7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: The Rooster gallery

The Rooster gallery

Andriaus Zakarausko paroda „Stories From Before”

2020 m. sausio 30 d. 19 val. The Rooster Gallery maloniai kviečia į tapytojo Andriaus Zakarausko parodos „Stories From Before” atidarymą naujoje meno erdvėje Radvilų rūmuose (Vilniaus g. 24, įėjimas vidiniame Radvilų rūmų kieme).

The Rooster gallery

The Rooster Gallery rengia menininkų piešinių parodą

The Rooster Gallery menininkų piešinių parodos 21,1 atidarymas vyks neįprastu laiku: 2019 m. gruodžio 15 d. (sekmadienį) 17 val.

Paroda rengiama „Pranciškonų parko“ kvartale (Lydos ir Kėdainių gatvių kampas), bendradarbiaujant su „Baltic Sotheby’s International Realty“.

 

Anksčiau tenkinęsis paruošiamojo darbo statusu, piešinys dažnai likdavo menininkų kūrybos paraštėse ir į ekspozicijų sales patekdavo nedažnai. Tačiau šiuolaikinio meno scenoje jis tampa visiškai savarankiška kūrybinės išraiškos forma: ne tik pagrindinės kūrybos papildiniu ir tęsiniu, bet ir autonomišku meno kūriniu. Parodoje eksponuojamuose piešiniuose – menininkų paveikslų fragmentuose, eskizuose ir savarankiškose kompozicijose – atsiveria visa piešinio technikų įvairovė, koncentruotai atsispindi menininkų braižas, atsiskleidžia kūrybinės strategijos, telpa jautrios, intymios patirtys ir ironiški kasdienybės bei kultūros komentarai. Demokratiškas piešinio pobūdis ir plačios techninės galimybės suteikia erdvę atvirai, spontaniškai vizualinei raiškai ir drąsiems kūrybiniams pareiškimams.

The Rooster gallery

Tomo Daukšos paroda „t“ kūrybinių industrijų centre „Pakrantė“, Vaidilutės g. 79

The Rooster Gallery maloniai kviečia į menininko Tomo Daukšos parodą „t“ kūrybinių industrijų centre „Pakrantė“, Vaidilutės g. 79. Parodos atidarymas įvyks 2019 m. lapkričio 21 d. 19 val. Paroda veiks iki 2019 m. lapkričio 30 d.

The Rooster gallery

„The Rooster Gallery“ pristato naują galerijos menininkę – tapytoją Ramintą Blaževičiūtę

„The Rooster Gallery“ pristato naują galerijos menininkę – tapytoją Ramintą Blaževičiūtę ir maloniai kviečia į jos pirmąją personalinę parodą „Kelionė su dviem palydovais“. Paroda atidaroma sausio 30 d., trečiadienį, 19 val. galerijoje „The Rooster Gallery“ (Gynėjų g. 14, Vilnius) ir veiks iki vasario 24 d.
„Kelionė su dviem palydovais“ – tai kelionė, į kurią leidžiasi menami keliautojai, tikėdamiesi palikti juos supantį žemiškąjį purvą ir atrasti savąjį rojų. Šios dvi sąvokos – purvo ir rojaus – Ramintos kuriamame pasakojime personifikuojamos, atgyja ir tampa metaforiškos gyvenimo kelionės palydovais: vienas jų klaidina, klampina ir apsunkina, kitas išlaisvina, pakylėja. Pagrindiniu veikėju – keliautoju – menininkė tampa pati ir siūlo tapti kiekvienam žiūrinčiajam. Tapytojos vedamas ir Rojaus bei Purvo lydimas keliautojas leidžiasi į kelią, kuriame tikrovė persipynusi su sapnais, ateities projekcijos – su praeities prisiminimais. Pakeliui susitinkama su įvairiausiais personažais, simboliškai įkūnijančiais skirtingus kelionės etapus ir keliautojo būsenas. Tikrindama ryšius tarp priešingų polių, menininkė nuolat ieško jų dermės ir atranda priešybių sandūroje gimstančius paradoksus. Svarbus jai ir laiko matmuo: akcentuojamas kelionės laikiškumas, būsenų laikinumas, analizuojamas santykis tarp „dabar“ ir „kadaise“.


