7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Keistuolių teatro inf.

30-metį netrukus švęsiantis Keistuolių teatras pradeda neįprastais garsais skambantį sezoną

Keistuolių teatras už kiek mažiau nei pusės metų – sausio 6-ąją – minės ypatingą trisdešimties metų sukaktį. Pirmasis privatus nepriklausomos Lietuvos teatras 31-ąjį veiklos sezoną pradeda nekantriai laukdamas pokyčių – kitąmet Vilniaus spaudos rūmuose įsikūrusios patalpos užvers duris rekonstrukcijai, po kurios žiūrovai bus kviečiami į moderniai atnaujintas Keistuolių erdves. Malonios laukimo nuotaikos nesulėtino kūrybinių procesų teatre, ir šį rudenį scenoje bus galima išvysti dvi premjeras bei naują muzikinį ciklą.

Rengėjų inf.

Lietuviškoji Nora

Spalio 2 d., antradienį, 18.30 val. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks vienas iš projekto „Lietuvos teatro amžius“ renginių – spektaklis „Lietuviškoji Nora“, sukurtas aktorės Monikos Mironaitės (1913–2000) gyvenimo ir kūrybos motyvais. Spektaklio dramaturgė ir režisierė – Birutė Mar, kompozitorius – Antanas Kučinskas, dailininkė – Indrė Pačėsaitė, choreografė – Sigita Mikalauskaitė, videodailininkas – Karolis Bratkauskas. Spektaklyje vaidina Vytautas Anužis, Mindaugas Capas, Aleksas Kazanavičius, Birutė Mar.

Monika Mironaitė
Monika Mironaitė
Jaunimo teatro inf.

Prasideda pokalbių ciklas „Autoriai“

Spalio 2 - lapkričio 2 dienomis Jaunimo teatre rengiamas pokalbių ciklas „Autoriai“. Jo vedėjas dramaturgas Mindaugas Nastaravičius kalbins sezono premjerų autorius: Valentiną Masalskį, Yaną Ross, Kamilę Gudmonaitę, Andrių Bialobžeskį, Adomą Jušką. Pokalbiuose bus ne vien pristatomos būsimos premjeros, bet ir paliestos aktualios šiuolaikinės kultūros, visuomeninio gyvenimo temos.

LRDT inf.

LRDT uostamiesčio žiūrovams veža penkis spalvingus spektaklius

Lietuvos rusų dramos teatras (LRDT) rengiasi išskirtinėms gastrolėms Klaipėdos dramos teatre. Jau spalio 11–13 dienomis uostamiesčio žiūrovai turės progos pamatyti net penkis vienus populiariausių ir gausiai lankomus Vilniuje LRDT spektaklius.

Scena iš spektaklio „Zoikos butas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Zoikos butas“. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Už „Durų“ – laisvė mąstyti

Lietuvos nacionalinis dramos teatras spalio 5 d. pristatys pirmąją šio sezono premjerą – „Durys“. Ji įvyks Anykščių kultūros centre, vėliau bus vaidinama Kaune, Vilniuje, Osle. Spektaklio koncepcijos ir dramaturgijos autorius, režisierius, choreografas ir garso dizaineris – garsus norvegų menininkas Jo Strømgrenas, dailininkė – Goda Palekaitė, šviesos dailininkas – Vilius Vilutis, atlikėjai – Diana Anevičiūtė, Žygimantė Jakštaitė, Augustė Pociūtė, Rytis Saladžius, Rasa Samuolytė, Mantas Stabačinskas, Ugnė Šiaučiūnaitė ir Rimantė Valiukaitė.

