tinklapiuose maždaug po mėnesio.

 http://nidacolony.lt/lt/1070-neringos-stipendija-naujienos-lt

Praėjusių, 2012‒2017 metų, Neringos savivaldybės meno stipendiatai:
Laima Kreivytė
Lena Dobrowolska
Rūta Junevičiūtė ir Nicholas Matranga
Linas Kutavičius Žilvinas Landzbergas
Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys

Nidos meno kolonija

Paraiškų teikimo terminas: 2018 m. kovo 15 d., 23:59 val.

Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos (NMK) rezidencijų programa atvira tiek pradedantiems, tiek jau įsitvirtinusiems menininkams, dizaineriams, architektams, kuratoriams bei tyrėjams. NMK yra viena iš didžiausių meno, rezidencijų bei edukacijos institucijų Šiaurės ir Baltijos šalių regione. Joje suteikiama galimybė dirbti naujame šiuolaikinės architektūros pastate, įkurtame miškingoje Nidos vietovėje. Nuo 2011 m. kolonijoje rezidavo daugiau negu 350 menininkų ir kultūros profesionalų.

Gyvenimo ritmas ir atmosfera kolonijoje priklauso nuo sezono bei vykstančių programų. Įprastai joje reziduoja nuo 7 iki 70 žmonių. Didžiąją metų dalį – nuo spalio iki balandžio mėnesio – galima mėgautis vienuma, kurią kartais paįvairina į praktikas bei dirbtuves atvykę meno profesionalai ir studentai. Liepos-rugpjūčio mėnesiais Nidoje įsibėgėja aktyvus, bet ne per daug intensyvus kurortinis gyvenimas.

Gyvenimo ir socialinė aplinka kolonijoje užtikrina komfortabilias rezidavimo sąlygas. Kiekvieną iš penkių rezidencijos studijų sudaro 2 aukštus apimantis 65 kv/m bendras plotas ir visi reikalingiausi patogumai. Visus metus kolonijoje reziduoja nuolat besikeičianti menininkų bendruomenė, taip pat yra prieinamos profesionalios dirbtuvės, darbuotojų konsultacijos ir kūrybinės bei socialinės erdvės su reikiama įranga.

Individualios rezidencijos (40 vietų) 2018 m. rugsėjis–2019 m. gegužė
Trukmė: rekomenduojame dviejų mėnesių trukmės rezidencijas, tačiau jos gali trukti nuo vieno iki keturių mėnesių. Kainos: Stipendijos šiuo metu neteikiamos; atrinktiems kandidatams išduodamas rekomendacinis laiškas siekiant gauti asmeninę stipendiją. Gyvenamosios erdvės bei studijos kaina atrinktiems rezidentams yra 400 EUR per mėnesį. Į kainą įtraukta įrangos nuoma, bevielis internetas, naudojimasis bendromis erdvėmis ir dviračiai.

Nidos doktorantų mokyklos (NDM) rezidencijos, skirtos doktorantūros teoretikams bei praktikams 2018 m. rugpjūtis – rugsėjis
Programa siūlo tarptautinius doktorantūros kursus ir rezidencijas meno, dizaino, architektūros, medijų ir meno istorijos doktorantūros studijų tyrėjams iš Vilniaus dailės akademijos, Aalto universiteto ir kitų, programa susidomėjusių mokslo ir švietimo institucijų. Atrinkti doktorantūros rezidentai gali prisijungti prie vasaros mokyklos intensyvių kursų apie meninio tyrimo ekpoziciją rugpjūčio 26-31 d. Vadovai: Prof. Dr. Mika Elo, Dr. Joanne Morra, Dr Michael Schwab, Prof Henk Slager. Kainos: sąlygos galioja tokios pačios, kaip individualioms rezidencijoms. Atrinktiems rezidentams suteikiama galimybė nemokamai dalyvauti vasaros kursuose ir gauti 5 akademinius (ECTS) kreditus. 1 metų trukmės rezidencija Šiaurės arba Baltijos šalių menininkui 2018 rugsėjis–2019 rugpjūtis

Menininkai gali aplikuoti vienerių metų rezidencijai kolonijoje. Įsitvirtinti vienoje vietoje, kol kiti rezidentai keičiasi kas 1-2 mėnesius – nemažas išbandymas. Menininkas turėtų skirti apie 25% kūrybiniam procesui ir rezidencijos programos vykdymui. Parama: Studijų kaina ir pagrindinės pragyvenimo išlaidos yra padengiamos.

