7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LMIC inf.

LMIC inf.

Lietuvos muzikos natų serija papildyta Ramintos Šerkšnytės ir Fausto Latėno kūriniais

Lietuvos muzikos informacijos centras, toliau pildydamas šiuolaikinės muzikos sąsiuvinių seriją, išleido Ramintos Šerkšnytės ir Fausto Latėno natų leidinius. Įvairiems pučiamiesiems ir styginiams instrumentams skirtų natų redakcijas atnaujino aktyviai koncertuojantys atlikėjai, greta klasikinio repertuaro įsitraukiantys ir į šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių kūrybos interpretacijas.

 

Lietuvos muzikos informacijos centras yra išleidęs beveik 120 įvairių natų šiuolaikinės muzikos sąsiuvinių serijoje. Jos kataloge – apie 40 šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių vardų: nuo gyvųjų klasikų Broniaus Kutavičiaus ir Felikso Bajoro iki jaunosios kartos muzikos autorių Juliaus Aglinsko ir Ritos Mačiliūnaitės. Šios serijos plėtrą skatina Lietuvos kultūros tarybos skiriamas finansavimas.

LMIC inf.

Pirmasis šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ albumas

Lietuvos muzikos informacijos centras išleido pirmąjį Vilniuje įsikūrusio šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ albumą „Another Point of View“. Ryškiausia ir labiausiai naujosios kompozitorių muzikos atlikimui angažuota Lietuvos atlikėjų grupe vadinamas ansamblis savo koncertinėse programose atlieka nemažai amerikietiškojo minimalizmo, tačiau debiutiniame jų albume skamba tik lietuvių autorių kūriniai – tai jaunosios kartos kompozitorių Dominyko Digimo, Andriaus Arutiuniano, Juliaus Aglinsko, Ritos Mačiliūnaitės ir vyresnės kartos muzikos eksperimentatorių Ryčio Mažulio, Ričardo Kabelio ir Ramūno Motiekaičio opusai.

 

Ansamblio vadovė ir pianistė Marta Finkelštein, kalbėdama apie pirmojo albumo gimimą teigė, jog kolektyvas jautė poreikį pateikti tai, kas jiems atrodo autentiška ir originalu lietuviškos muzikos kontekste. „Intuityviai dėmesys nukrypo į kompozicijas, kurios panardina arba tiria tam tikras būsenas. Ši muzika iškelia ribinius atlikėjiškus uždavinius – nuo subtiliausios garsinės raiškos iki antžmogiškos koncentracijos, o tai priverčia muzikantus balansuoti tarp utopinės idėjos ir realaus gesto“, – pasakojo ji.

Ansamblis „Synaesthesis“. T. Tereko nuotr.
Ansamblis „Synaesthesis“. T. Tereko nuotr.
LMIC inf.

Naujausiame žurnalo „Lithuanian Music Link“ numeryje – daug muzikų ir drąsos

Ketvirtą kartą pačioje praėjusių metų pabaigoje pasirodė Lietuvos muzikos žurnalas anglų kalba „Lithuanian Music Link“, skirtas pristatyti šalies muzikos kultūrą užsienio auditorijai. Dvidešimt pirmame numeryje – 10 autorių tekstų apie aktualiausius Lietuvos muzikos vardus ir intensyviausius jos reiškinius, kurių pristatymui finansinę galimybę suteikė Lietuvos kultūros taryba. Visus žurnalo tekstus lietuvių ir anglų kalbomis galima skaityti ir leidėjo – Lietuvos muzikos informacijos centro – tinklalapyje „mic.lt“.

LMIC inf.

Lietuvos muzikos eksportas tarptautinėse mugėse: kur galime pasitempti?

