7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: The Rooster gallery

The Rooster gallery

Paroda „Pabėgimo maršrutas (Šiuolaikinis slovakų menas)“

EXIT IS NOT ESCAPE Paroda „Pabėgimo maršrutas (Šiuolaikinis slovakų menas)“ ne tik pristato šiuolaikinį Slovakijos vaizduojamąjį meną, bet ir atskleidžia dinamišką poslinkį, įvykusį meno scenoje ir santykiuose su tarptautiniu meno kontekstu per du pastaruosius dešimtmečius. Šalia valstybinių muziejų ir galerijų tinklo Slovakijoje buvo įkurtos trys naujos Kunsthalle tipo institucijos, pristatančios ir populiarinančios šiuolaikinį meną (Hala umenia Košicėje 2013 m., Kunsthalle/ Dom umenia Bratislavoje 2014 m. ir Kunsthalle – Naujoji sinagoga Žilinoje 2014 m.). Svarbų vaidmenį šiame procese vaidina daugybė privačių galerijų ir jų veikla tarptautinėje meno rinkoje. 2009 m. Bratislavoje įkurta SODA galerija turi tikslą pristatyti šiuolaikinį slovakų meną užsienyje ir nutiesti natūralius komunikacijos kanalus bei užmegzti meninius dialogus platesniame Europos kontekste.


Parodoje Vilniuje yra pristatoma vienuolikos atrinktų autorių kūrinių kolekcija. Be stiprių individualių meninių programų, visi kūrėjai remiasi tais pačiais postkonceptualiais principais ir, pasitelkdami platų išraiškos priemonių bei požiūrių spektrą, kritiškai apmąsto dabartį, atiduodami pirmenybę analitiniams mąstymo būdams ir inversyvioms situacijoms. Paroda taip pat reprezentuoja dialogą tarp skirtingų kartų ir atskleidžia Slovakijos meninio mąstymo vaizdą bei tęstinumą per pastaruosius keturis dešimtmečius.  Parodoje pristatomi du slovakų konceptualaus meno pionieriai, kurie vystė šią kryptį nuo pat praeito amžiaus septinto dešimtmečio, radikaliai pereidami nuo iliuzorinio vaizduotės režimo prie „mentalinio“ vizualinių duomenų ir idėjų perkėlimo. Stano Filko (1939 - 2007) ir Julius Kolleris (1939 - 2007) yra konceptualaus, tekstinio meno arba antimeno pradininkai. Filko mėgo kosminį filosofinį pagrindą ir čakrų, sferų bei elementų sistemas, tuo tarpu Kolleriui labiau rūpėjo intymios sąsajos ir nedideli pranešimai apie „UFO-nautus“ su simboliniu klaustuko ženklu pabaigoje.  Jaunesnių kartų menininkų kūryboje taip pat esama nemažai sumaišties ir neaiškumo, žongliravimo stereotipais – visa tai yra užkoduota jų vizualiniuose pranešimuose. Tai geriausiai atskleidžia erdvinių kūrinių serija – objektai ir instaliacijos, kurios sukuria galingus įvaizdžius ir susieja juos su aplinka.

Objektai konstruoja kultūrines situacijas, kuriose metaforiškai atsispindi objektų ir prasmių „desakralizacija“ (Ilonos Németh iš įsivaizduojamo baldų kompanijos katalogo, Németh politinio ir geografinio Europos „centro“ paieškos, Mareko Kvetano šventų knygų ir kėdžių rinkinys, Viktoro Frešo aureolė aplink prezidento Vaclavo Havelo galvą ir kt.). Kituose kūriniuose atsiskleidžia intelektualios kūrybos apmąstymas, ironiškas ir saviironiškas individualios meninės praktikos suvokimas (Frešo lazda, kyšanti iš paveikslo rėmo, arba ištempta gitara su medinėmis prizmėmis, modernizmo pamokų refleksija Milano Vagáčeko reljefiniuose objektuose, Jano Vasiliko tapyti architektūros brėžiniai neegzistuojančiam Šiuolaikinio meno muziejui ir kt.). Menininkų darbuose taip pat iškyla teksto ir vaizdo konfrontacija, knygos, prisiminimai, asmeniniai duomenų ir prisiminimų archyvai (Martino Dernerio intervencijos į knygas, jo autorinės knygos, Jaro Vargos „prarastos“ bibliotekos arba Lucie Tallovos sentimentali nuotraukų, piešinių ir įrašų mikroskopija). Konceptualūs kūrybos aspektai taip pat pastebimi šiuolaikinėje tapyboje, ar tai būtų ryški tarpinė minimalizmo, geometrijos ir postmodernių motyvų pozicija Jano Vasilko ir Milano Vagáčeko tapybos darbuose, ar iliuzorinis įprastų objektų ir formų vaizdavimas Adamo Šakový kūryboje.  Paroda „Pabėgimo maršrutas“ pristato lietuvių publikai vieną slovakų šiuolaikinio meno vystymosi kryptį ir aktualios vizualinės kalbos pagalba siekia prisidėti prie geresnės partnerystės ir bendradarbiavimo bendroje Europos erdvėje.

