Ar kasdienėje aplinkoje esantis daiktas gali tapti meno kūrinio pradžia? Kaip prisiminimą, pojūtį ar nuotaiką išreikšti ne žodžiais, o spalva, forma, faktūra ar vaizdu? Į šiuos klausimus praktiškai atsakyti kviečia (AV17) galerijos organizuojamas edukacinių dirbtuvių ciklas asmenims su negalia „Kūrybinės galios (at)gavimas“. Prieš trejus metus Vilniuje ir Kaune pradėtas projektas šiemet plečiasi – pirmą kartą kūrybinės dirbtuvės vyks ir Šiauliuose bei Panevėžyje.
Penktadienį LVSO koncertų salė aidėjo nuo audringų ovacijų ir šūksnių „bravo!“ – kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu meno vadovo ir vyr. dirigento maestro Gintaro Rinkevičiaus, koncertavo pasaulinio garso smuikininkas Christianas Tetzlaffas. Šį spalį – jau trečias kartas, kai žymus menininkas lankosi Vilniuje ir pirmasis jo interviu, skirtas Lietuvos publikai. Su Ch. Tetzlaffu susėdame pokalbiui jo kambaryje LVSO koncertų salėje, kai jau sudėti paskutiniai generalinės repeticijos akcentai. Pasauliniam klasikinės muzikos elitui priklausantis menininkas – savo meistryste ir charizma atskleidžiantis subtiliausias muzikos gelmes scenoje ir vidine laikysena perteikiantis įkvepiančias žmogiškumo pamokas kasdienybėje.
Spalio 9 d. Šiaulių kultūros centro galerijoje „Laiptai“ (Žemaitės g. 83) įvyko jubiliejinės Ričardo Garbačiausko tapybos parodos „Aistros materija“ atidarymas. Parodoje pristatyti pastarųjų kelerių metų abstrakčiosios tapybos darbai, atskleidžiantys autoriaus kūrybos ieškojimus. Dailininko kūryboje gamtos formos, ypač augalų siluetai, virsta abstrakčiomis kompozicijomis, kuriose per santūrią spalvų paletę, neramius potėpius ir kontrastus perteikiama gamtos nuotaikų kaita.
Prieš penkerius metus netikėtai stojęs prie Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) pulto Vilniuje, prancūzų maestro Victorienas Vanoostenas šį darbą tęs dar mažiausiai tiek pat laiko. Itin sėkmingai Vilniuje debiutavęs 2021-aisiais, pirmąsyk pagrindiniu kviestiniu LNSO dirigentu jis tapo 2024 metais, o nuo 2027-ųjų rudens bendradarbiavimo sutartis bus pratęsta dar penkeriems metams – tai lėmė vienbalsis orkestro sprendimas.
Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje – Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje – kuriama nauja nuolatinė ekspozicija. Joje lankytojams bus pristatoma ne tik pirmojo Palangos burmistro Jono Šliūpo ir jo šeimos istorija, bet ir pačios vilos, esančios Vytauto g. 23A, gyvenimas skirtingais istoriniais laikotarpiais.
Šiemet spalio 11 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) Restauravimo centras pasitiks ypatingą sukaktį – 25-erius veiklos metus. Per ketvirtį amžiaus nedidelis restauratorių skyrius išaugo į įvairių sričių specialistus ir tyrimų laboratoriją vienijantį centrą. Šiandien čia dirba 30 skirtingo išsilavinimo ir specializacijų restauratorių – chemijos, archeologijos, dailės, molbertinės tapybos, dokumentų bei kitų sričių profesionalų.
Europos paveldo dienų Šnipiškėse metu rugsėjo 19 d. Šnipiškių medinuke, Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centro erdvėje, skirtoje šnipiškiečiams, atidaryta Linos Riaukės paroda „(Ne)eilinė Šnipiškiečio diena“. Parodoje autorė kviečia ne tik žiūrėti, bet ir klausytis, uosti bei liesti – patirti Šnipiškes gyvai. Apie rajono gyvybę, gyvą paveldą ir Šnipiškių kaitą kalbamės su šnipiškiete, parodos autore Lina Riauke.
Parodų architekto ir grafikos dizainerio Justino Dadono kelias į šią sritį nebuvo visiškai tiesus – nuo fizikos bakalauro studijų iki filmų istorijos paskaitų viename iš Vilniaus kino teatrų. Dabar Justinas – Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) parodų architektas, o kai kuriems žinomas ir iš savo „Instagram“ paskyros kaip žmogus, nuolat kuriantis ir puošiantis savo namus pats.