Spektaklio „Durys“ repeticija. S. Gerikaitės nuotr.
Spektaklio „Durys“ repeticija. S. Gerikaitės nuotr.
Augustė Pociūtė spektaklio „Durys“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Augustė Pociūtė spektaklio „Durys“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Diana Anevičiūtė spektaklio „Durys“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Diana Anevičiūtė spektaklio „Durys“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Mantas Stabačinskas spektaklio „Durys“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Mantas Stabačinskas spektaklio „Durys“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Rasa Samuolytė spektaklio „Durys“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Rasa Samuolytė spektaklio „Durys“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Rimantė Valiukaitė spektaklio „Durys“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Rimantė Valiukaitė spektaklio „Durys“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė spektaklio „Durys“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė spektaklio „Durys“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Žygimantė Jakštaitė spektaklio „Durys“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Žygimantė Jakštaitė spektaklio „Durys“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Rengėjų inf.

„Nacionalinės daržovės“: Už ką statai savo gyvenime? Laikas priimti sprendimą!

„Gal jau užtenka? Nuolat viskas kažkaip ne taip. Niekas kažkodėl taip ir nesikeičia..? Pagaliau atėjo laikas nuspręsti, už ką statai savo gyvenime! Kiekviena problema turi tris sprendimo būdus: susitaikymą, kad kitaip nebus, prisitaikymą, kad nebesikankintum, ir išėjimą. Kurį iš jų pasirinksi Tu?“ – klausia Kauno miesto kamerinis teatras kartu su režisiere Agne Dilyte, belaukiant spalio 5 d. pasirodysiančios premjeros „Nacionalinės daržovės“, kuriamos pagal estų dramaturgo Timo Jansono pjesę „Chelsea Win, arba Bulvių džemas“.

Scena iš spektaklio „Nacionalinės daržovės“. D. Piraitytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Nacionalinės daržovės“. D. Piraitytės nuotr.
Jaunimo teatro inf.

Jaunimo teatro ruduo: kelionėse ir namie

Uždaręs didžiąją sceną rekonstrukcijai, Jaunimo teatras pradeda 54-ąjį sezoną, kuriame numatomos skirtingų kartų menininkų premjeros ir spektaklių sklaida Lietuvos bei užsienio šalių auditorijai.

Scena iš spektaklio „Autonomija“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Autonomija“. L. Vansevičienės nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Tolstojaus traukinys

„Rusiškas romanas“ Lietuvos rusų dramos teatre

Mariaus Ivaškevičiaus „Rusiškas romanas“, kurį Rusų dramos teatre pastatė Oskaras Koršunovas, tapo tarytum tam tikra ne surašyta, o suvaidinta rusų kultūros istorija.

Scena iš spektaklio „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko, Juliana Volodko ir Inga Jankauskaitė spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko, Juliana Volodko ir Inga Jankauskaitė spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Novopolskis ir Nelė Savičenko spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Novopolskis ir Nelė Savičenko spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Inga Jankauskaitė spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Inga Jankauskaitė spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Juliana Volodko spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Juliana Volodko spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Juliana Volodko spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Juliana Volodko spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas ir Juliana Volodko spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas ir Juliana Volodko spektaklyje „Rusiškas romanas“. D. Matvejevo nuotr.

Teatras neturi būti lengvai suprantamas

Pokalbis su teatro ir kino režisieriumi Nikolu Darnstädtu

Rugsėjo 28, 29 d. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre įvyks spektaklio „Mindaugas“ pagal Justino Marcinkevičiaus dramą-poemą premjera. Spektaklį kuria jauna kūrėjų komanda iš Vokietijos. Jo režisierius Nikolas Darnstädtas (g. 1994 m.) šios mums išskirtinę reikšmę turinčios dramos atgarsių ieško šiuolaikinėje Lietuvoje. Režisierių kalbina VŠDT meno vadovas Paulius Ignatavičius.

Režisierius Nikolas Darnstädtas ir spektaklio „Mindaugas“ aktoriai. S. Jankausko nuotr.
Režisierius Nikolas Darnstädtas ir spektaklio „Mindaugas“ aktoriai. S. Jankausko nuotr.
Ina Pukelytė

Apie fantominį skausmą

Gintaro Varno spektaklis „Getas“ Kauno dramos teatre

Rašau šią recenziją saulėtą Lietuvos šimtmečio sekmadienį, Žydų genocido dieną, popiežiui Pranciškui įvažiuojant į Kauno Santaką, kur jo nuo penktos ryto laukia minios Lietuvos ir aplinkinių kraštų katalikų. Visų mylimas popiežius savo maldoje ir pamoksle užsimins apie meilę atstumtam, mažutėliui, kitokiam, įkvėpta minia kinkuos galvomis, o grįžusi namo, po eilinės žinių laidos ar straipsnio internete, vėl piktinsis kitokios spalvos oda ar Europą baigiančiais užtvindyti pabėgėliais. Mano draugė mokytoja tyliai ir lyg atsiprašydama manęs paklaus: „Ar tau tikrai taip rūpi žydai, kad skiri jiems tiek dėmesio? Juk jie nebuvo tokie jau nekalti, mano giminę tardė ir kankino žydas.“ Ir tada supranti, kad jei taip galvoja mokytoja, kalbėti apie Lietuvą ir žydus, apie susitaikymą, apie kitokio pripažinimą kol kas tolygu ridenti Sizifo akmenį. Lygiai taip pat skausmingai į lietuvius reaguoja Lietuvoje pasilikę gyventi ir ištisas šeimas per Holokaustą praradę žydai. Tą skausmą liudija tuščios vietos Nacionaliniame Kauno dramos teatre, kurias turėjo užimti teatro administracijos pakviesta Lietuvos žydų bendruomenė.

 

Nepaisant įtarumo ir nepritarimo, dalis lietuviškosios visuomenės pasirenka kalbėti apie tai, kas tautinio diskurso kontekste atrodo nukreipta prieš pačią tautą, – kalbėti apie dėmesį ir meilę kitam, kitokiam. Tarp kalbančiųjų ir režisierius Gintaras Varnas, tarpkultūrinį dialogą pradėjęs pernai Kauno nacionaliniame teatre pastatytu vokiečių dramaturgo Gottholdo Ephraimo Lessingo „Natanu Išmintinguoju“, o dabar visuomenei pristatęs izraeliečio Joshua Sobolio „Getą“.  Pirmasis spektaklis – odė gėriui ir žmogaus išminčiai, susitaikymo ir atleidimo viltis, žmogiškumo utopija, būdinga Apšvietos laikotarpio mąstytojams. Utopija reikalinga ir dabarties žmogui, pasiklydusiam ideologijų raizgalynėje, slegiamam praeities šmėklų, nebetikinčiam geresne ateitimi. „Natanas Išmintingasis“ suteikė tokios geresnės ateities viltį. Antrasis spektaklis „Getas“ – šios utopijos „realizacija“, praėjus vos dviem šimtmečiams, tiksliau, jos antipodas, sutraiškymas, mirtis. Kodėl taip atsitinka, kad tos pačios – vokiečių tautos atstovai nukreipia savo visuomenę tokiomis skirtingomis žmogiškumo trajektorijomis?

Jovita Jankelaitytė (Chaja) ir Mantas Zemleckas (Kitelis) spektaklyje „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jovita Jankelaitytė (Chaja) ir Mantas Zemleckas (Kitelis) spektaklyje „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas (Krukas) ir Sigitas Šidlauskas (Gensas) spektaklyje „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas (Krukas) ir Sigitas Šidlauskas (Gensas) spektaklyje „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Liubomiras Laucevičius (Veiskopfas), Mantas Zemleckas (Kitelis) ir Sigitas Šidlauskas (Gensas) spektaklyje „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Liubomiras Laucevičius (Veiskopfas), Mantas Zemleckas (Kitelis) ir Sigitas Šidlauskas (Gensas) spektaklyje „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas (Kitelis) spektaklyje „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas (Kitelis) spektaklyje „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 335  >>> Archyvas