Autorius: Nidos meno kolonija

Nidos meno kolonija

Rugpjūčio 5 dieną Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje startuoja savaitę truksianti paveldosaugos vasaros mokykla „Kultūriniai kraštovaizdžiai“. Bendradarbiaujant su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu, projektą „Kultūriniai kraštovaizdžiai“ tikimasi paversti kasmetiniu renginiu, tad šiemet pagrindinis dėmesys bus skiriamas kultūrinių kraštovaizdžių temai. Vasaros mokykloje dalyvaus 15 atrinktų paveldosaugos, architektūros, meno istorijos specialistų bei studentų.

„Džiaugiamės, kad į kvietimą dalintis savo patirtimi Lietuvoje atsiliepė aukščiausio lygio ekspertai iš Italijos, Didžiosios Britanijos ir Latvijos“, – teigė projekto koordinatorė Rugilė Balkaitė. „Esame dėkingi LR kultūros atašė Italijoje Julijai Reklaitei už vasaros mokyklos idėją ir stimulą kelti jaunosios kartos paveldosaugininkų žinių lygį“, – pridūrė R. Balkaitė.

VDA Nidos meno kolonija įsikūrusi Kuršių nerijos nacionaliniame parke, o tai ideali vieta,  įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, tad tikimąsi, kad visos praktinės vasaros mokyklos užduotys bus siejamos būtent su šia vietove. Profesionalus išskirtinės visuotinės vertės (angl. Outstanding Universal Value) ir UNESCO Pasaulio paveldo statuso išmanymas užtikrina tinkamą Pasaulio paveldo vietų apsaugą ir jų perdavimą ateities kartoms. Todėl pagrindinis vasaros mokyklos tikslas yra ugdyti su UNESCO Pasaulio paveldo klausimais susijusius gebėjimus. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, tarptautiniai ekspertai ir dėstytojai vasaros mokyklos metu ves specializuotas paskaitas, seminarus ir praktinius užsiėmimus.

Mokyklos sesijų metu bus tyrinėjami klausimai susiję su trimis tematinėmis grupėmis – tai kultūriniai kraštovaizdžiai, nematerialus kultūros paveldas bei kultūrinių kraštovaizdžių interpretacijos ir komunikacijos aspektai. Su kultūrinių kraštovaizdžių teorija ir valdymu supažindins tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos (ICOMOS) prezidentas Pietro Laureano iš Italijos. Bendrus kultūros paveldo vertybių interpretavimo, aiškinimo ir komunikacijos principus,  tokius kaip visuomenės supratimas, konfliktų sprendimas, lankytojų patirtys, apžvelgs tarptautiniai komunikacijos ekspertai Susan Cross Fahi ir Peter Huxley Phillipson iš Didžiosios Britanijos. Nematerialaus kultūros paveldo teoriją ir sąvokas pristatys Latvijos kultūros akademijos mokslų daktarė Anita Vaivade, kurią tarptautinės praktikos pavyzdžiais papildys tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos (ICOMOS) tarptautinio mokslinio nematerialaus kultūros paveldo komiteto viceprezidentė Clara Arokiasamy iš Didžiosios Britanijos.

Visos teorinės paskaitos yra atviros visuomenei. Siekiant besidominčius supažindinti su tarptautinėmis praktikomis, naujais šaltiniais ir aktualijomis, dalį paskaitų planuojama skelbti ir internete. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Daugiau informacijos www.nidacolony.lt

Nidos meno kolonija

VDA Nidos meno kolonija, bendradarbiaudama su rezidencijų programa AiR Krems, kviečia lietuvių kūrėjus teikti paraiškas dalyvauti rezidencijų programoje Kremse (Austrija).