Daugiasluoksnius paveikslų pasakojimus menininkė kuria iš asmeninių patyrimų, kultūrinių (literatūrinių, kinematografinių) nuorodų, teorinių įžvalgų. Pasak pačios tapytojos, jos kūrybinis procesas primena Alisos kelionę po Stebuklų šalį, klaidžiojimą po Jano Švankmajerio siauras kamarėles, kuriose netelpi visas, tik dalimis, ir galiausiai pabudimą iš borchesiško sapno. Ji meta iššūkį kasdienybės monotonijai, nuspėjamumui ir kovoja su jais pasitelkdama alogiką, ironiją, žaidimo ir pasakos elementus. Taigi tapybinėje kalboje menininkė semiasi įkvėpimo iš primityviojo meno, siurrealizmo, magiškojo realizmo principų. Ji nepaiso perspektyvos, anatomijos dėsnių, imituoja vaikų kūrybos estetiką, pabrėžia piešinio linijos ar potėpio spontaniškumą. Itin svarbi jos tapyboje spalva, paveiksluose tampanti pasakiško sapno atmosferą lemiančiu elementu.
Raminta Blaževičiūtė (g. 1993) – jaunosios kartos tapytoja. 2018 m. baigė tapybos magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2014 m. aktyviai dalyvauja grupinėse parodose, pleneruose, konkursuose. 2017 m. R. Blaževičiūtė tapo VI-ojo tarptautinio Algimanto Švėgždos piešinių konkurso finalininke.

„The Rooster Gallery“ dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės organizuojamame projekte „Su-menėk“, tad visą vasario mėnesį nuo penktadienio iki sekmadienio į parodą veš nemokamas specialaus maršruto autobusas. Derindamiesi prie projekto išbandysime ir naują galerijos darbo laiką. Paroda veiks: V 11.00–19.00, VI 11.00–19.00, VII 11.00–17.00.

Sapnu saugotojai, 2018 m.
Sapnu saugotojai, 2018 m.
The Rooster gallery

Paroda „Backstage party“ galerijoje „The Rooster“

Jaunajai Lietuvos menininkų kartai atstovaujanti galerija „The Rooster Gallery“ švenčia dešimtmetį. Gimtadienio proga rengiama paroda „Backstage Party“. Netradicinės ekspozicijos centre – galerijos istorija, nefasadinė jos pusė bei žinomų Lietuvos menininkų kūryba.

Parodoje išnyksta ribos tarp ekspozicijos ir jos užkulisių, o pagrindiniu akcentu tampa tai, kas įprastai lieka nematoma galerijų lankytojams. Greta galerijos atstovaujamų menininkų kūrybos – tapybos darbų, piešinių, skulptūrinių objektų, pristatomas „The Rooster Gallery“ dešimtmečio archyvas. Jame – dokumentai, leidiniai, įvairūs kiti su galerijos veikla susiję artefaktai, fotografinėje ir vaizdo medžiagoje užfiksuotas darbo procesas, įsiminę renginiai ir kasdienybės akimirkos.

Kuriant ekspoziciją-instaliaciją, dalyvavo visa galerijos komanda ir menininkai, prisidėję prie ekspozicijos įvairiomis formomis – nuo parodos koncepcijos ir jos įgyvendinimo iki grojimo parodos atidarymo vakarėlio metu. „Parodoje galerija apibrėžiama ne kaip institucija, o kaip kolektyvas. Taigi ekspozicijoje svarbiausiomis tampa keliavimo laike ir erdvėje, susitikimo, apsikeitimo idėjomis, bendradarbiavimo galimybės, kurios ir apibūdina parodos struktūrą, ir kartu atspindi pagrindinius galerijos veiklos principus,“ – pasakoja galerijos vadovė Jurgita Juospaitytė-Bitinienė.

„The Rooster Gallery“ pradėjo veiklą 2008-aisiais metais kilnojamosiomis parodomis ir trumpalaikiais meniniais įvykiais. Mobili, nuolatinių ekspozicijų salių neturinti galerija menininkų darbus eksponavo vis kitose, menininkų kūrybą išryškinančiose vietose ir taip atvėrė viešam lankymui įprastai uždaras Vilniaus erdves nuo šiuolaikinių loftų iki istorinių interjerų. „The Rooster Gallery“ buvo ir viena pirmųjų galerijų Lietuvoje, tikslingai dirbusi tik su jaunąja tapytojų karta. Per dešimtmetį galerija išaugo kartu su savo atstovaujamais menininkais, išplėtė veiklą Lietuvoje ir už jos ribų, tačiau ypatingas dėmesys jaunųjų menininkų kūrybai išliko. Galerija nuosekliai laikosi veiklos pradžioje išsikeltų tikslų – atrasti perspektyvius jaunus menininkus ir pristatyti bei populiarinti jų kūrybą.

