7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Ingrida Jankauskaitė

Drąsūs gestai

Pokalbis su aktore Greta Bendže

Aktorė Greta Bendžė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Žiurkės“ (rež. Augustas Gornatkevičius, Vilniaus mažasis teatras (VMT), 2025), „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“ (rež. Oskaras Koršunovas, VMT, 2025), „Orfėjas“ (rež. Žilvinas Vingelis, VMT, 2024), „Tinder Dates“ (rež. Gabrielė Tuminaitė, Stasas Žirkovas ir Kirilas Glušajevas, VMT, 2022), „Emilių Emilis“ (rež. Gornatkevičius, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT, 2021), „Elektra“ (rež. Jaša Koceli, NKDT, 2020) ir kt.

Greta Bendžė spektaklyje „Elektra“. S. Baturos nuotr.
Greta Bendžė spektaklyje „Elektra“. S. Baturos nuotr.
Greta Bendžė ir Vilma Raubaitė spektaklyje „Žiurkės“. M. Norvaišo nuotr.
Greta Bendžė ir Vilma Raubaitė spektaklyje „Žiurkės“. M. Norvaišo nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Greta Bendžė spektaklyje „Žiurkės“. M. Norvaišo nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Greta Bendžė spektaklyje „Žiurkės“. M. Norvaišo nuotr.
Greta Bendžė spektaklyje „Žiurkės“. M. Norvaišo nuotr.
Greta Bendžė spektaklyje „Žiurkės“. M. Norvaišo nuotr.
Greta Bendžė (pirma iš kairės) spektaklyje „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Bendžė (pirma iš kairės) spektaklyje „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Šepliakovaitė ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „Orfėjas“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Šepliakovaitė ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „Orfėjas“. D. Matvejevo nuotr.
Agnė Šataitė, Greta Šepliakovaitė ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „Orfėjas“. D. Matvejevo nuotr.
Agnė Šataitė, Greta Šepliakovaitė ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „Orfėjas“. D. Matvejevo nuotr.
Petras Šimonis ir Greta Bendžė spektaklyje „Tinder Dates“. D. Putino nuotr.
Petras Šimonis ir Greta Bendžė spektaklyje „Tinder Dates“. D. Putino nuotr.
Viktorija Sinicyna

Šalutinis poveikis

„Zucco“ Oskaro Koršunovo teatre

Mitai pavirto bevertėm istorijom, Dievas seniai miręs, išdžiūvusiuose vilties šuliniuose išsikerojo nihilizmo piktžolės. Po Prancūzijos revoliucijos vėliava užgimusios individualizmo šaknys užmezgė šiuolaikinio žmogaus darinį. Didįjį „aš“, vienintelį galią kurti ir griauti turintį individą. Tokį, kurio vertę apibrėžia kapitalo formos. Kai nebėra į ką atsiremti, kai viso ko pradžia ir pabaiga esi tik tu, didžioji tragedija vyksta asmens viduje.

Matas Sigliukas spektaklyje „Zucco“. R. Pranculytės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Zucco“. R. Pranculytės nuotr.
Matas Sigliukas, Martynas Mockevičius ir Gerardas Ciparis spektaklyje „Zucco“. R. Pranculytės nuotr.
Matas Sigliukas, Martynas Mockevičius ir Gerardas Ciparis spektaklyje „Zucco“. R. Pranculytės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Zucco“. R. Pranculytės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Zucco“. R. Pranculytės nuotr.
Greta Petrovskytė spektaklyje „Zucco“. R. Pranculytės nuotr.
Greta Petrovskytė spektaklyje „Zucco“. R. Pranculytės nuotr.
Martynas Mockevičius spektaklyje „Zucco“. R. Pranculytės nuotr.
Martynas Mockevičius spektaklyje „Zucco“. R. Pranculytės nuotr.
Gerardas Ciparis spektaklyje „Zucco“. R. Pranculytės nuotr.
Gerardas Ciparis spektaklyje „Zucco“. R. Pranculytės nuotr.
Aistė Rocevičiūtė spektaklyje „Zucco“. R. Pranculytės nuotr.
Aistė Rocevičiūtė spektaklyje „Zucco“. R. Pranculytės nuotr.
Aistė Rocevičiūtė ir Greta Petrovskytė spektaklyje „Zucco“. R. Pranculytės nuotr.
Aistė Rocevičiūtė ir Greta Petrovskytė spektaklyje „Zucco“. R. Pranculytės nuotr.
Aistė Šivytė

Žaisti Mileną

Lauros Kutkaitės spektaklis Klaipėdos dramos teatre

Spauda dievina galimybę pristatyti moterį, nepaisant jos asmeninių pasiekimų, kaip vyro antrąją pusę. Ne kartą yra tekę matyti antraštę, kurioje olimpinio lygio sportininkė, puiki rašytoja ar svarbių atradimų padariusi mokslininkė, užuot nurodžius jos vardą bei pavardę, yra pristatoma „to ir to“ žmona, mylimąja, mūza... Naują spektaklį „Milena“ Klaipėdos dramos teatre sukūrusi režisierė Laura Kutkaitė renkasi pažvelgti į tokios etiketės sunkiai nusikratančią Mileną Jesenską.

Digna Kulionytė spektaklyje „Milena“. M. Norvaišo nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Milena“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Milena“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Milena“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Milena“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Milena“. M. Norvaišo nuotr.
Justina Vanžodytė spektaklyje „Milena“. M. Norvaišo nuotr.
Justina Vanžodytė spektaklyje „Milena“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Milena“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Milena“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Milena“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Milena“. M. Norvaišo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Samanta Pinaitytė spektaklyje „Milena“. M. Norvaišo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Samanta Pinaitytė spektaklyje „Milena“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Milena“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Milena“. M. Norvaišo nuotr.
Dovilė Zavedskaitė

Guli? Guliu. Kiek laiko? Nuo ryto

„Kodas F32“ Alytaus miesto teatre

Yra pjesių, kurias rašo žmonės, patys nesusidūrę su aprašomu fenomenu. Ir yra pjesių, parašytų remiantis asmenine patirtimi. Tarp šių pjesių milžiniškas skirtumas. Visada girdėti, ar autorius savo kailiu žino, apie ką kalba. Jeigu žino, pjesė paprastai būna pilna pačių keisčiausių detalių, kokių niekada nesukurtum apie temą mąstydamas iš atstumo.

Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Kodas F32“. K. Povilanskaitės-Zaperackienės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Kodas F32“. K. Povilanskaitės-Zaperackienės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Kodas F32“. K. Povilanskaitės-Zaperackienės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Kodas F32“. K. Povilanskaitės-Zaperackienės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Kodas F32“. K. Povilanskaitės-Zaperackienės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Kodas F32“. K. Povilanskaitės-Zaperackienės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Kodas F32“. K. Povilanskaitės-Zaperackienės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Kodas F32“. K. Povilanskaitės-Zaperackienės nuotr.
Spektaklis „Kodas F32“. K. Povilanskaitės-Zaperackienės nuotr.
Spektaklis „Kodas F32“. K. Povilanskaitės-Zaperackienės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Kodas F32“. K. Povilanskaitės-Zaperackienės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Kodas F32“. K. Povilanskaitės-Zaperackienės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Kodas F32“. K. Povilanskaitės-Zaperackienės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Kodas F32“. K. Povilanskaitės-Zaperackienės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Kodas F32“. K. Povilanskaitės-Zaperackienės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Kodas F32“. K. Povilanskaitės-Zaperackienės nuotr.
Ugnė Kačkauskaitė

Tarp laukimo ir paleidimo

Jeanas-Lucas Lagarce’as mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje

Jei atidžiai pažvelgtumėt į Lietuvos žemėlapį ir žvilgsniu pietvakarių kryptimi slinktumėt pasienio linija, netrukus surastumėt miestelį, kuris savo pavadinimu byloja apie mūsų identitetą, istoriją ir kultūrą; ir apie asmenybę, žmogų, kuris buvo svarbaus laikmečio vizionierius ir svariai prisidėjo prie modernios Lietuvos kūrimosi. Kalbu apie Vincą Kudirką ir jo garbei pavadintą Kudirkos Naumiestį.

Marija Petravičiūtė spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Marija Petravičiūtė spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Guoda Žukauskaitė spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Guoda Žukauskaitė spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Jelena Kirejeva spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Jelena Kirejeva spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Gabija Siurbytė spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Gabija Siurbytė spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Skaidra Jančaitė spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Skaidra Jančaitė spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Skaidra Jančaitė ir Marija Petravičiūtė spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Skaidra Jančaitė ir Marija Petravičiūtė spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Gabija Siurbytė spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Gabija Siurbytė spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Kuo gilyn į mišką, tuo daugiau pankų, skraidūnių ir nykštukų

„Ronja plėšiko duktė“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Kontrasto principu savo meninį gyvenimą pozicionuojantis Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) po pernykščio bravūriško raginimo „neiti į teatrą“ šiemet metasi į visišką priešingybę, jausmingai kviesdamas bent trumpam pamiršti neapykantą ir rinktis gyvenimą santarvėje. „Mes negalime vienas be kito“ – ganėtinai logiškas sezono šūkis eilinį tapatybės bei hierarchinės struktūros virsmą greitu laiku atlaikyti turėsiančiam aštuoniasdešimt šešerių metų „seneliūzui“.

Irena Sikorskytė spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Sikorskytė spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Dainavičius spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Dainavičius spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Sikorskytė ir Airida Gintautaitė spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Sikorskytė ir Airida Gintautaitė spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Sikorskytė ir Algirdas Dainavičius spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Sikorskytė ir Algirdas Dainavičius spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Sikorskytė ir Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Sikorskytė ir Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Sikorskytė ir Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Sikorskytė ir Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 334  >>> Archyvas