Institucijų partnerystė užsimezgė dar 2013-aisiais. Tada pirmuoju rezidentu iš Lietuvos Austrijoje buvo Dainius Liškevičius, o Nidos meno kolonijoje rezidavo austrų menininkai Hannah Oellinger ir Manfredas Raineris. Per pastaruosius metus šiame viename seniausių ir į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų Austrijos miestų, meno projektus vystė Emilija Škarnulytė, Lina Albrikienė, Akvilė Anglickaitė, o į Lietuvą buvo atvykusios – Laura Skocek, Ida Divinzenz, Barbara Kapusta. Šiemet austrų menininkė Ines Hochgerner savo rezidencijos rezultatus pristatė gegužės pabaigoje vykusiame 7-ajame Inter-formato simpoziume „Palei linijas“, o šią liepą Austrijoje praleis lietuvių menininkų duetas Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda).

80 kilometrų nuo Vienos esančiame Kremse tarptautinis rezidencijų centras įkurtas 2000-aisiais. Buvusiame kilimų fabrike įrengtose 5 (nuo 45 iki 120 kv. m) studijose be vizualiųjų menų kūrėjų reziduoja muzikai, rašytojai ir architektai. Organizacija taip pat bendradarbiauja su Čikagos meno institutu (JAV), Custom House Studios (Airija), Karališkuoju Melburno technologijų institutu (Australija), Djerassi meno rezidentūra (JAV) bei Örnsköldsviks Kollektiva Konstnärs Verkstad (Švedija).

Tarptautiniai rezidencijų mainai siekia vystyti kritinius šiuolaikinio meno pristatymo ir kūrybos kontekstus. Rezidencijų programa suteikia sąlygas pritaikyti ir pristatyti naujas kūrėjų taikomas kūrybines praktikas. Šie mainai suteikia galimybę pažinti ir tyrinėti „vietos“ ekonomikos, politikos ir kultūrinio identiteto saitus. Iš trijų VDA Nidos meno kolonijos atrinktų lietuvių menininkų Kremso rezidencijos meno taryba pasirinks vieną. Rezidencijai numatytas laikas ‒ du mėnesiai, 2018-ųjų rugpjūčio 2 ‒ rugsėjo 28 d. Dviejų mėnesių rezidencijai skiriama 2600 EUR vienkartinė stipendija pragyvenimo ir kelionės išlaidoms padengti. Rezidentui nemokamai suteikiamos patalpos kūrybai ir gyvenimui, o taip pat administracinė bei kuratorinė pagalba. Menininkas turėtų pasirūpinti savo sveikatos draudimu.

Norinčius pasinaudoti rezidencijos mainų galimybe lietuvius menininkus kviečiame teikti paraiškas; viename PDF dokumente anglų kalba turi būti pateikta:
- Atsisiųta ir užpildyta paraiškos forma
- Gyvenimo aprašymas (CV)
- Trumpas projekto, kurį vykdysite Kremse, pristatymas (tekstas ir fotografijos iki 2 A4 puslapių)
- Kūrybinis portfolio (ne daugiau kaip 10 kūrinių nuotraukų, video ar garso nuorodų, juos sunumeruokite. Nuotraukas pateikite jpg, o garso kūrinius mp3 formatu. Jei turima, pridėkite ir atsiliepimus spaudoje ir parodų katalogus)
Paraiškos laukiamos iki rugsėjo 17 d., el. paštu [email protected]  

Nidos meno kolonija

Liepos 16 dieną Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje (E.A. Jonušo g. 3, Nida) atidaroma paroda „Jūros veidrodis (Žalčio pasaka)“, veikianti kaip intervencija, pranašystė ir radijo žurnalas. Iki vasaros pabaigos truksiančioje parodoje eksponuojami lietuvių ir užsienio menininkų darbai atsigręš į jūrą ir tarpkultūrinę mitologiją, gretindami juos su šiandienos aktualijomis.

„Jūros veidrodis (Žalčio pasaka)“ yra polifoninė parodos pavidalo pranašystė, intervencijų serija ir radijo žurnalas, kuruojamas The Many Headed Hydra (Daugiagalvės hidros) kolektyvo. Atsigręždama į jūrą kaip į veidrodį, o į žaltį kaip į apgaviką, daugiagalvė hidra šįkart išnyra Nidos meno kolonijoje, kad iš kraštovaizdžio, kūno ir galios susikirtimų supintų naują pasaką.

