Kronika

LTMKM inf.

Sausio 22 dieną, 17:00 val., trejus metus gyvavusi LTMKS projektų erdvė „Sodų 4“ paskutinį kartą bus atverta vienai valandai ir nuo tada pakeis savo buvimo vietą.

2019 01 22 nuo 17.00 iki 18.00 val. Fisher’is įgarsins Artūro Railos 1993 metų kūrinį „80 skaidrių karuseliniam projektoriui”.

Artūras Raila „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ dalyvaujant sunkiojo roko gitaristui Fisher’iui

Organizatorius: Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga.

Rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba

Projektų erdvė „Sodų 4“
Sodų g. 4, Vilnius
www.letmekoo.lt/sodu-4

LKC inf.

Penktadienį prasidėjusiame Triesto tarptautiniame kino festivalyje Italijoje netrūks svarbių įvykių – Lietuva net tris kartus bus matoma kino programose, o industrijai skirtame forume bus  įteiktas Baltijos šalių ir Italijos bendrai vystomų kino projektų prizas. Tai ilgai laukto tarptautinio susitarimo tarp trijų kino institucijų ir Italijos generalinės kino direkcijos rezultatas.

Kino programoje vėl skambės Lietuvos vardas: trumpametražių konkurse rungsis Lauryno Bareišos filmas „Kaukazas“, programoje „Born in Trieste“ bus pristatytas industrijos renginyje vystytas Audriaus Stonio ir latvių režisierės Kristine Briede dokumentinis filmas „Laiko tiltai“, o „Special Events“ programoje bus parodyta lenkų režisieriaus Krzysztofo Zanussi istorinė drama „Eteris“, kurta kartu su Lietuva.

2019 sausio 25 – 2019 kovo 2 d.
Sausio 25 d. (penktadienį) 19 val. (vietos laiku) galerijoje „Meno parkas" Diuseldorfe (Dorotheenstrasse 22) vyks Eleno Balsiukaitės-Brazdžiūnienės parodos „Labas, draugai" atidarymas.

Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė – viena ryškiausių Lietuvos ekspresyviosios tapybos atstovių. Dažnai savo konceptualiuose darbuose fiksuojanti šiuolaikinio sociumo problemas, nebijanti tvirtai reikšti savo pozicijos. Neretai jos drobėse atsiranda keisti personažai ar populiariosios kultūros elementai – fragmentiški, bet kartu lengvai atpažįstami, plėtojantys konkrečią istoriją ir aiškiai atskleidžiantys žiūrovui analizuojamą problemą. Menininkė dažnai ekperimentuoja technologijomis, tapo ne tik dažais, bet ir smėliu ar panaudoja savo aplinkoje randamus elementus, kurie jos kūriniams suteikia mistiškumo.

E. Balsiukaitė-Brazdžiūnienė (g. 1958) yra surengusi per trisdešimt personalinių parodų, aktyviai dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje bei užsienyje, jos darbų yra įsigiję Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Modernaus meno centras, privatūs kolekcininkai Lietuvoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Vokietijoje.
Darbo laikas: II - VI 14:00-18:30

Parodos organizatorius: „Meno parkas“
Partneris: „gleixnerart“

Nidos meno kolonija

2019 m. sausio 24 d., 17 val. Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida) vyks pirmasis knygos „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje“ pristatymas. Šios dr. Vasilijaus Safronovo atliktos mokslo studijos apie Kuršių nerijos gyventojų per(si)kėlimų istorijas pristatymas yra projekto „4Cs: Nuo konflikto iki sugyvenimo” dalis ir skiriamas Neringos bendruomenei.

Susitikimo metu prie arbatos puodelio kviesime diskutuoti su autoriumi, dalintis prisiminimais, o savo bibliotekos kolekciją papildyti dovanojamu knygos „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje“ egzemplioriumi.

„Miškų rojus, kopų karalijos perlas, gamtos stebuklas – nuo Prūsijos švietėjo Wilhelmo von Humboldto laikų Kuršių nerija grožimasi, daugumai autorių ji kažką reiškia visų pirma dėl nuostabaus kraštovaizdžio. Tačiau kodėl neriją vadiname „kuršių“? Kas buvo ir yra jos gyventojai? Kokios jų atsiradimo pusiasalyje istorijos? Knyga „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje“ siūlo pakeisti optiką ir pažvelgti į pusiasalį kaip į nuolatinių migracijų vietą – erdvę, kuri beveik visiškai ištuštėjo dėl Antrojo pasaulinio karo pasekmių ir kurios pakartotinis apgyvendinimas pokariu Lietuvoje buvo išskirtinis.“

Pristatyme dalyvaus knygos autorius, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriaus. mokslo darbuotojas dr. Vasilijus Safronovas, Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vyriaus. mokslo darbuotoja, projekto „Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose“ vadovė dr. Sigita Kraniauskienė ir VDA Nidos meno kolonijos vykd. direktorė, ES projekto „4Cs: Nuo konflikto iki sugyvenimo“ vadovė Lietuvoje, knygos iniciatorė dr. Rasa Antanavičiūtė.
Renginys Facebook
 

LGPC inf.