Eksponuojami galerijos istorijos fragmentai ne tik atspindi pačios galerijos dešimtmetį, bet ir pateikia įžvalgų apie Lietuvos meno sceną, meno rinką, meno bendruomenę. Šiame kontekste naujai atsiveria ir galerijos menininkų darbai.

Parodos „Backstage party“ atidaryta 2018 m. gruodžio 11 d., Gynėjų g. 14, Vilniuje.

Paroda veiks iki gruodžio 22 d. Galerija dirba antradieniais–penktadieniais 14–18 val., šeštadieniais 14–17 val.

The Rooster gallery

Eglė Karpavičiūtė personalinė paroda „Making Myself“

„The Rooster Gallery“ kviečia į tapytojos Eglės Karpavičiūtės personalinę parodą „Making Myself“, kuri vyks lapkričio 7 - 21 d. galerijos ankstesnėje erdvėje Gynėjų 14. Parodos atidarymas vyks lapkričio 7 d. 18.30 val.

Eglės Karpavičiūtės meninių tyrimų objektas – kultūros, pirmiausia – vizualiosios kultūros ir meno, pasaulis. Pagrindiniai jos darbų motyvai – meno kūriniai ir jų ekspozicijos, meno institucijos, meniniai įvykiai, meno veikėjų portretai. Drobėse tapytoja analizuoja meno istoriją ir šiandieną. Tai ji daro ne kaip pasyvi stebėtoja, o kaip aktyvi proceso dalyvė: vaizduojamas scenas ji ne tik fiksuoja, bet ir režisuoja. Vaizdo kūrimo principas artimas reportažinei fotografijai pastiprina atvaizdų (pseudo)dokumentiškumą, tariamą tapomų įvykių realumą ir aktualumą. Vaizdo fotografiškumą paremia ir asketiška plastinė raiška – santūrus, prislopintas koloritas, lengvas dažų sluoksnis. Taip konceptualizuojama tapyba kaip raiškos priemonė, nagrinėjama jos prigimtis ir raida, santykis su kitomis medijomis.

Parodoje pristatomuose naujausiuose darbuose E. Karpavičiūtė sutelkia dėmesį į menininko poziciją meno scenoje ir jos užkulisiuose. Nagrinėdama menininko įvaizdį, ji reflektuoja besikeičiančią menininko laikyseną visuomenėje ir meno pasaulyje, demaskuoja įsigalėjusius mitus ir populiarias nuostatas apie menininkus ir kūrybą. Ji negailestingai ir kiek provokuojamai apnuogina kūrybinį procesą, eliminuoja iš jo poetiką ir mūzas bei atskleidžia žiūrovams nematomą jo pusę. Tapytoja pabrėžia meno institucijų ir jų politikos bei meno rinkos vaidmenį. Parodos pavadinimas „Making Myself“ (liet. “Kuriant save”) ne tik paveikslą, bet ir patį menininką konstatuoja kaip produktą. Tapytojos vaizduojami menininkai, kuratoriai ir galerininkai – išskirtinės meno pasaulio figūros; jų autoritetas ir pripažįstamas, ir čia pat juo ironiškai suabejojama. Šalia jų tapytoja vis įterpia ir savo pačios atvaizdą, taip tarsi apmąstydama, įvertindama ir savo vietą galios lauke, svarstydama, ar įmanomas šiame įtakų žaidime autentiškas menininko balsas.


Eglė Karpavičiūtė (g. 1984) – jaunosios kartos tapytoja, dar studijų Vilniaus dailės akademijoje metu įsiliejusi į Lietuvos meninį gyvenimą ir jame aktyviai dalyvaujanti. Ji surengė individualių parodų, dalyvavo dešimtyse grupinių parodų Lietuvoje ir svetur, tapytojos darbai eksponuoti prestižinėse meno institucijose (Nacionalinėje dailės galerijoje ir Šiuolaikinio meno centre Lietuvoje, Estijos meno muziejuje KUMU, Šveicarijos PasquArt šiuolaikinio meno centre ir kt.), kūrinių savo kolekcijoje turi MoMuziejus, „Lewben Art Foundation“ ir Nacionalinė dailės galerija Vilniuje. 2011 m. E. Karpavičiūtė pateko į prestižinio konkurso „The Sovereign European Art Prize“ finalą Stambule. 2013-aisiais metais E. Karpavičiūtei skirta LR Kultūros ministerijos Individuali valstybinė stipendija. 2015 m. menininkė laimėjo pagrindinius prizus dviejuose tarptautiniuose konkursuose - „Premio Combat Pize 2015“ ir „Donkey Art Prize“. Dailininkė – daugkartinė konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ finalininkė ir publikos prizo laimėtoja.