Jūros veidrodis (vok. Meeresspiegel) meta iššūkį įsitikinimui, kad jūra yra tik paviršius, kuriuo žvilgsnis pasiekia horizontą. Atsigręžti į jūros veidrodį reiškia judėti gilyn ir pripažinti egzistuojant skirtingus laiko ir erdvės matavimus: parodoje „Jūros veidrodis (Žalčio pasaka)“ orakulai byloja, kad Pietų ir Šiaurės dykumų peizažus – džiūstančią Aralo jūrą ir Kuršių nerijos Mirusias kopas – sieja anaiptol ne vien kolonijinio žemės naudojimo sukelti ekologiniai modernybės sukrėtimai. Šie orakulai šnabžda apie žvejus iš Kazachstano ir kitų Sovietų Sąjungos vietų, po Antrojo pasaulinio karo perkeltus į Kuršių neriją tam, kad atkurtų žvejybos pramonę ir atliktų karo tarnybą. Pasitekdami žinomą lietuvių liaudies pasaką apie Eglę žalčių karalienę – istoriją, kuri amžiams bėgant migravo iš Indijos per Kazachstaną į Lietuvą, Turkiją ir Vokietiją – jie pasakoja apie kūno transformacijas, apie diasporas, paribių kultūras ir apie (post)militaristinį vyriškumą.

„Grąžinkite man jūrą“, – šaukia kupranugaris Amalgul Menlibayevos videofilme Transoksianos sapnai. Kupranugaris gyvena žvejų kaimelyje, kuris buvo ant Aralo jūros kranto prieš šiai tampant dykuma dėl sovietų vykdyto agrarinio projekto. Savo sapnuose jis regi, kaip tolimų Aralo vandenų link paskui savo tėvą į ilgą kelionę leidžiasi žvejo duktė. Ji mato lapėmis virstančias keturkojes moteris, kurios ryja surūdijusias žvejybos laivų nuolaužas, tįsančias dykumoje, kuri kadaise buvo jūros dugnas.

Atsigręžti į jūros veidrodį nuo Kuršių nerijos, reiškia regėti kaip miškas tampa smėlio kopa ir kaip mediniai burlaiviai su imperijos vėliava leidžiasi į kelionę per Atlantą. Besitęsiančios rungtynės tarp smėlio kopų dykumos ir miško tebeliudija susipynusias istorijas apie Prūsijos kolonijinės laivybos ir prekybos ekspansiją, egzotizuojamų „mirusių“ kopų ir žvejų kaimelių turizmo bei meno ekonomiką, ir kelių moterų kartų atliktą miškų atsodinimo darbą. Tuo tarpu jūra ir nerija kaip buvo taip ir liko paribio zona, į kurią du šimtmečius pretenzijas reiškė net keturios skirtingos valstybės.

Vietinių, atvykusių ir čia įsivietinusių dalyvių kūriniai parodoje JŪROS VEIDRODIS (Žalčio pasaka) įgarsina užgniaužtus poimperinių ekologijų paliestų veikėjų balsus. Žalčio pasaka yra nuoroda į geriausiai žinomą Eglės žalčių karalienės legendos versiją – 1940 metais poetės Salomėjos Nėries parašytą poemą apie namų praradimą, susidūrimą su nepažįstamaisiais, meilę, išdavystę ir mirtį. Reaguodamos į poemoje aprašytą  žmogaus-roplio ir žmogaus-medžio pavidalų kismą bei istorinį kūrinio ryšį su nacionalizuota kultūra ir migracija, Vilniuje kuriančios Cooltūristės ir performansą atliksianti islandų menininkė Bryndis Björnsdottír siūlo subversyvias mito perskaitymo versijas. Kartu su Sondros Perry vaizdo projekcija Juoda mergina kaip kraštovaizdis jos kvestionuoja ir griauna patriarchalinį kraštovaizdžio kaip eksploatuojamo ir apžiūrinėjamo, įvertinamo ir nacionalizuojamo kūno reprezentacijos modelį. Virgilijaus Šontos Kuršių nerijoje aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje darytose fotografijose tyrinėjamos paribio kopos, kuriose, kaip ilgesio ženklai, įkurdinti veidrodiniai paviršiai, objektai ir plunksnos: „Tikriausiai esu atėjęs į pasaulį ne toje šalyje, ne toje socialinėje aplinkoje. Aš vis dėlto tikiu, kad yra tokia šalis, kuri atitiktų mano vidinę būseną.“ (Virgilijus Šonta).

