Rugsėjo 11 d., ketvirtadienį, Vilniuje, Krivių gatvėje buvo oficialiai atidengtas skulptūrinis bareljefas, skirtas žymiam Lietuvos tapytojui Raimundui Sližiui (1960–2017). Šis jautrus ir simboliškas kūrinys dabar puošia buvusios menininko studijos fasadą, tapdamas miesto erdvės dalimi ir kviesdamas praeivius sustoti bei prisiminti.
Senosios muzikos melomanams „Jerycho“ ansamblio iš Lenkijos (vad. Bartosz Izbicki) pristatinėti nereikia: jau 35-tus metus skaičiuojančio „Banchetto musicale“ svečias, „GŠ ansamblio“ (vad. Gabija Vačiulienė) ilgametis partneris, šiais metais jis buvo pirmą kartą vykusio liturginės ir senosios muzikos festivalio „Lucernalis“ dirbtuvių vedlys.
Rugsėjo 9 dieną Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko ypatingas renginys, skirtas pagerbti Paulių Širvį – vieną ryškiausių lietuvių poetų, kuriam rugsėjo 6-ąją būtų sukakę 105-eri metai. Jo gyvenimo kelias buvo kupinas išbandymų, tačiau jo poezijoje nuolat skambėjo meilė žmogui, gamtai ir tėvynei.
Liudo Dovydėno premija, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet paskirta Ievai Marijai Sokolovaitei. Kūrėja įvertinta už romaną „Pozuotoja“, kurį 2024 metais išleido leidykla „Baziliskas“.
Lietuvos muzikos informacijos centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejumi, pirmą kartą istorijoje išleido lietuvių modernizmo pradininko Vytauto Bacevičiaus orkestrinį kūrinį – Koncertą fortepijonui Nr. 1 op. 12 (1929). Šio įvykio svarbą padidina faktas, jog tai yra pirmasis instrumentinis koncertas Lietuvos muzikos istorijoje. Natas redagavo bei parengė pianistas Gabrielius Alekna.
Nuo rugsėjo 10 dienos Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) Kazio Varnelio namuose-muziejuje lankytojai galės išvysti neeilinį eksponatą – gotikinę Laukžemės Madoną, seniausią Žemaitijoje išlikusią medinę skulptūrą, datuojamą XV a. pradžia. Tokių senų skulptūrų Lietuvoje išliko keletas, tuo tarpu Europoje jų yra daugiau. Parodoje lankytojai susipažins ne tik su skulptūros atradimo istorija, bet ir su restauratoriaus darbo specifika. Restauracijos procesas LNM užtruko daugiau nei 10 metų.
Rugsėjo 4 d. Šiaulių kultūros centro galerijoje „Laiptai“ (Žemaitės g. 83) prasidėjo projekto „Kultūrinis litvakų peizažas“ renginių ciklas. Pirmasis jo akcentas – iškilaus lietuvių ir žydų tapytojo Augustino Savicko (1919–2012) tapybos darbų paroda. Tai jau antrasis menininko kūrinių pristatymas galerijoje „Laiptai“ – pirmąsyk šio dailininko darbai buvo eksponuoti 2019 m., minint jo gimimo šimtmetį.
Prie Vilniaus Rotušės aikštės slepiasi išskirtinis dailininko Kazio Varnelio pasaulis. Jis – žymiausias Lietuvos optinio meno meistras, kolekcininkas, pelnęs ir tarptautinį pripažinimą. Tai dar kartą buvo patvirtinta „Lietuvos sezono Prancūzijoje“ metu, kuomet Varnelio optinė tapyba buvo eksponuojama Pompidou centre Paryžiuje. Seniausias Lietuvos viešasis muziejus – Lietuvos nacionalinis muziejus, šiemet minintis 170 metų sukaktį, kviečia pažinti šį menininką ten, kur jis gyveno, tapė ir puoselėjo įspūdingą kūrinių kolekciją – Vilniaus senamiesčio širdyje įsikūrusiame Kazio Varnelio namuose-muziejuje (Didžioji g. 26, Vilnius).
Tarptautinis ir tarpdisciplininis kolektyvas, tarp kurių lietuviai Masačusetso technologijos instituto (MIT, JAV) tyrėjai Nomeda ir Gediminas Urbonai bei architektė, Graco universiteto doktorantė Indrė Umbrasaitė, kartu su Norvegijos architektu Alexander Furunes Erikson bei Prancūzijos biologu Raphael Mathevet, dalyvauja šiuo metu vykstančioje Venecijos bienalės pagrindinėje architektūros parodoje. Lietuvos kūrėjų inicijuotas projektas – vaidmenų žaidimas „Pelkių žaidynės“ (Wetland.games) siekia ugdyti tvarumą, ekosisteminį sąmoningumą ir tarprūšinę diplomatiją.