LKT inf.

Iki sausio 31 d. (imtinai) Lietuvos kultūros taryba priima kultūros ir (ar) meno kūrėjų paraiškas į antrąjį 2019 m. edukacinių stipendijų finansavimo konkursą.

Edukacinių stipendijų konkursai skelbiami tris kartus per metus, todėl šiuo metu skelbiamame konkurse skatinami dalyvauti kultūros ir meno kūrėjai, kurie edukacines veiklas yra nusimatę 2019 m. pavasarį ir vasarą. Edukacines veiklas rudenį ir žiemą planuojantys kūrėjai skatinami paraiškas galės teikti gegužės mėnesio konkursui. Primename, kad edukacinės stipendijos skiriamos ne ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, o prašoma suma negali viršyti 3600 EUR. Verta atkreipti dėmesį, kad edukacinės stipendijos neskiriamos studijų aukštosiose mokyklose išlaidoms padengti.

BGMC inf.

Sausio 24 d., ketvirtadienį (17:30 val.), Baltijos gintaro meno centras kartu su gide Liuda Matoniene kviečia į paskaitą – ekskursiją „Švento Mykolo gatvės istorijos“.
Liuda Matonienė - baigusi Vilniaus universitetą, šiuo metu yra profesionali gidė, nuo 2004 m. veda ekskursijas po Vilnių. Turi sukaupusi daugybę istorinės medžiagos apie miestą ir jo gyventojus. 2017 m. yra išleidusi pirmąją savo knygą „Vilnius: meilės stotelės“. Jos veiklą Vilniaus meras ir Kultūros paveldo departamentas įvertino padėkos raštais.

Žiemomis Vilnius atgydavo - perpildytas gyventojų dūgzdavo lyg avilys. Vyko spektakliai, koncertai, pokyliai, o kai ypatingų pasilinksminimų nebūta, giminaičiai ir draugai susirinkdavo kuriame nors name ne tik pavakarieniauti, muzikuoti, pašokti, bet ir prisiminti senus laikus.

Kviestume pratęsti šią tradiciją - susiburti sename Šv. Mykolo gatvės name, prie rusenančio židinio, gurkšnojant arbatą, prisiminti margą daugiataučio, daugiakultūrio Vilniaus gyvenimą, karus ir susitaikymą, nelaimes ir išsigelbėjimą - tai, ką stebėjo ir patyrė šios gatvės gyventojai, šimtmečiams bėgant. Prisiminti tuos žmones, kurie statė čia namus, bažnyčias ir vienuolynus, sodino sodus, tyrinėjo mokslo paslaptis, spausdino knygas, tapė. Ir tikėjosi Arkangelo Mykolo globos, nes jo vardu ši gatvė yra pavadinta.

Paskaita nemokama, tačiau rekomenduojame registruotis:
tel.: +370 5 2120499
el. p: bgmc@ambergallery.lt
facebook svetainė: fb.com/BaltijosGintaroMenoCentras

LDM inf.

Sausio 18–20  d. Nacionalinėje dailės galerijoje  (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) vyks svetingas savaitgalis, išlydintis dvi žiemos sezono parodas – Antano Sutkaus retrospektyvą „KOSMOS“ ir Jono Dovydėno fotografijų parodą „11 kelionių į Afganistaną“.

Nacionalinėje dailės galerijoje iki sausio 20 d. veikia dvi fotografijos meno parodos – Antano Sutkaus, savo laikmečio metraštininko, kūrybos retrospektyva „KOSMOS“ ir lietuvių kilmės JAV fotografo Jono Dovydėno nuotraukų ciklas „11 kelionių į Afganistaną“. Artėjantis savaitgalis – paskutinė galimybė aplankyti žiūrovų pamėgtas žiemos sezono ekspozicijas. Ta proga NDG parengė svetingo savaitgalio programą, o lankytojus sausio 19–20 dienomis muziejuje kviečia apsilankyti nemokamai.

Svetingo savaitgalio programa:

Sausio 18 d., penktadienis:
17 val. – žurnalisto, karybos žinovo Audriaus Bačiulio ekskursija po Jono Dovydėno parodą „11 kelionių į Afganistaną“.

Sausio 19 d., šeštadienis:
12 val. – kūrybinės dirbtuvės šeimoms Antano Sutkaus parodoje „KOSMOS“,
15 val. – ekskursija po Jono Dovydėno parodą „11 kelionių į Afganistaną“ su kuratore Goda Aksamitauskaite,
17 val. – menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio ekskursija po Antano Sutkaus parodą „KOSMOS“.

Sausio 20 d., sekmadienis:
13 val. – ekskursija po Antano Sutkaus parodą „KOSMOS“ su NDG gidu,
15 val. – ekskursija po Jono Dovydėno parodą „11 kelionių į Afganistaną“ su kuratore Goda Aksamitauskaite.

Visi renginiai nemokami, bet su išankstine registracija el. paštu: edukacija@ndg.lt
Daugiau informacijos: 85 2122997, www.ndg.lt
Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius

LMAVB inf.

2019 m. sausio 24 d., 15.30 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1,  vyks renginys, skirtas geologo, mineralogo, kalnų inžinieriaus Ignoto Domeikos (1802–1889) mirties 130-osioms metinėms paminėti, kurio metu bus pristatyta paroda „Pažvelk į mineralą dar bevardį“. Susitikime kalbės Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos prezidentas, geologas akad. Algimantas Grigelis, geografas prof. Algimantas Česnulevičius, chemikas akad. Aivaras Kareiva, mokslo istorikė dr. Birutė Railienė. Renginio vedėjas – LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Paroda renginių salėje veiks nuo sausio 23 iki vasario 10 dienos.

Sausio 23 d. sukanka 130 metų nuo Ignoto Domeikos mirties. Ignotas Domeika (1802–1889) – Vilniaus universiteto auklėtinis, filomatas, sukilėlis, mineralogas, geologas, etnologas, mokslininkas ir pedagogas, ilgametis Čilės universiteto rektorius – minimas greta didžiųjų XIX a. švietėjų ir humanistų. Lietuvoje jau keliolika metų daug rašoma apie Ignotą Domeiką, siekiant šį vardą padaryti labiau žinomą visuomenei. Žymusis mokslininkas, pelnęs pasaulinį pripažinimą, Čilėje – savo antrojoje Tėvynėje – yra vadinamas „didžiuoju švietėju“ (isp. grand educador), sako akademikas Algimantas Grigelis. Ignotas Domeika yra nuveikęs didžių mokslo darbų. Jo vardu pasaulyje pavadinta daugiau nei 140 gamtos, istorijos, net kosmoso objektų. Vilniuje, Bazilijonų vienuolyno vartuose, pritvirtinta Ignotui Domeikai skirta atminimo lenta, Kairėnuose yra Igno Domeikos gatvelė, tačiau senamiesčio, kur jis gyveno ir studijavo, viešose erdvėse Domeikos vardo pasigendame. Vilniaus savivaldybė pasitarnautų visuomenei, įrengdama atminimo lentas Bernardinų ir Šv. Mykolo gatvelėse, kuriose iškilus mokslininkas gyveno.

LNM inf.

„Įtampos tikrai buvo. Dirbome ir kai lijo, ir kai snigo, ir kai gruntas čiuožė. Dirbom tikrai ekstremaliomis sąlygomis. Kartais tyrimus tekdavo stabdyti dėl saugos reikalavimų“, – pasakoja archeologė Dovilė Baltramiejūnaitė, ketvirtadienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje skaitysianti paskaitą apie Gedimino kalno šlaituose vykdytus archeologinius tyrimus.

Kol viena archeologų grupė kasinėjo Gedimino kalno aikštelę, kurioje buvo rasti 1863 metų sukilimo dalyvių palaikai, kita tyrinėjo kalno šlaitus. Tyrimai užtruko daugiau nei metus ir nebuvo lengvi, prisipažįsta archeologė D. Baltramiejūnaitė.

„Gedimino kalno šlaitai labai statūs. Bendravome su laipiotojais, jie pamokė, kaip tinkamai ir saugiai naudotis virvėmis. Kiekvienas archeologinis objektas turi savitą tyrimų specifiką, o ši tikrai buvo išskirtinė. Pavyzdžiui, gyvenvietę ar kapinyną tyrinėtume visai kitaip. O čia – nestabilūs šlaitai, kuriuose gali susidaryti nuošliaužos. Įtampos tikrai buvo“, – įspūdžiais dalijosi archeologė.

Tyrimus vykdė dviem etapais
Gedimino kalnas yra kultūros paveldo objektas, todėl vykdant darbus, kurių metu yra kasama žemė, turi dalyvauti ir archeologai.

„Tyrimų eigą diktavo nuošliaužos. Susidarius naujai nuošliaužai ar jai jau nuslinkus, turėdavome būti toje vietoje dar prieš pasirodant darbininkams arba kartu su jais. Juk iš tikrųjų nežinome, kas glūdi po žeme. Paviršiuje atrodo, kad nieko nėra išlikę, bet gal ten slypi kultūrinių sluoksnių likučiai, mūrai ar kiti archeologijai vertingi objektai, radiniai. Juk ne visi Vilniaus miesto planai, ne visi rašytiniai šaltiniai rodo, kas skirtingais amžiais galėjo būti ant Gedimino kalno. Archeologams buvo privalu prižiūrėti, kad nebūtų pažeista kas nors vertingo“, – pasakoja D. Baltramiejūnaitė.