Sekdama vingiuojančia ateities, praeities ir dabarties jūros kranto linija, „Jūros veidrodis (Žalčio pasaka)“ viešais skaitymais, performansais ir radijo transliacija išsilieja į parodos erdvę supantį kraštovaizdį. Kopų šokiai, posthumanistiniai pokerio lošimai, kibernetinių orakulų pranašystės, sąmoningas sapnavimas ir gilaus laiko mitologinė programėlė pasakoja daugiaprasmes istorijas, slystančias nuo dvišako žalčio liežuvio. Pasitelkdama vaizduotę, atmintį, verbalinę ir vizualinę komunikaciją paroda žvelgia į pasaulio vandenis kaip į istorinių topografijų ir politinių bendrysčių talpyklas.

The Many Headed Hydra yra pavidalus keičiantis kolektyvas, besidomintis iš vandenų kylančiais mitais ir reiškiniais. 2016 m. meno erdvėje District Berlin Emmos Haugh ir Suzos Husse įkurtas kolektyvas jungia žmones iš įvairių salų, žemynų ir pusiasalių. The Many Headed Hydra yra queer, hidrofeministinis, postkolonijinis meno projektas. Bendradarbiaudamas ir rinkdamas pasakojimus (storytelling) kolektyvas užsiima tyrimais, menine kūryba ir leidyba, savo leidinius supranta kaip performatyvius reiškinius ir pasirodo žurnalų, parodų ir pranašysčių pavidalu.

Po pasirodymo VDA Nidos meno kolonijoje „Jūros veidrodis (Žalčio pasaka)“ vėl „išnirs“ meno erdvėje District Berlin 2017 m. rudenį.

Dalyviai: Bryndis Björnsdottír, Cooltūristės, Ieva Epnere, Daniel Falb, Sonja Gerdes, Ulrike Gerhardt, Golden Diskó Ship, Emma Haugh, Suza Husse, Almagul Menlibayeva, Sondra Perry, Virgilijus Šonta, Elsa Westreicher
 
Atidarymo programa liepos 16 d.
12:00 – 13:30  
Mis(s)apropriacija. Eglė žalčių karalienė
Cooltūristės, performatyvi ekskursija su virtualiais elementais
Pradžia prie įėjimo į VDA Nidos meno kolonijos parodų salę
18:00 – 20:00
Parodos atidarymas, poetas Daniel Falb skaitys savo eilėraštį Chicxulub Paem

Uždarymo programa rugpjūčio 26 d.
17:30 – 19:00
Landráð II: atkasinėjimas
Bryndís Björnsdóttir performansas
Pradžia prie įėjimo į VDA Nidos meno kolonijos parodų salę
19:00 – 20:30
Jūros veidrodis (Žalčio pasaka)
Golden Diskó Ship ir The Many Headed Hydra radijo žurnalas
Tiesioginė transliacija parodoje ir per Neringa FM
Paroda veikia 2017 m. liepos 16 – rugpjūčio 27 d., kasdien nuo 12:00 iki 20:00, išskyrus pirmadienį.

Projektą organizuoja Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos ir District Berlin
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos kultūros ministerija, Goethe’s institutas Lietuvoje ir Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinio mobilumo programa

Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija
E.A. Jonušo g. 3, Nida, Neringa
www.nidacolony.lt

Nidos meno kolonija

7-ąjį kartą Inter-formato simpoziumas gegužės 19–22 d. VDA Nidos meno kolonijoje trims paroms suburs menininkus, mokslininkus ir įvairių sričių praktikus. Dalyviai bus kviečiami pasivaikščioti ir pamąstyti palei / apie linijas bei jas formuojančius procesus ir rezultatus (pvz., žemėlapius ir diagramas).

