Kiprijonas Bazilikas, „Jerycho“ ir staigmenos

Senosios muzikos melomanams „Jerycho“ ansamblio iš Lenkijos (vad. Bartosz Izbicki) pristatinėti nereikia: jau 35-tus metus skaičiuojančio „Banchetto musicale“ svečias, „GŠ ansamblio“ (vad. Gabija Vačiulienė) ilgametis partneris, šiais metais jis buvo pirmą kartą vykusio liturginės ir senosios muzikos festivalio „Lucernalis“ dirbtuvių vedlys.

Ansamblis rugsėjo 6 d. pasirodė Kėdainiuose vykstančio festivalio „Radviliada“ programoje. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje skambėjo kompozitoriaus Kiprijono Baziliko – kalvinistų sakralinė muzika iš XVI a. Radvilų dvaro.

Kiprijonas Bazilikas arba Kiprijonas Seradzietis pirmiausia buvo literatas, vertėjas dirbęs Žygimanto Augusto kanceliarijoje ir tik vėliau Mikalojaus Radvilos Juodojo dvare rašė muziką. Deja, yra išlikusių tik 17 kompozicijų. Dar 2021 m. „Jerycho“ ir „GŠ ansamblis“ šias kompozicijas pristatė koncertiniame ture Lenkijoje ir Lietuvoje, o 2023 m. „Bazylik: Opera omnia“ išleista kompaktine plokštele. Taigi, koncerte skambėjo jau kurį laiką ansamblių repertuare esantys kūriniai. Tiesa, atliktos 12 iš 17 K. Baziliko giesmių, nežinomo kompozitoriaus giesmė, taip pat randama toje pačioje kompaktinėje plokštelėje ir dvi papildomos kompozicijos.

Su „Jarycho“ (cantus – Małgorzata Izbicka; altas – Paweł Szczyciński; tenoras – Mateusz Grzyb, Tomasz Jarnicki; bosas – Łukasz Kalisz) scenoje pasirodė ir dalis „GŠ ansamblio“ (altas – Gabija Vaičiulienė; tenoras – Tautvydas Mažeika; bosas – Laurynas Adamonis). Taip pat iš Lenkijos atvyko su Bartoszu Izbickiu dažnai bendradarbiaujanti instrumentinė grupė (viola da gamba – Justyna Rekść-Raubo, bosinė viola da gamba – Paulina Garlińska, renesansinė liutnia – Jan Kiernicki, būgnas – Małgorzata Izbicka, renesanso ir kilnojami vargonai, ragas – Bartosz Izbicki) kuri taip pat koncertavo ir „Lucernalis“ festivalio koncerte.

Kaip žinia, dažnai „Jerycho“ atliekami kūriniai – paties Izbickio paruoštos rekonstrukcijos. Tai leidžia pačiam ansambliui varijuoti atliekant kiekvieną kūrinį ne tik instrumentine dalimi, bet ir balsų kiekiu, jų dubliavimu, solinių partijų keitimu. Pavyzdžiui, po koncertą pradėjusios instrumentinės grupės improvizacijos, pirmą giesmę pradėjo sodrus P. Szczycińskio solo – vyriškas, o ne moteriškas balsas kaip kompaktinėje plokštelėje, trukęs kone per pus ilgiau nei tikėtasi. Tai sukėlė minčių, kad netrukus skambėsianti programa – „Bazylik: Opera omnia“ variacija, bet ne tiksli plokštelės kopija. Tokių netikėtumų, ypač kai solo partiją atlieka keletas žmonių, būta viso koncerto metu. Man asmeniškai patiko ši solo ir vienbalsumo kaita – ne tik per skirtingas giesmes kone kiekvienas turėjo progą sužibėti, bet buvo derinami ir skirtingi balsų charakteriai.

Dar vienas maloniai nudžiuginęs netikėtumas – suskambėjusi lietuvių kalba. Kelių giesmių eilutės, kurių solo partijos buvo patikėtos „GŠ ansamblio“ nariams, buvo atliktos jų gimtąja kalba. Pasak Rimanto Žirgulio, šie Baziliko kūriniai yra išversti į lietuvių kalbą Kėdainių burmistro Stepono Jaugelio-Telegos.

Nei vienas scenoje matytas instrumentas taip nenustebino publikos, kaip koncerte Izbickio triskart išpūstas galvijo ragas. Šv. Rašto kontekste „ragas“ turi ne vieną prasmę, yra tapęs vienu svarbiausių žydų religiniu instrumentu. Gaila, kad koncerte rago garso simbolis susirinkusiems klausytojams nebuvo paaiškintas.

Tarp klausytojų visada atsiranda žmonių, kurie nori sekti programos eigą. Šiame koncerte jiems kilo sunkumų, nes vienos kompozicijos buvo atliktos sujungtos, o kitos su trumpomis pauzėmis prieš ir po kūrinio. Tai įnešė lengvos sumaišties, lėmusios netikėtus plojimus, pasišnibždėjimus ir programėlių pavartymus, nors jose buvo pateiktas tik trumpas koncerto aprašas, muzikos bei žodžių autorius ir pavadinimas lenkiškai. Būtent čia norėčiau kreiptis į organizatorius: jeigu egzistuoja daugelio giesmių lietuviški vertimai, kodėl jų nepateikus publikai? Manau tai tikrai praturtintų girdimos muzikos suvokimą.

Apskritai rugsėjo 6-osios popietė Kėdainiuose buvo pilna daugybės šiltų staigmenų. Nors „Radviliadoje“ apsilankiau pirmą kartą ir į kitus festivalio koncertus nuvykti nepavyko, jau dabar į 2026 m. rugsėjo pradžios kalendorių pasižymėjau: „Traukinio bilietas į Kėdainius – „Radviliada!“