Galerija dirba II – V 14 – 18 val. VI 14 – 17 val.

The Rooster gallery

„The Rooster Gallery“ kviečia į Auksės Miliukaitės personalinę parodą „Hush-hush Island“

„The Rooster Gallery“ kviečia į Auksės Miliukaitės personalinę parodą „Hush-hush Island“. Joje jaunosios kartos tapytoja pristatys savo naujausius kūrinius ir meninius tyrimus. Paroda vyks birželio 1–15 d. kūrybinių industrijų centre „Pakrantė“ (Vaidilutės g. 79). Parodos atidarymas birželio 1 d., penktadienį, 18.30 val.
Auksės Miliukaitės kūrybinių inspiracijų šaltinis – kultūra ir jos istorija, o kūrybinis metodas grindžiamas vaizdų apropriacija, reprodukcija ir postprodukcija. Jos paveikslai, anot pačios menininkės, kultūros sugadinto žmogaus sapnus primenantys pasakojimai, konstruojami jungiant istorinę dailę, šiuolaikinio meno citatas, populiariosios kultūros elementus ir savo pačios autobiografijos detales. Ji tiražuoja, kadruoja, transformuoja pasiskolintus paveikslų elementus ir iš jų dėlioja naujus reikšminius darinius ir pasakoja savo naujas istorijas.
Naujausiuose kūriniuose Miliukaitė vysto asmenišką tapybos kaip salos  mitologiją. Hush-hush Island (liet. „slapta sala“) – idiliška vieta, sukurta iš įvairių dailės, kinematografijos, literatūros, muzikos kūrinių fragmentų ir apgyvendinta gerai pažįstamų bei anoniminių personažų. Ji tampa savotišku menininkės prieglobsčiu, kur ji nusikelia tapydama. Ši sala neturi geografinių koordinačių, ji yra neapibrėžiama fiziniais dydžiais ir reiškiasi įvairiais pavidalais: kaip egzotiška sala, oazė (ar tik jos miražas), kaip nostalgiškas kurortas. Jos vizijoje jungiasi Thomas‘o More‘o aprašytos Utopijos salos ir Stanisławo Lemo „Soliaryje“ planetą dengiančio okeano, čia produkuojančio ir reprodukuojančio vaizdus, idėjos. Tarsi naujų vizualinių potyrių ir keisčiausių istorijų alkstantis ir vis nepasisotinantis meno turistas menininkė leidžiasi į kūrybines salą tyrinėjančias ekspedicijas. Kartu vedasi ir žiūrovą ir padeda susikurti jam savą slaptos salos idilę. Arba paklaidina jį įtraukiančiame, spalvingame atvaizdų labirinte.

AUKSĖ MILIUKAITĖ (g. 1990) studijavo Londono menų universitete, 2017 m. baigė tapybos magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Surengė personalinių parodų, aktyvi grupinių parodų, meno projektų, dirbtuvių, plenerų dalyvė. 2016 ir 2017 m. tapo konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ finalininke, 2017 m. pelnė ir specialų konkurso komisijos paminėjimą. Tapytojos kūriniai yra įtraukti į „Lewben Art Foundation“ ir Mo Muziejaus rinkinius.

Galerija dirba II – V nuo 14 iki 18 val. VI nuo 14 iki 17 val.
Apsilankymą kitu metu reikėtų suderinti el. paštu [email protected]

 

The Rooster gallery

Galerija „The Rooster Gallery“ kviečia į grupinę parodą „The Big Picture“

Jaunąją menininkų kartą atstovaujanti galerija „The Rooster Gallery“ kviečia į grupinės parodos „The Big Picture“ atidarymą kovo 7 d., 19 val. Joje bus pristatomi galerijos ir kviestinių menininkų darbai. Dalyvaujantys menininkai kviečia permąstyti kasdienybės ir meninės tikrovės santykį bei siūlo alternatyvą reprezentacinei, į universalumą ir apibendrinimą pretenduojančiai grupinės parodos ekspozicijai.


Parodos dalyviai savitai ir iš skirtingų perspektyvų – per medijų konceptualizavimą, per autentiškas ir pseudoautentiškas asmenines istorijas, per diskusiją su kultūros istorija ir populiariąja kultūra, per kasdienybės tyrinėjimus ir miesto antropologiją – tyrinėja meninės reprezentacijos ir realybės santykį. Parodos pavadinimas „The Big Picture“ (liet. Bendras vaizdas) nurodo į individualų ir kolektyvinį siekį atvaizdais perteikti ar sukurti bendrą tikrovės vaizdą. Tačiau, užuot pasiūliusi suformuluotą vientisą „didįjį“ naratyvą, į kurį lyg ir nurodytų pavadinimas, ekspozicija tiria to bendro vaizdo (ne)įmanomumą. Kiekvienas menininkas, naudodamasis savo vizualine kalba ir raiškos priemonėmis, prisideda prie bendro vaizdo paieškų, kol galų gale išaiškėja šio vis besiplečiančio ir iki galo neaprėpiamo proceso baigtinumo iliuziškumas. Ekspozicijoje suformuotas vaizdas ir reprezentuoja bendrumą, ir kartu demaskuoja jo fiktyvumą.


Parodos kūrinių eksponavimo pobūdis atspindi šiandieninio informacijos vartojimo ypatumus. Visuotinis šiuolaikinės komunikacijos vizualumas ir ekranų išugdyti nauji žiūrėjimo įpročiai (gebėjimas ir poreikis matyti daug vaizdų vienu metu) padiktavo koncentruotą, sodrią ekspoziciją-instaliaciją. Joje kūriniai, sluoksniuojami ir dėliojami koliažiniu principu, susipina ir persikloja, taip suformuodami tirštą atvaizdų sankaupą, primenančią nenutrūkstamą informacinių impulsų srautą. Menininkų kūriniai, sutelkti nedidelėje erdvėje, įvairiai koreliuoja tarpusavyje: papildo vienas kitą arba polemizuoja, sukurdami aibę galimų kombinacijų ir ekspozicijos skaitymo būdų, nuo atskirų kūrinių iki instaliacijos kaip visumos. Nurodant į šiuolaikinę technologijomis vykstančią komunikaciją (ir miskomunikaciją), čia atsiranda informacinės trikties („gličo“) ir netikėtų, net absurdiškų vaizdinių ir prasminių samplaikų galimybė. Taip suformuojamas daugianaratyvinis pasakojimas, savotiškas reikšmių tinklas, atspindintis šiuolaikinės meninės kūrybos daugiabriauniškumą, heterogeniškumą. Taigi, vietoje vienalyčio kartos balso, atsiranda daugiabalsis jaunų kūrėjų polilogas.


Siekiant praplėsti parodos pasakojimų lauką, galerijos nuolat atstovaujamų tapytojų Kristinos Ališauskaitės, Adomo Danusevičiaus, Alinos Melnikovos, Auksės Miliukaitės, Vitos Opolskytės, Andriaus Zakarausko paveikslus ir piešinius papildo kitų su galerija bendradarbiaujančių menininkų – Kazimiero Brazdžiūno, Tomo Daukšos, Staselės Jakunskaitės, Audronės Vaupšienės ir Visvaldo Morkevičiaus – kūriniai: tapybos darbai, iliustracijos, fotografijos, skulptūriniai objektai. Prie parodos prisijungia ir radijo stotis „Palanga Street Radio“. Ši kolektyvinė iniciatyva, sujungianti muziką, vizualiuosius menus ir socialines, bendruomenines idėjas, papildys ekspoziciją ne tik artefaktais, bet ir garsu bei ją pratęs internetinio radijo transliacijų forma.
Paroda galerijoje „The Rooster Gallery“ veiks iki kovo 24 d.

The Rooster gallery

A. Danusevičiaus ir T. Daukšos paroda „Viską išgerk ir leiskis žemyn“

Adomas Danusevičius (1984) – šiuolaikinis tapytojas, nuo 2017 meno daktaras (Vilniausdailės akademija, Danijos Karališkoji menų akademija). Parodose dalyvauja nuo 2008 m., sėkmingai debiutavęs kaip vienas iš nedaugelio queer tema dirbančių menininkų Lietuvoje. Tarptautinio konkurso „Jauno tapytojo prizas’12” II vietos laimėtojas.

Tomas Daukša (g. 1988) – šiuolaikinio meno kūrėjas, konceptualių objektų autorius, tyrinėjantis įvairių sistemų veikimo ribines būsenas. Šiuo metu studijuoja meno doktorantūrą Vilniaus dailės akademijoje. Parodose dalyvauja nuo 2009 metų. [Tekstas: Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė]

Adomas Danusevičius ir Tomas Daukša laikomi vienais ryškiausių jaunosios kartos lietuvių menininkų. Savo kūryboje įprastai jie vysto gana skirtingas temas, tačiau gruodžio 5 d. galerijoje „The Rooster Gallery“ atidaromoje parodoje „Viską išgerk ir leiskis žemyn“ („Drink full and descend“) menininkai pristatys netikėtą ir paslaptingą savo kūrinių junginį.


Menotyrininkė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė teigia, kad paroda „Viską išgerk ir leiskis žemyn“ – tai kvietimas alchemiškam vaizduotės šokiui su materija, kuriame nėra aišku, kas yra vedančiojo rolėje, kurioje pusėje gyvybė, o kurioje mirtis, tvarka ir chaosas. „Drink full and descend. Ši eilutė nuskamba vienoje žymiojo Davido Lyncho serialo „Twin Peaks“ scenoje kaip užmigdantis burtažodis, padedantis antgamtiniam padarui įsitvirtinti nekaltos merginos kūne. Parodoje konstruojamas jusliškas patyrimas irgi primena užkalbėjimą, o galbūt – tik raginimą peržengti nepažįstamą ribą, primenančią Herakleitišką tiesą – „Viskas teka“ (Panta rei), viskas yra tapsme“, – pasakoja J.Marcišauskytė-Jurašienė.
Parodos ekspozicijoje lankytojai išvys naujausius menininkų kūrinius –  tapybą, keramiką ir šviesos instaliacijas. Įsikišus šviesai, tamsus A.Danusevičiaus tapybos paviršius šiaušiasi ir pulsuoja, rodosi, kad trumpam pavirs į kažką apčiuopiamo. Švieselės T. Daukšos objektuose virsta garsu, o garsas šviesa, įkalinti nesibaigiančiame virsmo cikle. Daugiau apie parodą ir jos kūrybos procesą pasakoja menininkai.


– Iš pirmo žvilgsnio jūsų kūryba yra labai skirtinga. Kaip gimė ši kūrybinis duetas ir kodėl nusprendėte daryti bendra parodą?
A. Danusevičius: Su Tomu geriau susipažinome pavasario pradžioje. Nuo to laiko pradėjome intensyviau bendrauti ir diskutuoti apie meną ir ne tik. Man pasirodė vaisingas mūsų bendravimas, kadangi susitikimai ir diskusijos su Tomu inspiruodavo naujoms paieškoms. Tad rugsėjo pradžioje pagalvojau, kad gal būtų visai šaunu bendradarbiauti kartu. Tomui paskambinau ir pasiūliau surengti parodą, nuo to viskas ir prasidėjo. Mums vėl susitikus, pasirodė, kad mes ne tokie jau ir skirtingi. Manau bendraujant vienas kitam padarėme įtaką ir dėl to man atrodo, kad ši paroda atskleidžia mūsų bendravimą. Susisiekiau su „The Rooster Gallery“ vadove Jurgita Juospaityte-Bitiniene ir jai pasiūliau mūsų idėją, vėliau menotyrininkė J.Marcišauskytė-Jurašienė sutiko kuruoti šią parodą. Susiklosčius palankioms aplinkybėms paroda buvo sėkmingai pristatyta Bratislavoje, „Soda“ galerijoje. Vilniuje pristatysime jau kiek kitokią ekspoziciją, pritaikytą specialiai šioms erdvėms.
T. Daukša: Pamenu buvau Palangoje ir ruošiausi kitai parodai. Sekėsi šiaip sau, darbas tarsi priešinosi būti sukurtas. Paskambino Adomas ir pasiūlė kartu surengti parodą. Iškart sutikau, o tada jau viskas klojosi savaime, dėliojosi iš atsitiktinumų ir sutapimų. Didžiausias sutapimas buvo tai, kad mums abiems parūpo neapčiuopiami, neįvardijami bei nepavaizduojami dalykai. Siekis apčiuopti neapčiuopiamą ir pavaizduoti nepavaizduojamą matyt ir būtų tai, kas sieja parodoje esančius darbus. Parodos koncepcija, manau, taip pat užsimezgė per sutapimus, o vėliau menotyrininkė ją kristalizavo ir papildė. Ši paroda, nors prasidėjo nuo mūsų su Adomu pokalbio taip pat yra ir J. Marcišauskytė-Jurašienės bei galerijos „The Rooster Gallery“ bendradarbiavimo rezultatas. Taigi, iš dueto virtome kvartetu.