Gegužės 16–19 dienomis Lietuvos muzikos informacijos centras pristatė skėtinį Lietuvos muzikos stendą tarptautinėje muzikos sektoriaus mugėje „Classical:NEXT“ Roterdame. Pasak organizatorių, ši mugė šiemet sutraukė daugiau kaip 1300 muzikos profesionalų iš 48 šalių, tarp kurių net 750 įvairaus profilio muzikos verslo kompanijų, 175 muzikos leidėjai, šimtai atlikėjų ir žurnalistų. Mugėje vyko projektų pristatymai, konferencijos, parodomoji koncertinė programa, susitikimai su mentoriais, veikė 86 stendai.

 

Lietuvos muzikos informacijos centras šiais metais mugėje dalyvavo jau 6-ąjį kartą. Ryškiame Lietuvos stende, kuriam dizainą sukūrė dizaineris Jurgis Griškevičius, mugės dalyviai galėjo rasti naujausius ir aktualiausius Lietuvos klasikinės ir šiuolaikinės muzikos leidinius, natas, gauti reikiamos informacijos apie šalyje vykstančius įvairių žanrų festivalius, koncertų sales bei didžiausias muzikos organizacijas.

LMIC nuotr.
LMIC nuotr.
LMIC inf.

Aštuonių Lietuvos menininkų dėmesio centre – garsas

Lietuvos muzikos informacijos centras išleido netipišką, muzikos normas ginčijantį garso įrašų leidinį „Paviljonas“, kuriame dėmesys sutelkiamas į Lietuvos menininkų klausymosi praktikas. Kuratoriaus Arturo Bumšteino sudarytos rinktinės turinyje – aplinkos įrašai, garso meno kūrinių fragmentai, audiovizualinių instaliacijų garso takeliai, kalbos mantros, garsovaizdžiai, elektroninės eksperimentikos ir įvairių garso objektų kompozicijos, sukurtos aštuonių Lietuvos menininkų.

 

Arturas Bumšteinas, Darius Čiuta, Viktorija Damerell, Gailė Griciūtė, Kristina Inčiūraitė, Ramūnas Motiekaitis, Emilija Škarnulytė ir Julijonas Urbonas – keliose disciplinose dirbantys ir jas įvairiai jungiantys menininkai, kurių dėmesio centre rečiau, dažniau ar visada atsiduria ir garsas. Įdomu tai, kad daug šioje garso praktikų rinktinėje pristatomų kūrinių yra sukurti vizualiųjų sričių menininkų, daugiausia dirbančių skulptūros, instaliacijų, filmų, videomeno, fotografijos, performanso, dizaino ar kitose meno teritorijose. Neturėdami akademiniams kompozitoriams būdingų profesinių suvaržymų, jie išradingai renkasi kitokios prigimties garsinę medžiagą, drąsiai integruoja ją į savo darbus, suteikia jai naujas formas bei kontekstus.

LMIC inf.

Pasirodė naujausias Osvaldo Balakausko CD „Erasmus“

„Uždelsto veikimo Balakauskas“ – tokia galėtų būti retrospektyvinės kompozitoriaus Osvaldo Balakausko kūrinių rinktinės paantraštė, kadangi naujausiame jo muzikos albume – autoriaus stiliaus intensyvumus nužymėję XX a. 9–10 deš. kūriniai, iki šiol ištvermingai laukę proveržio. Lietuvos muzikos informacijos centro išleistame leidinyje, kurio dizainą sukūrė dailininkas Jokūbas Jacovskis – penki kompozitoriaus kūriniai, turintys įvairių stilių bruožų: džiazo, postminimalizmo, elektroakustikos, net svetimos muzikos įtraukimo ir, žinoma, „Balakausko tonalumo“.

 

Kompozitorius Osvaldas Balakauskas nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio vidurio įsitvirtino Lietuvos moderniosios muzikos priešakyje kaip vienas ryškiausių kūrėjų ir svariausių autoritetų, dariusių didžiulę įtaką ne vienai kompozitorių kartai. Nuo pat pradžių jis pasižymėjo nenormatyvine ir nepriklausoma kūrybine raiška anapus laikmečio dogmų, savo visuomenine ir profesine pozicija panašėdamas į „erazmiško“ tipo asmenybes. Tam tikras jo muzikos „keistumas“ ir „dygumas“ – kartais ir tokios detalės kaip paruošto fortepijono ar elektrifikuotos violončelės deformuotas skambesys arba apsukta magnetofono juosta su įrašytomis instrumentų partijomis – skleidė ypatingą naujumo ir laisvės aromatą, tarsi pranešdami apie kitokios, nepriklausomos laikysenos galimybę.

