Kronika

Rengėjų inf.

VDA Telšių fakultete Taikomosios skulptūros studentams vyko kūrybinės dirbtuvės su menininke Marija Šnipaite. Remiantis sukauptu archyvu, VDA Telšių fakulteto Skulptūros studijų programos studentai kūrė erdvinius objektus, kuriuos jungė ready-made, piešinius, įvairias pasirinktas medžiagas. Dirbtuvių metu koncentruotasi ne tiek į išbaigtą galutinį rezultatą, kiek į procesą, kurio metu jungti ryšiai  tarp atskirų objektų ir jų autorių, komponuojant bendrą instaliaciją.

Monika Petrulienė

Valdovų rūmų muziejuje veikiančioje parodoje „Italų Renesansas iš Vavelio: Botticelli, Tiziano“ eksponuojama kelių žymiausių Renesanso meistrų tapyba, tačiau parodos kuratorius Ignas Račickas sako, kad net ir šių pasaulio genijų kelias iki pripažinimo nebuvo lengvas.

Besidomintis eksponuojamų Renesanso paveikslų istorija bei visa epocha parodos kuratorius sutiko pasidalyti įdomiausiomis istorijomis apie ano meto iššūkius, kuriuos turėjo įveikti kūrėjai. Kokie pokyčiai vyko Italijoje ir kaip menas sklido Lietuvoje, kas valdovus paskatino pradėti kaupti meno kolekcijas?

Teodoras Jucius

VII tarptautinio Jaschos Heifetzo smuikininkų konkurso finaluose Vilniuje lankėsi išskirtinis svečias – Pasaulinės tarptautinių muzikos konkursų federacijos (WFIMC) generalinis sekretorius Florianas Riemas. Violončelininkas, meno vadybininkas gimė Miunchene, studijavo Miuncheno konservatorijoje ir Indianos universitete JAV. Nuo 1999 m. kaip vadybininkas dirbo su maestro Gidono Kremerio orkestru „Kremerata Baltica“, orkestru „Ensemble Kanazawa“ Japonijoje ir Pietvakarių Vokietijos filharmonijos orkestru Konstancoje. Vėliau ėjo Tarptautinio Tongjango muzikos fondo Pietų Korėjoje generalinio direktoriaus ir meno vadovo pareigas, buvo Azijos ir Ramiojo vandenyno scenos menų centrų asociacijos (AAPPAC), Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (ISCM) valdybos narys. Šiandien Florianas Riem’as pasakoja apie neeilinę savo darbo patirtį ir dalijasi istorijomis iš Vilniaus.

LNF inf.

Lietuvą pasiekė autoritetingos Vokietijos klasikinės muzikos įrašų kompanijos „Accentus Music“ išleistas mūsų šaliai istorinis CD albumas – Amilcare’s Ponchielli opera „I Lituani“ („Lietuviai“). Tai pirmas Lietuvoje profesionaliai įrašytas Ponchielli operos įrašas, kuris netrukus turėtų pasirodyti ir skaitmeninėse platformose, čia papildomai sukuriant itin aukštą erdvinio-patyriminio garso kokybę, kai klausantysis ne tik girdės operos muziką, bet ir per papildomus efektus jaus scenoje vykstantį veiksmą.

LRKM inf.

Lietuvių PEN centras ir Kultūros ministerija skelbia, kad „Metų vertėjo krėslo“ premija už 2024 metais išleistą geriausią literatūros kūrinio vertimą į lietuvių kalbą paskirta Vidui Morkūnui.

Rengėjų inf.

Šiandien Vilniaus knygų mugėje buvo paskelbti jubiliejinės akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nominantai. Jau dvidešimtą kartą skaitytojai kviečiami rinkti jiems labiausiai patikusias Lietuvos autorių knygas iš komisijos pasiūlytų knygų penketukų vaikų, paauglių, prozos, poezijos ir negrožinių knygų kategorijose. Į penketukus atrinktos šiuolaikinių lietuvių autorių knygos, išleistos kalendoriniais 2024 metais.

Valdovų rūmų inf.

Vienintelis bendras Lietuvos ir Lenkijos valdovas, palaidotas Lietuvoje, Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje, – Aleksandras Jogailaitis. Lietuvių kilmės Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos atstovas yra svarbi figūra Lietuvos ir Vilniaus istorijoje. Todėl Valdovų rūmų muziejus ir mecenatas dr. Pranas Kiznis 2025 m. vasario 26 d., kai minimos Aleksandro vardinės, pakvietė geriau pažinti ir pagerbti Aleksandrą Jogailaitį.

LNDT inf.

LRKM inf.

Pirmąją Vilniaus knygų mugės dieną, ketvirtadienį, bus apdovanojami kasmetinio Knygos meno konkurso nugalėtojai – knygų dailininkai (dizaineriai) ir maketuotojai, iliustratoriai, leidėjai ir spaustuvininkai. Kokybiškiausiai apipavidalinti, tipografiškai vertingiausi, profesionaliai iliustruoti išskirtinės estetikos leidiniai pirmą kartą apdovanoti 1993-aisiais. Kultūros ministerija konkursą organizuoja ir kuruoja nuo 1996 metų.

LNM inf.

Praeitis, sustingusi akimirkose, bet vis dar alsuojanti gyvybe – toks yra Algimanto Kunčiaus fotografijų albumas „Susitikimai praeitame šimtmetyje. 1963–2000“, kurį išleido Lietuvos nacionalinis muziejus (sudarytoja Onutė Butkutė, dizainerė Vida Ona Kuraitė). Leidinyje skaitytojai ras kelis šimtus fotografijų, kurios atveria duris į dailininkų dirbtuves, teatro užkulisius, rašytojų susibūrimus ir tyliausias menininkų kūrybos valandas.