– Kas jūsų kūrybą sieja šioje parodoje ir apie ką kalbate ekspozicijoje?
A. Danusevičius: Apskritai ir idėjiškai darbai yra susiję, tik atlikti skirtingomis medijomis, dėl ko atsiskleidžia dar ir nauji žiūros kampai. Man paroda siejasi su tamsa, pasąmone, sistemomis, materija ir jos įkrovimu, kosmosu, šviesa. Tomo darbas „Liucerna“ siejamas su elektros lauku, energija, garso virtimu šviesa, o mano suodžių juoda spalva tapyti abstraktūs paveikslai sąveikoje su elektros lauku ir šviesos blyksniais gali žiūrovą nukelti į mūsų priešistorę, į tą laiką kuomet vyko intensyvūs virsmai ir gimė kažkas naujo.


T. Daukša: Nežinau ar galima sakyti, kad parodoje apie ką nors kalbame, gal teisingiau būtų sakyti, kad parodoje žiūrima į tai, kas ne visai matoma (arba į tai, kas neturėtų būti pamatyta). Tai žiūrėjimas į šiltą drėgną tamsą, kuri kartais gali būti maloni, o kartais sukelti pirmykštę (nepaaiškinamą) baimę. Į tamsą, kuri yra atspari gėrio ir blogio sampratoms ir yra tokia, kokia tuo metu yra nepriklausomai nuo to, kokią ją norėtų pamatyti žiūrintysis.


– Parodos pavadinimas skamba intriguojančiais, tarsi iššūkis, kam turi nusiteikti žiūrovas?
A. Danusevičius: Pats pavadinimas gimė po ilgų diskusija su Jolanta ir Tomu. Ji galiausiai ir pasiūlė šį pavadinimą. Įdomu, kad galvojant apie pavadinimą, sakiau Tomui, kad kažkas turi būti susiję su vabzdžiu. Kai Jolanta sugalvojo šį variantą ir aš „Twin Peaks“ seriale pamačiau jo priešistorę (kartojamas burtažodis tiesiogiai susijęs su vabzdžiu), kažkaip intuityviai tapo aišku, kad taip ir turėtų vadintis ši paroda. Manau žiūrovas gali ruoštis susitikimui su kažkuo nauju ir neįprastu.


T. Daukša: Dažniausiai parodų pavadinimuose naudoju abreviatūras arba formules, kurios nurodytų į parodoje rodomus darbus. Nors Jolantos pasiūlytas pavadinimas daug literatūriškesnis, jis taip pat koduoja parodos turinį. Jis nukreipia į ritualinę praktiką, kurios metu yra peržengiami įprasti logikos dėsniai. Pavadinimas, kaip ir pati paroda, yra kvietimas sudalyvauti alchemiškame eksperimente, kurio rezultatas yra ne visai žinomas, o procesai bei reakcijos tik iš dalies kontroliuojami, kur mokslo tiesas pakeičia nuojauta, o žinias tikėjimas.


Adomo Danusevičiaus ir Tomas Daukša paroda „Viską išgerk ir leiskis žemyn/ Drink full and descend“ galerijoje „The Rooster Gallery“ (Gynėjų g. 14, Vilnius) atidaroma gruodžio 5 d. 19 val. ir veiks iki gruodžio 19 d. Galerija dirba II–V 14–18 val. VI 14–17 val.

Kontaktai žiniasklaidai:
Jurgita Juospaitytė-Bitinienė | „The Rooster Gallery“ vadovė
[email protected]
Tel.: +370 675 30087

Parodos atidarymas gruodžio 5 d. 19 val.
Galerijos darbo valandos: antr. - penkt. nuo 14 iki 18 val., šešt. nuo 14 iki 17 val.
Vizitą kitu pageidaujamu laiku reikėtų suderinti el. paštu: [email protected]

Adomas Danusevičius, The Rooster Gallery archyvo nuotrauka
Adomas Danusevičius, The Rooster Gallery archyvo nuotrauka
Tomas Daukša, Virgilijaus Skuodo nuotrauka
Tomas Daukša, Virgilijaus Skuodo nuotrauka
The Rooster gallery

Kristinos Ališauskaitės paroda „Įmanomos tikrovės / Realities in the making”

2017/10/11-28
„Įmanomos tikrovės / Realities in the making”

Naują rudens sezoną „The Rooster Gallery“ pradeda tapytojos Kristinos Ališauskaitės paroda „Įmanomos tikrovės / Realities in the making”. Tai ketvirtoji menininkės personalinė paroda, kurioje eksponuojami naujausi jos tapybos darbai.


Kristinos Ališauskaitės paveiksluose susiduria daiktiškoji kasdienybė ir visa tai, kas slypi už jos – sapnai, vizijos, fantazijos, pasąmonės vaizdiniai. Tarp jų dar įsiterpia medijuotos ekranų ir fotografijų realybės nuotrupos. Susilydžiusios į nenutrūkstamą patirčių srautą, šios realybės ne visuomet leidžiasi atskiriamos viena nuo kitos: jos susipina ir persikloja, keičia vieną kitą tarsi kadrai kino juostoje, jų ribos nyksta, niveliuojasi, vienos elementai persikelia į kitą – tarsi sapnuotumei būdraudamas. Pasirenkami kontrastuojantys motyvai pabrėžia skirtį tarp tikrovės ir fikcijos, tarp tamsos ir šviesos, racionalumo ir iracionalumo, suvaržymo ir laisvės, išorės ir vidujybės. Tačiau šis dualumas menininkės darbuose nėra įtemptas ar konfliktiškas. Ryšiai tarp priešingų polių nestabilūs, fluidiški, nuolat natūraliai keičiasi. Tad itin svarbus tampa rato, apskritimo motyvas, įkūnijantis kaitos, laiko sukimosi, cikliškumo nuojautą. Šį daugialypį ir nepatvarų pasaulį menininkė vaizduoja subtilaus niuansuoto kolorito, dažnai kone monochrominėse drobėse. Tapomi objektai fragmentiški, lyg neužbaigti, jų pavidalai aptirpsta, tarsi patvirtindami, jog ir regimosios realybės tikrumas tėra iliuzija.
Taigi ir Ališauskaitės paveikslų subjektas nevientisas, išskaidytas, talpinantis visas tas įmanomas tikroves. Galbūt todėl paveiksluose dažniau regime ne visą žmogaus figūrą, o jos dalis (veidus, rankas) ar ją atstojančius pakaitalus (aprangos detales, aksesuarus). Pasitaikančios autoportreto užuominos liudija asmenišką, emocionalią prieigą prie kūrybos. Tačiau tapytoja polemizuoja su portreto ir autoportreto žanro tradicija bei atsiriboja nuo būtinybės reprezentuoti portretuojamojo individualumą. Menininkė siekia universalumo, tad apibendrinti portretai perteikia nuotaiką, psichologinę būseną, atskleidžia įvairius žmogaus tapatybės, asmenybės aspektus. Kristina Ališauskaitė kalba ženklais, vaizdinėmis metaforomis ir simboliais, veikiančiais kaip emocijų katalizatoriai. Jos kompozicijos nepasiūlo aiškaus ir nuoseklaus pasakojimo, o greičiau suteikia impulsų, provokuojančių žiūrovo išgyvenimus, sužadinančių prisiminimus. Nepaisant minimalistiškos, lakoniškos raiškos, paveikslai pasižymi emociniu intensyvumu, psichologiniu paveikumu ir skatina paieškoti juose savęs.


Kristina Ališauskaitė (g. 1984) – jaunosios kartos tapytoja, nuo 2007m. aktyviai dalyvaujanti parodose Lietuvoje bei užsienyje. Menininkės kūryba pristatoma prestižinėse  meno mugėse - „Artissima“, „Art Dubai“, „ArtLondon“, „YIA Paris“, „Art Moscow“, „Art International Zurich“ ir „ArtVilnius“. Dailininkės kūriniai yra įtraukti į Modernaus meno centro Vilniuje, Lewben Art foundation, Akzo Nobel rinkinius bei privačias kolekcijas. Kristina yra ne kartą apdovanota tarptautiniuose meno konkursuose - ji „Arte Laguna Prize”, „Saatchi Painted faces”, „ncubarte” finalininkė, konkurso „Jaunojo tapytojo prizas” publikos prizo laimėtoja, vienintelė iš Lietuvos menininkų įtraukta į leidyklos „Thames & Hudson“ knygą „100 Painters of Tomorrow” - pespektyviausių šiuo metu kuriančių pasaulio tapytojų šimtuką. (Justinos Augustytės tekstas)

Parodos atidarymas spalio 11d. 19 val.
Galerijos adresas: Gynėjų g. 14
Darbo valandos: antr. - penkt. nuo 14 iki 18 val., šešt. nuo 14 iki 17 val.
Vizitą kitu pageidaujamu laiku reikėtų suderinti el. paštu: [email protected]

Kristina Ališauskaitė, "Imagination". 2017
Kristina Ališauskaitė, "Imagination". 2017
  < PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas