Pokalbis su aktore Elze Gudavičiūte
Elzė Gudavičiūtė – aktorė, pedagogė, menų daktarė. Sukūrė vaidmenis Gintaro Varno, Oskaro Koršunovo, Jono Jurašo, Jono Vaitkaus, Vido Bareikio ir kitų režisierių spektakliuose pagrindinėse Lietuvos teatrų scenose. Apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už vaidmenis spektakliuose „Apsivalymas“ (rež. Jurašas, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2011) ir „Išvarymas“ (rež. Koršunovas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2011) bei „Sidabrine gerve“ už vaidmenį filme „Miegančių drugelių tvirtovė“ (rež. Algimantas Puipa, 2011).








Gintaro Varno „Puikus naujas pasaulis“ Jaunimo teatre
„Puikus naujas pasaulis“, tik ką parodytas Jaunimo teatre, – ne abstrakcija, utopija ar distopija, o tiesioginis dabartinio gyvenimo, Arklių gatvės tęsinys. Pasibaigus spektakliui, dvyliktą valandą atsidūręs šioje Vilniaus gatvelėje turi perlipti neoninį jaunimėlį, išsitėškusį ant akmeninio grindinio, apsvaigusį nuo alkoholio (geriausiu atveju) ir begalinių tuščių kalbų.







Festivalis „SALVE!“
Apie Lietuvos kultūros veikėją Mariją Šlapelienę pirmąsyk sužinojau prieš keliolika metų, kai teko režisuoti Miko Petrausko operą „Birutė“ (pastatymas, skirtas pirmosios nacionalinės lietuviškos operos (1906 m.) šimtmečiui paminėti). Muzikiniu ir dramaturginiu požiūriu gan naivokoje operoje (nereikia pamiršti, kad ji pirmoji!) Kęstučio vaidmuo parašytas aktoriui, Birutės – operos solistei.