Nidą ir visą Kuršių neriją šimtmečiais formavo linijos: politinės (sienos), gamtinės (vėjas ir vanduo), kultūrinės (tiesiamos gatvės bei takai) ir hibridinės (žmonių kartu su gamta tvirtinamos kopos ir sodinamas miškas). Šį savaitgalį per 50 dalyvių čia susirinks diskutuoti ir patirti ne tik vietines linijas, bet ir įvairias jų išraiškas globaliuose peizažuose: nuo diagramų ir žemėlapių iki požeminių geo-energetinių srovių. Pulsuojančioje programoje dalyviai pasuks netikėtais pasivaikščiojimo kaip meninės praktikos vingiais (Vitalijaus Červiakovo, Raulio Walcho, Ruth Proctor ir kitų menininkų kūryboje). Mokslininkai šnekės apie istorines diagramų plėtotes, įskaitant Jurgio Mačiūno ir Fluxus atlasus, filosofai įtrauks į diagraminio mąstymo spirales, o menininkai kvies dalyvauti muzikos, dainavimo, šokio ir audiovizualiniuose performansuose (Lina Lapelytė, Mortenas Norbye Halvorsenas, Jessica Warboys, Christophas Finkas ir kiti). Dalį gyvų pasirodymų bus galima tiesiogiai stebėti „Facebook live“ NMK paskyroje, o vėliau – specialiai sukurtoje platformoje.
Tris paras simpoziume vyks dialogas tarp meninio, filosofinio ir mokslinio tyrimo paskaitose bei performansuose – ne tik įprastose auditorijų erdvėse, bet ir miške, kopose, pajūryje ir palei pakrančių bei pasienių linijas. Geologinis žvilgsnis generuos įlūžius, pėdsakus bei liekanas, o skirtingos vietos stimuliuos diskusijas ir padės surinkti bei susieti nuolat kintančias linijas. Naudojant liniją kaip simbolinį, metaforinį ir analitinį instrumentą bus atskleidžiamos įvairios strategijos, kaip perteikti šiandieninę kultūros ir visuomenės būklę braižant, žemėlapiaujant, piešiant, vaikščiojant, įrašant, atliekant, rašant, skaitant, atspindint, dainuojant ir ieškant geo-energetinių linijų.

Inter-formato simpoziumas VDA Nidos meno kolonijoje vyksta nuo 2011 metų. Šiemet kartu su jo iniciatoriumi, Nidos meno kolonijos direktoriumi Vytautu Michelkevičiumi jį kuruoja kuratorius Thomas Thielis, vadovaujantis Bylefeldo meno centrui (Bielefelder Kunstverein) Vokietijoje. Simpoziumas – tai renginio formatas tarp mokslinės-praktinės konferencijos ir kamerinio meno festivalio. Kasmet po jo sukuriama išsami dokumentacija (knyga, filmas ir kt.) plačiajai auditorijai. Šiais metais bus sudarytas interaktyvus žemėlapis su fotografijomis, vaizdo ir garso įrašais bei užrašais.
Dalyviai: Awst & Walther, Zbynek Baladrán, Vitalij Červiakov, Christoph Fink, Nikolaus Gansterer, Morten Norbye Halvorsen, Ines Hochgerner, Sven Johne, Lina Lapelytė, Ruth Proctor, Karen O’Rourke, Artūras Raila, Astrit Schmidt-Burkhardt, Marcus Steinweg, Raul Walch, Jessica Warboys Kuratoriai: Vytautas Michelkevičius ir Thomas Thiel Simpoziumo programa: http://nidacolony.lt/lt/projektai/simpoziumas/inter-format-symposium-2017
 

Nidos meno kolonija

Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija, įsikūrusi kiek toliau nuo Nidos gyvenvietės centro, jau kelis mėnesius reziduojančių menininkų kūrinius eksponuoja dažniau gyventojams ir svečiams matomame, pagrindinės Taikos gatvės pradžioje esančiame spaudos kioske. Gegužės 11 dieną (ketvirtadienį) 22 val. Kolonijos kuruojamoje projektų erdvėje „Kioskas“ (Taikos g., Nida) įsižiebs buvusio Kolonijos rezidento menininko Lino Kutavičiaus šviesos instaliacija „Gintaro projektorius“.

2015-aisiais Neringos savivaldybė menininkui skyrė meno stipendiją. Tai 2012 metais savivaldybės įsteigtas piniginis paskatinimas, kuriuo lietuvių menininkai raginami teikti su Neringos socialiniais, kultūriniais ir gamtiniais aspektais susijusius projektus. Nidos meno kolonijoje mėnesį rezidavęs menininkas Linas Kutavičius sukūrė šviesos instaliaciją „Gintaro projektorius“. Tai menininko pagamintas analoginis optinis projektorius, atspindintis vidinę gintaro struktūrą. Projektas buvo pristatytas Nidoje, Klaipėdoje taip pat 2016-ųjų Berlyno galerijų savaitgalio metu.

Sufokusuotas šviesos srautas sklinda pro besisukantį aplink savo ašį gintarą ir projektuoja mineralo sandarą erdvėje. Lietuvos nacionaliniu simboliu įvardijamas gintaras, dažniau naudojamas taikomuosiuose menuose, šįkart tampa konceptualiai intymiu, šviesos išdidintu objektu. Besikeičianti spalvinė gama, sustingusios fosilijos meditatyviai prikausto žiūrovą ir laiko kilpomis nukelia į prigimtinę būtį.

Linas Kutavičius (g. 1979) studijavo Vilniaus dailės akademijoje. Naudodamas eksperimentines medžiagas, menininkas kuria funkcionalaus apšvietimo objektus, pritaiko juos interjere ir eksterjere. Nuo 1997 metų Linas dalyvauja įvairiuose kultūriniuose renginiuose, parodose, bendradarbiauja neformaliuose tarpkultūriniuose projektuose, kuria muzikos festivalių ir kitų renginių scenografiją. Gyvena ir kuria Klaipėdoje.

Šviesos instaliacija „Gintaro projektorius“ projektų erdvėje „Kioskas“ (Taikos g., Nida) bus eksponuojama iki gegužės 19 d. Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Projekto globėjas ‒ Andrius Tamaliūnas.

Nidos meno kolonija

Balandžio 13 dieną, ketvirtadienį, 18 val. laikinoje VDA Nidos meno kolonijos kuruojamoje projektų erdvėje (Taikos g., Nida) pristatoma Kolonijos rezidento austrų menininko Wolfgango Benderio instaliacija „Viskas“.

Buvusiame spaudos kioske eksponuojamą instaliaciją padiktavo menininko apmąstymai apie intervencijas viešojoje erdvėje ir skirtingų meno istorijos sluoksnių susidūrimas. Prieš kelis metus Vienos Modernaus meno muziejuje (MUMOK) Wolfgangas užfiksavo jauną moterį. Už jos nugaros esantis kūrinys su gėlių puokšte tapo ir šios instaliacijos ašimi. Tikrų gėlių puokštė, paguldyta ant stalo, tampa tam tikros ceremonijos dalimi. Puokštė turi sąsajų su meno kūriniu, esančiu Vienoje, bet žiūrovas mato tik Nidoje eksponuojamas gėles.

Wolfgango Benderio kūrinius geriausiai apibūdina palyginimas su daugiasluoksniu storu audiniu. Jo kūryba atspindi menininko pasaulėžiūrą ir yra turtinga nuorodų į šiuolaikinį meną. Instaliacija „Viskas“ pristatoma balandžio 13 dieną, Didįjį ketvirtadienį, kuomet katalikiškas pasaulis mini Paskutinės vakarienės dieną, laiką iki Kristaus nukryžiavimo. Praeidami pro instaliaciją praeiviai greičiausiai prisimins ir šią ypatingą progą. Gėlės taip pat tampa visų šių užkoduotų instaliacijos aplinkybių dalimi, kurias galima įspėti matant jau minėtą fotografiją ir lango stiklą su išgraviruotu tekstu ir ypatinga data. Nors kiekviena instaliacijos dalis turi savo prasmę, kartu jos susijungia į vientisą pasakojimą. Kitas instaliacijos dalis (fotografiją ir stiklo kūrinį) galite pamatyti menininko internetinėje svetainėje (www.wolfgang-bender.com).

Wolfgangas Benderis gyvena ir kuria Vienoje (Austrija). Didelį meninių praktikų stažą menininkas sukaupė dirbdamas su fotografiniais atvaizdais, tyrinėdamas linijas, pėdsakus ir dalyvavimo strategijas bei taip kviesdamas auditoriją tapti svarbia jo kūrybos dalimi. Menininkas dalyvauja tarptautinėse parodose eksponuojamose Austrijos kultūros forume (ACF) Romoje (Italija) (2017 m. vasaris-kovas), galerijoje „allerArt“ Bliudence (Austrija) balandžio 27 dieną atidaroma didelė menininko instaliacija „1.1.R.E.G.A.L.“ taip pat menininkas dalyvaus didžiausio Austrijos transliuotojo ORF rengiamoje parodoje, jo kūrybą bus galima išvysti ir šį lapkritį Brėgenco (Austrija) menininkų namuose.

Instaliacija „Viskas“ buvusiame spaudos kioske eksponuojama iki gegužės 7 d. Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Projekto globėjas ‒ Andrius Tamaliūnas.

Nidos meno kolonija

Septintą kartą Neringos savivaldybės taryba kartu su Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija Lietuvos menininkus kviečia teikti paraiškas Neringos savivaldybės meno stipendijos konkursui. Ši stipendija skirta vizualiųjų ir taikomųjų menų, dizaino, architektūros, dailės istorijos, teorijos ir kritikos profesionalams.

Stipendija skiriama konkurso būdu. Laimėtoją renka Neringos savivaldybės bei VDA Nidos meno kolonijos deleguotų narių komisija. Konkurso dalyvis turi pateikti su Neringos socialiniais, kultūriniais ir gamtiniais aspektais susijusį projekto pasiūlymą. Projektas turi būti įgyvendintas bei pristatytas mėnesio trukmės rezidencijos VDA Nidos meno kolonijoje metu. Stipendija mokama iš Neringos savivaldybės biudžeto asignavimų, skirtų Kultūros ir jaunimo veiklos programai.

Paraiškos stipendijai gauti priimamos iki šių metų kovo 15 dienos. Stipendijos dydis – 600 Eur. Stipendija skiriama rezidencijos ir projekto įgyvendinimo išlaidų padengimui. Rezidencijos laikotarpis – 2017 m. lapkritis (1 mėnuo). Svarbiausi atrankos kriterijai yra: pareiškėjo meninės praktikos kokybė, projekto originalumas ir kūrybiškumas bei įgyvendinimo galimybės.

El. pašto adresu [email protected] būtina pateikti šią informaciją:
- užpildytą paraiškos formą, kurioje nurodomos menininko nuostatos (angl. artist statement) arba tyrimų lauko pristatymas bei rezidencijos laikotarpiu numatomo įgyvendinti projekto pristatymas;
- gyvenimo aprašymą (CV);
- darbų pavyzdžius (portfolio).
Priimamos tik elektroninės paraiškos. Pavadinimo eilutėje prašome nurodyti „Paraiška meno stipendijai gauti“. Laiško priedai negali viršyti 10 MB, pageidautina, kad visi priedai ‒ portfolio, CV ir paraiška ‒ būtų siunčiami kaip vienas dokumentas (.PDF arba .doc formatu). Informuosime tik konkurso nugalėtoją. Informaciją apie nugalėtoją rasite www.nidacolony.lt ir www.neringa.lt  tinklapiuose.

Praėjusių 2012‒2016 metų Neringos savivaldybės stipendiatai:
Laima Kreivytė
Lena Dobrowolska
Rūta Junevičiūtė ir Nikolas Matranga
Linas Kutavičius
Žilvinas Landzbergas

Daugiau informacijos:
NMK Rezidencijų kuratorė
Skaistė Marčienė
+370 600 39 972
[email protected]