LMIC inf.

Pasirodė pirmasis Lietuvos muzikos informacijos centro išleistas vinilas

Lietuvos muzikos informacijos centras išleido savo pirmąją vinilinę plokštelę, šiai garso laikmenai pasirinkdamas itin tinkamą „split“ albumo struktūrą. Vienoje plokštelės pusėje – Arturo Bumšteino, Antano Dombrovskio, Linos Lapelytės ir Viliaus Šiaulio kvarteto „Twentytwentyone“ kūryba, kitoje – Martyno Bialobžeskio, Antano Jasenkos, Vytauto V. Jurgučio ir Jono Jurkūno kolektyvo „DIISSC Orchestra“ muzika. Šis elektroninės eksperimentikos vinilas išleistas bendradarbiaujant su Lenkijos įrašų kompanija „Bôłt Records“, kuri savo leidybinėje veikloje didelį dėmesį skiria post-Rytų Europos muzikos eksperimentinėms praktikoms.

 

„Daugiau nebeįstengėme likti atsparūs vinilinių plokštelių leidybos bumui ir mūsų nuolatinių leidinių pirkėjų užklausoms „kada, pagaliau, išleisite vinilą“, todėl ryžomės išleisti albumą šioje laikmenoje“, – komentavo Lietuvos muzikos informacijos centro direktorė Asta Pakarklytė. „Tam, žinoma, ieškojome konceptualaus turinio, mūsų veiklos kontekste netipiškų sprendimų, istorinių ir retrospektyvinių pasirinkimų.“

LMIC inf.

Broniaus Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“ – kolekciniame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui dedikuotame natų leidinyje

„Paskutinės pagonių apeigos“, 1978 metais sukurta Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos oratorija, iki šiol laikoma vienu reikšmingiausių ir ryškiausių Lietuvos muzikos kūrinių. Tad neatsitiktinai Lietuvos muzikos informacijos centras, nuolat susidurdamas su nemenkstančiu jo populiarumu, pristato naujai parengtas ir išleistas kolekcines partitūros natas.

 

Kaip teigia leidinio muzikinės dalies redaktorius, muzikologas Linas Paulauskis, „Kompozitorius tarytum šamanas puikiai žino, kaip užburti publiką ir įtraukti ją į savo apeigas. Lyg architektas jis stato preciziškas konstrukcijas – partitūras, dažnai primenančias mandalas iš įvairių geometrinių figūrų: ratų, kvadratų, kryžių ir žvaigždžių. O galbūt kaip archeologas šiuolaikinėmis priemonėmis rekonstruoja pamirštus senosios kultūros artefaktus“.

 

„Paskutinės pagonių apeigos“ negalėjo atsirasti be B. Kutavičiaus bendradarbiavimo su Sigitu Geda (1943–2008) – poetu, kuris kompozitoriui buvo itin artimas savo mąstysena, archajiškų archetipų paieškomis ir paslaptinga, fantastine vaizdinija. Niekas kitas taip tiksliai neapibūdina B. Kutavičiaus muzikos esmės, kaip šie kažkada išsakyti poeto žodžiai: „Kutavičiaus muzika labiau kilo iš kalbos, iš daiktų, žemės, netgi iš senovinės architektūros, iš ansamblio, iš ritualo, negu iš tada egzistavusios muzikos. Vėliau, o ir dabar, ji patyrė ir patiria tiek metamorfozių, kad aš kartais prarandu amą“.