Archeologiniai tyrimai Gedimino kalno aikštelėje vyko dviem etapais: vieni buvo vykdomi šlaituose, o kiti – specialioje grunto saugojimo aikštelėje, į kurią vežė nuošliaužų gruntą. „Aikštelėje gruntą sijojome, tikrinome metalo ieškikliu. Pirminiais duomenimis, pertikrinome apie 6 tūkst. kubinių metrų grunto“, – skaičius pateikia archeologė.

Radinių įvairovė
Po metus trukusių tyrimų dabar D. Baltramiejūnaitė gali pasakyti, kad ne visi kalno šlaitai buvo turtingi radinių. Kai kurie šlaitai pažeisti laiko ir nepalankių gamtos sąlygų, kiti – nuošliaužų.
„Tyrinėdami pastebėjome, kad kai kurie šlaitai stipriai pažeisti nuolatinės erozijos, – toks yra pietrytinis šlaitas, geologiniai paviršiai čia – visai negiliai, pietiniame šlaite esančioje įgriuvoje greičiausiai susikaupę pietinio bokšto griuvenų sluoksniai. Daugiausia radinių pateikė šiaurės vakarų šlaitas, ten aptikome ilgos Gedimino kalno istorijos pėdsakų. Apskritai visi archeologiniai radiniai labai pasiskirstę laike ir datuojami nuo V iki XX amžiaus“, – pasakojo archeologė.

Tarp ankstyviausių radinių – klajoklių genčių strėlių trisparniai antgaliai; archeologams pavyko rasti ir viduramžius bei kovas su kryžiuočiais menančių radinių: lanko ir arbaleto strėlių antgalių, sviedinių. Bene didžiausią visų radinių dalį sudaro gilzės, šoviniai, šovinių degikliai, kulkos. Kaip unikalų radinį archeologė įvardija XIII amžiaus pradžia datuojamą centrinėje Prancūzijoje buvusiose Limožo dirbtuvėse pagamintą relikvijoriaus apkalą.

Šlaituose rado ir mūrų fragmentų, ir žmonių kapaviečių
„Šlaituose radome ir skirtingo laikotarpio žmonių palaidojimų. Pagrindinė rastų kapų dalis siejama su XVII amžiaus viduriu, kuomet vyko karai su Maskva. Antropologai nustatė, kad tai 20–40 metų vyrai. Iš tų kapų, kurie išliko nepažeisti, matyti, kad žmonės palaidoti tvarkingai, tačiau be įkapių. Tik prie kelių iš jų rastos karstų vinys. Prie vieno rasta moneta. Vis dėlto prie palaikų aptikti radiniai nebūtinai su jais susiję, dėl nuošliaužų kai kas galėjo ir susimaišyti. Radome ir vieną vaiko kapą, greičiausiai jis buvo laidotas sėdom. Dar neišsiaiškinome, kokiam laikotarpiui priskirti šiuos palaikus“, – įsimintiniausius atradimus apibūdino archeologė.

D. Baltramiejūnaitė išskiria ir kitą radinių grupę – mūrų liekanas. Vieni iš jų – pietrytiniame šlaite – galėtų būti Algirdo laikų (XIV amžius), o kiti – šiauriniame šlaite – Vytauto laikų (XV amžius).
Archeologės teigimu, Gedimino kalno raida yra labai ilga ir sudėtinga, apima laikotarpius tarp I tūkstantmečio prieš Kristų iki pat šių dienų, ir turimi šaltiniai dar neatskleidžia visų istorinių periodų. Pavyzdžiui, negalima tvirtai teigti, kad kalnas buvo naudojamas VIII–XII amžiuje, taip pat nėra galutinai aišku, kada statyti ir kaip atrodė pirmieji kalno mūrai. Tyrinėti dar tikrai yra ką.
Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras – „Gedimino kalno šlaitų archeologiniai tyrimai“ – įvyks sausio 17 d., ketvirtadienį, 17 val. 30 min. Lietuvos nacionalinio muziejaus, Arsenalo g. 3, salėje. Bilieto kaina 0,60 euro.

Lietuvos nacionalinio muziejaus naujienas kviečiame sekti socialiniame tinkle „Facebook“ https://www.facebook.com/lnmuziejus/ ir internetiniame puslapyje http://www.lnm.lt/

Kontaktinė informacija:
Arminas Šileikis
Lietuvos nacionalinio muziejaus Viešųjų ryšių specialistas
+370-673-04145
arminas.sileikis@lnm.lt