Egipto-Lietuvos rezidencijų mainai tarp Nidos meno kolonijos ir MASS Alexandria 2018 m. rugsėjo 1 d. – spalio 31 d. Egipto menininko rezidencija Nidoje 2018 m. spalio 1 d. – lapkričio 30 d. dviejų

Lietuvos menininkų rezidencija Aleksandrijoje
Ši rezidencija yra naujo bendradarbiavimo projekto tarp MASS Alexandria ir VDA Nidos meno kolonijos dalis. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir MASS Alexandria įkūrėjas bei direktorius Wael Shawky. MASS Alexandria kviečia reziduoti vizualiųjų menų kūrėjus, bent dvejus pastaruosius metus gyvenusius Lietuvoje ir dalyvavusius vietiniame bei tarptautiniame meniniame gyvenime: grupinėse parodose ir pristatymuose, vaizdo peržiūrose, eksperimentinio pobūdžio parodose, konferencijose bei pokalbiuose, ir turinčius bent bakalauro laipsnį meno ar eksperimentinio kino srityje. Trukmė: 2 mėnesiai. Tinkami kandidatai: Egipto ir Lietuvos menininkai, gyvenantys savo šalyse. Parama: atrinktiems menininkams padengiamos visos išlaidos. Daugiau informacijos apie mainų programą

Kvietimas teikti paraiškas dalyvavimui ir produkcijos rezidencijai 8-ajame Inter-formato simpoziume apie skaitmeninio įžeminimo apeigas 2018 m. birželio 20-24 d. Kuratoriai: Andrew Gryf Paterson (SCO/FI/LV), Vytautas Michelkevičius (LT), Jurijus Dobriakovas (LT) ir Jogintė Bučinskaitė (LT). Kolonija, bendradarbiaudama su Inter-PAGAN partnerių tinklu, suburia apie 50 vizualaus ir garso meno kūrėjų, kultūros praktikų, tyrėjų ir teoretikų, kritiškai atgaivinančių, perkuriančių, kvestionuojančių ir skleidžiančių tradicinius žinojimus, praktikas bei tikėjimus, (post-)folklorą ir lokalumo bei vietinės tradicijos sampratas šiuolaikinio meno ir kultūros lauke. Skaitmeninio įžeminimo apeigos (angl. Rites & Terrabytes) – tai nuoroda į susiklosčiusią nevienareikšmišką situaciją, kuomet vis labiau jaučiame arba trokštame jausti ryšį su senaisiais ritualais ir praktikomis.  Visa tai vyksta komunikacinių technologijų persmelktame „postšiuolaikybės“ pasaulyje. Pilnas aprašymas, raktažodžiai bei paraiškų teikimo detalės. Parama: visiems atrinktiems dalyviams iš dalies padengiamos išlaidos kelionei (iki 250 EUR), suteikiamas apgyvendinimas triviečiuose kambariuose ir maitinimas simpoziumo metu.  Produkcijos rezidencijos (2018 m. gegužė–birželis) rezidentai gaus 700 EUR per mėnesį stipendijas, pagal susitarimą bus apmokamos medžiagų išlaidos.

Prašome vadovautis paraiškų teikimo gairėmis
Daugiau informacijos mūsų puslapyje

http://nidacolony.lt/lt/menininku-rezidenciju-programa/naujas-kvietimas

Nidos meno kolonija

Vasario 5 d., pirmadienį, 17.30 val. Vilniaus dailės akademijos doktorantūros skyriuje, 102 auditorijoje (Malūnų g. 3, C1 pastatas) vyks 8-ojo VDA Nidos meno kolonijos žurnalo „Apie naujumą“ sutiktuvės ir diskusija apie rezidencijas.

2018-iems persiritus į antrąjį mėnesį ir nebevadinant jų naujais, VDA Nidos meno kolonija kviečia apsvarstyti rezidencijų naujumo klausimą. Pretekstu padiskutuoti šia tema tapo ne tik naujausias naujumui dedikuotas Kolonijos žurnalas, bet ir kasmet Lietuvoje atsirandančios vis naujos rezidencijų programos. Kas masina kurti ir vykdyti šias institucines praktikas, o kuo tokios kūrybinės/darbo sąlygos patrauklios menininkams, mokslininkams bei tyrėjams? Kokias vertes jos kuria? Kas apibrėžia rezidavimo sąvoką šiomis manevringomis šiandienos gyvenimo sąlygomis?

Menininkų rezidencijas vienijantis tinklas „Res Artis“ savo tinklalapyje pateikia tokį rezidencijų apibrėžimą: „Rezidencijų centrai kviečia menininkus, mokslininkus ir kuratorius praleisti laiką kitoje nei įprasta aplinkoje, kurioje jie gali mąstyti, tyrinėti, kurti ir pristatyti savo kūrybą, permąstyti ją kitos bendruomenės kontekste, sutikti naujus žmones, naudoti naujas medžiagas ir patirti gyvenimą naujoje vietoje.“ Tarsi savaime rezidencijose užprogramuota naujumo ir atsinaujinimo kategorija skatina klausti ir svarstyti apie tai, ką naujo siūlo rezidencijų programos? Kokia įdirbio distancija skiria naują rezidenciją nuo įsitvirtinusios ir tarptautiškai atpažįstamos?

Simboliškai tęsdamas dar XIX amžiuje Baltijos jūros pakrantėse įsikūrusios Nidos dailininkų kolonijos tradiciją, Vilniaus dailės akademijos padalinys rezidencijų reiškinio ribas diskusijoje kviečia apibrėžti chronologiškai – nuo veiklą vykdančių ilgiausiai iki dar tik ją kuriančių. Savo darbo praktikomis ir patirtimis pasidalinti pakviesti geografiškai išsibarsčiusių rezidencijų vadovai ir atstovai, menininkai ir galbūt dar niekada nerezidavę diskusijos klausytojai.

Diskusijos dalyviai:
Audronis Imbrasas, kultūros vadybininkas (buvęs „Menų spaustuvės“ vadovas), Vilniaus miesto tarybos narys
Justė Jonutytė, edukacijos, rezidencijų ir parodų centro „Rupert“ vadovė
Eglė Ambrasaitė, Aikas Žado Laboratorijos, Rezidencijų centro JO JO kuratorė
Rūta Stepanovaitė, Kauno menininkų namų vadovė
Vytautas Michelkevičius / Rasa Antanavičiūtė, VDA Nidos meno kolonijos vadovai
Emilija Škarnulytė, menininkė

Diskusiją moderuos:
Jogintė Bučinskaitė

Pirmiems 20-čiai vakaro svečių įteiksime Nidos meno kolonijos žurnalą, o po diskusijos savo steigiamos naujos rezidencijos Vilniaus rajone koncepciją sugros Matas Aerobica.

Apie žurnalą.
Siekdama pristatyti ir reflektuoti ne tik organizuojamus renginius, parodas ar rezidentų kūrybą, bet ir platesnius kultūros lauko procesus, Nidos meno kolonija sudarė ir išleido jau 8-ąjį žurnalą. Kaskart vis kitą temą nagrinėjantis leidinys šįkart dedikuotas naujumui.

2015 m. rugsėjo – 2017 m. balandžio Kolonijos veiklos laikotarpį apžvelgiantis kuruotas žurnalas „Apie naujumą“ skirtas atspindėti svarbiausius šio laikotarpio įvykius ir naujas juos lydėjusias idėjas. Galų gale ši tema natūraliai tvyrojo ore per visą numeryje aptariamą pusantrų metų laikotarpį. Džiaugiantis dėl naujo 2015 metų pabaigoje duris atvėrusio Kolonijos korpuso, oficialiai įsteigus naują Nidos doktorantų mokyklos akademinį padalinį, kas mėnesį pasitinkant vis naujus reziduoti atvykstančius menininkus.

Leidinį papildo specialiai šiam leidiniui parašyti, adaptuoti ar išversti autorių tekstai, tarp kurių interviu su architektu Tomu Grunskiu apie architektūros galiojimo laiką, ištrauka iš rašytojo Stepheno Wrighto knygos „Toward a Lexicon of Usership“. Į meno vyksmus kaip ritualo ir užkalbėjimo prototipą savo tekste pažvelgia sociologas Liutauras Kraniauskas, o kuratorė ir tyrėja Ulrike Jordan primena XX a. septintojo dešimtmečio viduryje Didžiojoje Britanijoje vykusius menininkų įdarbinimo viešajame sektoriuje atvejus. Žurnale daug žiūrėjimo į savo atvaizdą veidrodyje, mąstant, kaip parodų, meninių praktikų ir sukurtų objektų kontekste kinta pats šiuolaikinis menas. Kaip jis pasiklysta apibrėžimuose ir laiko apibrėžtyse, svarsto menotyrininkė Karolina Rybačiauskaitė, patvirtindama naujumo kategorijos reliatyvumą.

192 puslapių leidinį iliustruoja parodų fotodokumentacijos ir rezidentų kūrinių nuotraukos. Viena jų – žurnalo viršelyje menininkų kolektyvo Pakui Hardware lyg ateičiai užšaldyti sintetiniai dariniai iš parodos „Hibridiniai peizažai“ – apglėbia ir sustingdo žurnale aptariamą naujumą.

Sudarytoja: Jogintė Bučinskaitė
Dizaineris: Tadas Karpavičius
Vertėjai: Jurij Dobriakov, Kipras Šumskas
Kalbos redaktorė: Karolina Bagdonė

Nidos meno kolonija

Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija spalio pabaigoje pradėjo antrąjį laikinos projektų erdvės „Kioskas“ (Taikos g. pradžioje, Nida) sezoną. Iki lapkričio 26 dienos čia suksis Didžiojoje Britanijoje gyvenančios estų menininkės Evy Jokhovos įvietinta instaliacija „Švyturys“.

Kolonijos rezidentė Evy Jokhova buvusį spaudos kioską transformuoja į eklektišką švyturį. Šiai instaliacijai menininkė naudoja du besisukančius senų sovietinių laivų žibintus, kuriuos išdėsto skirtingame aukštyje. Įvairių spalvų geometrinėmis figūromis apklijuoti dideli namelio langai imituoja saulėtekį arba saulėlydį. Kūrinys reaguoja į senojo švytuoklinio Nidos švyturio žibinto užgesinimą. Beveik prieš metus senąjį spindulį pakeitė LED lempos blyksėjimas. Kartu su juo savotiškai pasikeitė ir vietos kultūrinis kraštovaizdis. Tam, kad besisukanti šilta švyturio šviesa būtų sugrąžinta, elektroninėje peticijoje pasirašė apie pusė tūkstančio žmonių. Pasibaigus turizmo sezonui ir nenumaldomai trumpėjant dienoms, menininkės Evy Jokhovos instaliacija bando bent trumpam atstoti gęstančią dienos ir užgesinto švyturio šviesą.

Tarp Talino bei Londono gyvenanti Evy Jokhova 2011-aisiais Londono Karališkajame menų koledže įgijo vizualiųjų menų magistro laipsnį, o 2013-aisiais politinės komunikacijos magistrantūrą baigė Goldsmito universitete. Menininkė yra pelniusi nemažai apdovanojimų: Karališkosios britų skulptorių draugijos Bursary premiją (2016), Karališkojo menų koledžo stipendiją (2016‒2018), Amsterdamo meno fondo stipendiją (2017) taip pat individualią Menų tarybos stipendiją (2012). Menininkė surengė daug personalinių parodų, tarp kurių audiovizualinė instaliacija ir performansas „Ritualo forma“ Wotruba bažnyčioje, kurį atliko bendradarbiaudama su „21er Haus“ galerija Vienoje (2017); paroda „Iškylantis fragmentų sąlygose“ eksponuota Passen-gers erdvėje Londone (2017) ir apžvelgta leidinyje thisistomorrow; 2016-aisiais Londono Šv. Barnabo koplyčioje kartu su Marcelle Joseph menininkė sukūrė parodą ir įvietintą instaliaciją „Staccato“.

Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Projekto globėjas Andrius Tamaliūnas.

Nidos meno kolonija

Vasarą Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje eksponuota grupinė paroda „Jūros veidrodis (Žalčio pasaka)“ persikelia į Berlyną. The Many Headed Hydra (Daugiagalvės hidros) kolektyvo kuruota ekspozicija išnirs po šiuo pseudonimu veikiančių menininkių ir kuratorių Emmos Haugh ir Suzos Husse įkurtoje meno erdvėje District Berlin. Spalio 19 dieną atidaromą parodą papildė nauji menininkai ir specialiai parodai sukurti jų kūriniai. Iki gruodžio vidurio besitęsiančioje parodos renginių programoje – pokalbiai, skaitymai, performansai ir dirbtuvės.

Daugiau nei dviejų tūkstančių lankytojų vasarą Nidos meno kolonijoje sulaukusi paroda kvietė atsigręžti į jūrą ir tarpkultūrinę mitologiją. Trylikos užsienio ir lietuvių menininkų darbuose, istorijos gretintos ne tik su šiandienos aktualijomis, bet ir tarpusavyje. Nidoje eksponuotą parodos kūną mitu apie tarprūšiškumą apipynė Almagul Menlibayevos kūrinys, gimęs Aralkumo dykumos ekologinės katastrofos peizaže. Kartu su lietuvių liaudies pasakoje apie Eglę žalčių karalienę vykstančia žmogaus-roplio ir žmogaus-medžio transformacija, parodos kūną taip pat transformavo Cooltūrisčių ir Bryndis Björnsdottír performansai. Ši parodos leitmotyvu tapusi, iš Indijos per Kazachstaną į Lietuvą, Turkiją ir Vokietiją atsiritusi gerai žinoma istorija kvietė pagalvoti apie migraciją ir nacionalizuotas kultūras. Sondros Perry darbe afrofuristinis jūros, odos ir žvilgsnio mirgėjimas, veidrodžiu tampančio kūno abstrakcijose peraugo į Virgilijaus Šontos Kuršių nerijoje aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje darytas queer fotografijas. Antrą kartą, šįkart District meno erdvėje išnyrančiam parodos kūnui užauga kelios naujos galvos, už hidrą kalbėsiančios jau Berlyno kontekste.

Vokietijoje eksponuojama paroda, pirmosios, rodytos Nidoje, pasivaidenimai ir radijo žurnalas įtraukė naujus dalyvius ir specialiai sukurtus jų kūrinius. Be Nidos meno kolonijoje rodytų menininkų darbų, District meno erdvėje bus pristatyta ir Caspar Jade Heinemann, Sonja Gerdes, Ashkan Sepahvand, Jessica Lauren Elizabeth Taylor bei Anti*Preuss kūryba. Parodą ir iki gruodžio vidurio truksiančią renginių programą atidarys ir The Many Headed Hydra #02 žurnalo pristatymas. Atidarymo įvykis – tai fragmentų ir garsų vėrinys, kurio centre – eksperimentinis radijo žurnalas. Kaip atsakas Golden Disko Ship vykdomiems projektams, šis bus išleistas kasetės pavidalu. Radijo žurnalas, pirmą kartą gyvai transliuotas radijo stotyje Neringa FM, šįkart virs Golden Disko Ship atliekamu parodos atidarymo koncertu.

Parodos dalyviai: Anti*Preuss, Bryndis Björnsdottír, Cooltūristės, Ieva Epnere, Daniel Falb, Sonja Gerdes, Ulrike Gerhardt, Golden Diskó Ship, Caspar Jade Heinemann, Almagul Menlibayeva, Sondra Perry, Ashkan Sepahvand, Virgilijus Šonta, Jessica Lauren Elizabeth Taylor, The Many Headed Hydra, Elsa Westreicher

Parodos renginių programa:

Spalio 19 d.
18 val. Parodos atidarymas ir žurnalo pristatymas
19 val. Casparo Heineman kūrinio „Pemza“ skaitymas
20 val. Pokalbis apie Ulrikes Gerhardt esė „Po Aralo jūros: išeiviški Almagul Menlibayevos sapnovaizdžiai“ kartu su autore ir Almagul Menlibayeva
21 val. Gyvas performatyvus Golden Diskó Ship radijo koncertas „Jūros žvilgsnis (Žalčio pasaka)“ ir  antrojo The Many Headed Hydra žurnalo numerio pristatymas

Lapkričio 18 d.
16 val. Bryndís Björnsdóttir performansas „Landráð II: atkasinėjimas“

Gruodžio 6 d.
17–21 val. Anti*Preuß dirbtuvės. Pasakojimai, skaitymai ir sukreivinimai sunarstyti The Many Headed Hydra ir Joerg Franzbecker (tik dešimčiai dalyvių, registracija [email protected] iki lapkričio 30 d.)

Gruodžio 14 d.
18–22 val. Daugiabalsio video projekto „Mano mamos gimtinė“ premjera. Projektą pristato autorė Jessica Lauren Elizabeth Taylor, bendradarbiaudama su Astrid Gleichmann. Dalyvauja Camalo Gaskin, Tobi Ayedadjou, Niv Acosta, Natalie Anguezomo Mba Bikoro, Margaux Coker ir Fannie Sosa

Paroda „Jūros veidrodis (Žalčio pasaka)“ veikia spalio 20–gruodžio 16 dienomis, trečiadienį – sekmadienį, nuo 15 iki 19 val. District Berlin erdvėje (Bessemerstraße 2-14, 12103 Berlynas).