 

The Rooster gallery

Adomo Danusevičiaus paroda „Penis Mushroom Series“

The Rooster Gallery (Vilniaus Vartų komplekse, Gynėjų g. 14)

Parodos atidarymas: sausio 31 d. 18 val.

 „Penis Mushroom Series“ – aštuntoji personalinė Adomo Danusevičiaus paroda. Joje eksponuojami per paskutiniuosius porą metų nutapyti paveikslai ir skulptūriniai objektai. Nuo pat pirmosios individualios parodos 2008-aisiais tapytojas stebina kūrybos nuoseklumu. Vienas pirmųjų ėmęsis tyrinėti Lietuvos dailėje retą vyriškumo temą, menininkas kaskart atranda vis naujų jos aspektų.

Naujausiuose darbuose menininkas ypatingą dėmesį skiria kempo (camp) fenomenui, aukštinančiam stilizaciją, perteklių, manieringumą. Adomas Danusevičius pasitelkia kempo raišką dekonstruoti kultūroje įsigalėjusiems vyriškumo vaizdiniams, atskleisti jų dirbtinumą. Pasitelkdamas nuorodas į žymius meno kūrinius, populiariosios kultūros reiškinius ir joje cirkuliuojančius stereotipinius atvaizdus, menininkas nagrinėja, kaip konstruojama, kuriama, suvaidinama lytinė tapatybė, kokie jos santykiai su vizualine kultūra. Suabejojama visuomenėje dominuojančia tradicine „tikro“ vyro samprata, atsiranda vietos ir įvairioms galimoms nenorminėms lytiškumo variacijoms, marginalinėms lytinėms tapatybėms, nurodoma į LGBT ir queer bendruomenių kultūrą ir istoriją. Pažįstantieji A. Danusevičiaus kūrybą pastebės ir pakitusią tapybinę raišką, atsiradusius dinamiškus, kone gestiškus potėpius, reformuotą koloritą. Šie pokyčiai žymi kintantį menininko santykį su tapyba. Ji vis dažniau tampa ne tik reprezentacijos įrankiu, bet ir yra konceptualizuojama kaip medija – ne tik vaizduoja kempą, bet ir pati tampa jo pavyzdžiu.

Dailininko susidomėjimą skirtingų raiškos priemonių medžiagiškumu bei jų sąveika liudija ir paveikslus papildanti skulptūrinių keramikos objektų serija. Čia vaizduojami įvairūs grybai, savo egzotiškais pavidalais primenantys gėlių žiedus, gyvių čiuptuvus, falus. Šios dekoratyvios, įmantrios formos pratęsia kempo estetikos liniją. Kartu užuominomis ir dviprasmiškomis asociacijomis ironizuojama visuomenėje nusistovėjusi vyriškumo samprata ir jos simbolika, teigiamas seksualumo fluidiškumas, neapibrėžtumas. Taigi objektuose – kaip ir visoje A. Danusevičiaus kūryboje – dera ir lyčių teorijos įžvalgos, ir politiniai, konfrontaciniai siekiai, ir asmeninės istorijos, o polinkį provokuoti keičia intymi, kameriška nuotaika, erotinės konotacijos.

Adomas Danusevičius (g. 1984) – jaunosios kartos tapytojas. 2009 m. įgijo tapybos magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2012 m. studijuoja VDA meno doktorantūroje. Šiuo metu tęsia meno doktorantūros studijas mokslinėje stažuotėje Danijos Karališkojoje menų akademijoje. Nuo 2004 m. dalyvauja parodose,  nuo 2008 m. surengė asmeninių parodų Lietuvoje, Danijoje, Vokietijoje.

Parodą aplankyti galima iki vasario 28 d.
Galerijos darbo laikas: antradieniais-penktadieniais 12-16 val.
Vizitą kitu pageidaujamu laiku reikėtų suderinti el. paštu: [email protected]

arba tel. +370 675 30087

Adomas Danusevičius, "Pavargau nuo varlių, kurios apsimeta princais", 2016 m.
Adomas Danusevičius, "Pavargau nuo varlių, kurios apsimeta princais", 2016 m.
  < PUSLAPIS IŠ 3  >> Archyvas