Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) skelbia atvirą kvietimą teikti paraiškas 2022 metų meno rezidencijoms. Lietuvos ir užsienio menininkams, kuratoriams, tyrėjams ir kitiems kūrėjams skirta rezidencijų programa suteikia galimybę gyventi ir kurti Klaipėdos senamiestyje, įgyvendinti individualius projektus, bendradarbiauti su vietos bendruomene, inicijuoti bei įsitraukti į KKKC kultūrines veiklas.
Rupert Alternatyvios edukacijos programa, balandžio 7-10 dienomis, dalyvavo tarptautinės šiuolaikinio ir modernaus meno mugės „EXPO Chicago“ nevyriausybinių organizacijų programoje.
Specialiosios programos metu Rupert pristatė Alvino Lucier kūrybos įkvėptą parodą „Aš sėdžiu kambaryje“, kurią sudaro Alternatyvios edukacijos programos alumnių: Anastasios Sosunovos, Aistės Ambrazevičiūtės, Aistės Marijos Stankevičiūtės, Vytenio Buroko ir lietuvių kilmės Amerikos kūrėjos Katrynos Čiurlionis kūriniai. Parodos kuravo Tautvydas Urbelis ir Katryna Čiurlionis.








Jau 11-ąjį kartą Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija ir Neringos savivaldybė kviečia Lietuvoje įsikūrusius ir (arba) Lietuvos pilietybę turinčius vizualiųjų ir taikomųjų menų, dizaino, architektūros, dailės istorijos, teorijos ar kritikos profesionalus bei kitų sričių menininkus ir kuratorius teikti paraiškas Neringos savivaldybės meno stipendijai.
Balandžio 30 – gegužės 1 dienomis Antverpene, Belgijoje, vyks M.K. Čiurlionio kūrybai skirto savaitgalio renginiai, kurių metu klausytojai išgirs abi M.K. Čiurlionio simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“ bei turės galimybę susipažinti su kūrėjo tapybos darbais. M.K. Čiurlionio namai Vilniuje, bendradarbiaudami su partneriais Belgijoje ir Lietuvos Respublikos ambasada Belgijos Karalystėje, pasiekė, kad tai būtų svariausias M.K. Čiurlionio kūrybos pristatymas Belgijoje nuo 2013 metų.
Kauno miesto savivaldybės įsteigta Maironio premija šiemet bus skirta rašytojui Liudvikui Jakimavičiui už poezijos knygą „Paliktos paletės“. Ji autoriui bus įteikta gegužę vyksiančiame tarptautiniame festivalyje „Poezijos pavasaris“. Antradienį tam vienbalsiai pritarė miesto taryba.
Gegužės 5 d. šiuolaikinio meno ir dizaino galerija „Vartai“ surengs turbūt didžiausią labdaringą meno aukcioną STAND WITH UKRAINE, kurio metu bus galima įsigyti bene žymiausių šiuolaikinio meno autorių kūrinių, taip prisidedant prie paramos nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms.
Per atidarymą Venecijos Castello rajone skambėjo švediškas repas ir lietuviškos padėkos dvejus metus prie Lietuvos nacionalinio paviljono ir Roberto Narkaus projekto „Gut Feeling“ dirbusiai komandai. Lankytojai jau gali užsukti į siurrealistinį jūržolių perdirbimo fabriką, kuriame gaminama paslaptinga esencija, skatinanti pasikliauti savo nuojauta. Paviljonas kultūros mylėtojų lauks aštuonis mėnesius – iki lapkričio 27 d.
Festivalių rezultatas neturėtų būti tūkstančiai plastikinių puodelių, išmestų į sąvartyną. Norint kažką sukurti, nebūtina kaskart gaminti naujas medžiagas. Surengti koncertą galima ir be didelių elektros energijos resursų. Antrasis pagal dydį Estijos miestas Tartu 2024–aisiais taps Europos kultūros sostine, o šį titulą pasitinka organizuodamas hibridinį forumą „Kultuurikompass: kaip pakeisti pasaulį per aplinkai draugišką kultūros vadybą?“. Forumo tikslas – praktiniais pavyzdžiais parodyti, kaip tokia vadyba veikia.
Lygiai po metų sostinėje iškils nauja ekspozicinė erdvė – paviljonas „Vilnius prieš 200 metų“. Čia lankytojų lauks pažintis su XIX amžiaus vilniečiais ir miestu, kuriame jie gyveno. Mokslininkams dėliojant paskutinius istorinio tyrimo štrichus, Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Architektūros fondu skelbia atvirą konkursą architektams: laimėtojui bus suteikta galimybė nuspręsti, kaip atrodys vilniečius ir miesto svečius Gedimino kalno papėdėje sutelksianti vieta, ir įgyvendinti savo idėją.
„Ar tai tikrai mano? Ar ši išraiška nuoširdi? Koks mano kūrybos tikslas?”. Lyg psichologo kabinete Simona kurdama nuolatos kėlė esminius klausimus apie save ir kūrybą. Nuolatinės kūrybinės paieškos, koncertai, pandemija – pokyčius ir atradimus diktavęs laikas subrandino jau trečiąjį Niujorke gyvenančios kompozitorės, džiazo vokalistės ir kanklininkės Simonos Smirnovos originalios kūrybos albumą „Bird Language“. Jis, kaip teigia autorė, yra tarsi asmeninis portretas – atviras ir be kaukių.