 

Prieš porą dešimtmečių muzikų profesionalų bendruomenėje buvo atlikta anketa, pagal kurios rezultatus „Paskutinės pagonių apeigos“ įsirašė kaip numeris vienas tarp kitų įsimintiniausių lietuviškų opusų. Anketa jau tapo muziejine įdomybe, o štai kūrinys toliau tęsia gyvybingą ir nė kiek neblėstantį koncertinį gyvenimą, kuris, kaip prisipažįsta pats B. Kutavičius, iki šiol stebina ir jį patį – rašydamas oratoriją, kompozitorius net neįsivaizdavo apie tokią būsimą jos sėkmę.

Bronius Kutavičius. A. Baltėno nuotr.
Bronius Kutavičius. A. Baltėno nuotr.
LMIC inf.

Onutė Narbutaitė: kuriant muziką vaikams, svarbiausia yra jos adresatas – vaikas

Tęsiant vieną sėkmingiausių Lietuvos muzikos informacijos centro leidybos iniciatyvų – publikuoti profesionalių Lietuvos kompozitorių edukacinį repertuarą įvairių amžiaus tarpsnių jaunajai auditorijai – išleisti du Onutės Narbutaitės natų rinkiniai: „Du kart du“ mažų vaikų chorui ir „Vasara“ jaunučių ir jaunių chorui. Rinkiniuose – 1972–1999 metais skirtingais kūrybiniais šuorais rašyti įvairaus sudėtingumo kūriniai: nuo dainų-žaidimų pradinukams iki kompozicijų, įsitvirtinusių ne tik vyresniųjų klasių mokinių, studentų, bet ir moterų chorų koncertiniame repertuare.

 

„Muzikos rašymas vaikams ir suaugusiems iš esmės niekuo nesiskiria, nes kurdamas visada keli sau tuos pačius reikalavimus ir sieki tam tikro estetinio rezultato“, – sako kompozitorė Onutė Narbutaitė. – „Kita vertus, yra vienas esminis skirtumas – kuriant muziką vaikams, ji ir rašoma vaikams, o ne klausytojų auditorijai. Svarbiausias čia yra muzikuojantis adresatas – vaikas, todėl man rūpi, kad jam būtų įdomu, smagu ir malonu, kad jis patirtų ir ką nors naujo“.

Onutė Narbutautė. M. Aleksos nuotr.
Onutė Narbutautė. M. Aleksos nuotr.
LMIC inf.

„Lietuvos muzikos link“ – dvidešimtas leidinio numeris

Lietuvos muzikos informacijos centras išleido dvidešimtą žurnalo „Lithuanian Music Link“ numerį, kuriame – 10 autorinių žvilgsnių Lietuvos muzikos kultūros link. Spausdintas žurnalas anglų kalba skirtas tarptautinei profesionalios, analitinės Lietuvos muzikos informacijos sklaidai. Leidinio turinys kurtas pagal išplėstinę muzikos kultūros koncepciją, siekiant pristatyti įvairias kūrybos formas, žanrus ir praktikas: eksperimentinę kompoziciją, laisvąjį džiazą, popmuzikos sceną, folkloro judėjimą, atlikimo ir improvizacijos meną, plokštelių leidybos istoriją, propagandinę kūrybą, modernią muziką.

 

„Prieš beveik 20 metų Lietuvos muzikos informacijos centras pradėjo leisti naujienlaiškį „Lietuvos muzikos link“, kuriame siekta užsienio skaitytojams pristatyti aktualiausias lietuvių muzikos naujienas ir ryškiausias personalijas, imantis ir fundamentalesnių temų. Šiuo požiūriu dvidešimtasis leidinio numeris yra turbūt pats fundamentaliausias ir istoriškiausias. Be to, jis turi ir daugiausiai aštrių komentarų, netgi satyros, atsižvelgiant į tai, kad „Lithuanian Music Link“ iš esmės visada turėjo pozityviai reklaminį Lietuvos muzikos toną“, – teigė Lietuvos muzikos informacijos centro vadovė Asta Pakarklytė.

  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas