7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kronika

Rengėjų inf.

Kaune Tarptautinės teatro dienos proga iškiliausiems 2018 m. Kauno teatralams įteiktos „Fortūnos“ statulėlės ir diplomai

Kovo 25 d. Tarptautinės teatro dienos proga Nacionaliniame Kauno dramos teatre surengti tradiciniai Kauno teatralų apdovanojimai FORTŪNOS 2018, kurių metu „Fortūnos“ statulėlėmis (skulpt. Stasys Žirgulis) ir diplomais apdovanoti geriausi 2018 m. Kauno teatro kūrėjai.

LRDT inf.

Nelė Savičenko pagerbta už geriausią pagrindinį moters vaidmenį „Rusiškame romane“

Aktorė Nelė Savičenko kovo 24-osios vakarą pelnė jubiliejinio festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ apdovanojimą už geriausią moters vaidmenį Lietuvos rusų dramos teatro spektaklyje „Rusiškas romanas“.

Nelė Savičenko pelnė festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ apdovanojimą už geriausią moters vaidmenį. Organizatorių nuotr.
Nelė Savičenko pelnė festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ apdovanojimą už geriausią moters vaidmenį. Organizatorių nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Lietuvos nacionalinio dramos teatro „Didvyrių aikštė“ – vėl Prancūzijoje

„Sceaux – išskirtinis „Didvyrių aikštės“, 2016-ųjų Avinjono festivalio šedevro, pristatymas“. Šitaip Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklį – Thomaso Bernhardto „Didvyrių aikštę“, režisuotą lenkų teatro grando Krystiano Lupos – pasitinka kovo mėnesio Prancūzijos žiniasklaida.

Scena iš spektaklio „Didvyrių aikštė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Didvyrių aikštė“. D. Matvejevo nuotr.
LDS inf.

In memoriam Aurijus Radzevičius (1965–2019)

Mus ką tik pasiekė žinia, jog š. m. kovo 23-iąją amžinybėn iškeliavo poetas, režisierius, scenografas, tapytojas Aurijus Radzevičius.


Velionis buvo palaidotas vakar, kovo 24 dieną, Panemunės kapinėse (Tylos g. 10, Kaunas).
1989–1995 metais A. Radzevičius Vilniaus dailės akademijoje studijavo scenografiją.


Nuo 1987 metų dirbo įvairiuose Lietuvos ir užsienio teatruose. Režisavo spektaklius-performansus, lėlių spektaklius Vilniaus dailės akademijoje, Kauno mažajame teatre, festivaliuose, Vilniaus jaunimo teatre, kūrė filmą. Sukūrė scenografiją daugybei spektaklių (pvz.: 1997 m. – F. Dostojevskis „Nusikaltimas ir bausmė, rež.: G. Padegimas, 2000 – L. Carrol „Alisa stebuklų šalyje“, rež.: D. Duškinas ir t. t.).


Nuo 2001 m. dirbo Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje, projekto-video kurso mokytoju.  
Rengė personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose. Kūrė tapybos darbus, objektus, instaliacijas, performansus, videoperformansus.  


Išleido savo knygų (1990 m. eilėraščių knyga „Ornamentas vietoj laivo“, 1992 m. tekstas + medžio raižiniai „Dreambone/sapno kaulas“, 2006 knyga-objektas IV-ai tarptautinei knygos trienalei Vilniuje „Triušio namas“).


Nuo 2006 metų – Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Tuomet į LDS stojančiam A. Radzevičiui, rekomendaciją rašė jo buvęs mokytojas Alfonsas Čepauskas. Grafikas labai rekomendavo priimti A. Radzevičių į LDS Tapybos sekciją dėl to, kad jis „yra nekasdieninės fantazijos, metaforinio mąstymo, paradokso ir grotesko menininkas“, dėl to, kad „sėkmingai dirbdamas įvairiose meno srityse yra organiškas ir tikras“.


Anot buvusio A. Radzevičiaus bendrakursio skulptoriaus Sigito Lukausko, menininko tapybos „darbai pasižymėdavo ekspresyvumu ir konceptualumu.“


Tapytoja Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė pabrėžė, jog turinio prasme jo darbus galima apibūdinti „kaip poetiškai dadaistiškus su nemaža doze underground‘ui būdingų bruožų: neišbaigtumas, naiviojo meno elementai, sąmoningas „bad painting“, solidžių medžiagų ignoravimas ir t. t. Manau, kad savo darbuose A. Radzevičius akcentuoja patį kūrybos procesą, kuris tik sustabdytas, ir tokiu būdu provokuoja kūrybai žiūrovą. Kūriniai patraukia spalvine jėga ir spontaniškumu, išgyvenimo autentika bei sąmoningai nedailinama plastine kalba. [...] Scenografijos darbuose A. Radzevičius teikia didelį dėmesį tapybiškumui, t.y. spalvinei struktūrai, spalvinėms detalėms, faktūroms.“
Tad A. Radzevičius buvo unikali asmenybė, šiuolaikine forma reiškęs šiandieninio pasaulio nerimą ir viltį.


Lietuvos dailininkų sąjungos vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio giminaičiams, kolegoms bei visiems pažinojusiems dailininką.

A. Radzevičius. A. Untydi nuotr.
A. Radzevičius. A. Untydi nuotr.
LR Seimo inf.

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija skelbia Kalbos premijos konkursą

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija skelbia 2019 metų Felicijos Bortkevičienės Kalbos premijos konkursą. Žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės F. Bortkevičienės (1873–1945) atminimą įamžinanti premija kasmet skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms ar institucijoms.

Rengėjų inf.

Prasideda atviras šaukimas jauniesiems menininkams pretenduoti į „JCDecaux premiją 2019“

 „JCDecaux premija“ – tai Šiuolaikinio meno centro ir lauko reklamos kompanijos „JCDecaux“ įsteigtas kasmetinių parodų ciklas. Ketvirtus metus gyvuojančios premijos tikslas – skatinti jaunųjų Lietuvos menininkų kūrybą bei jos sklaidą ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu. Šiais metais vienkartinė „JCDecaux premija“ padidėjo iki keturių tūkstančių eurų. Tarptautinės komisijos sprendimu ji bus skirta vienam parodoje dalyvaujančiam menininkui ar kolektyvui už pristatomo kūrinio meninės raiškos originalumą bei aktualumą.


Ketvirtus metus vystoma iniciatyva sulaukia vis daugiau palaikymo. „JCDecaux Lietuva“ vadovė Žaneta Fomova džiaugiasi stiprėjančia sinergija tarp meno ir verslo. „Matome, kad kiekvienais metais projektas pereina į aukštesnį lygį, parodos lankytojų ratas plečiasi. Mūsų  partneriai vis labiau įsitraukia į šią veiklą ir kartu galime padėti jauniems Lietuvos talentams garsinti šalį visame pasaulyje“,  –  sako Ž. Fomova.


 „JCDecaux premijos“ parodų dalyviai išrenkami atviro šaukimo metu. Iš visų gautų pasiūlymų parodos kuratoriai atrenka penkis projektus, iš kurių formuojama konceptuali grupinė ekspozicija. Kiekvienam projektui skiriamas 1500-ų eurų produkcijos biudžetas ir kuratorinė parama. Premijos laureatą išrenka kaskart naujai suburiama tarptautinė šiuolaikinio meno kūrėjų, kuratorių ir tyrėjų komisija.


„Ypač vertiname ir džiaugiamės ilgamete partneryste su „JCDecaux“. Ši kompanija ne tik kasmet suteikia galimybę jauniesiems menininkams pristatyti savo kūrybą, tačiau atkreipia ir visuomenės dėmesį į šiuolaikinį meną. Tikimės, kad tokių kultūros laukui svarbių projektų ir partnerysčių šalyje vis daugės“, – premijos reikšmę pabrėžia Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas.
Praėjusių metų parodos kuratoriai Monika Kalinauskaitė ir Adomas Narkevičius publikai pristatė penkių jaunų menininkų – Gabrielės Adomaitytės, Mato Janušonio, Godos Palekaitės, Anastasijos Sosunovos ir kūrėjų kolektyvo „Pinigų uostas“ – kūrinius. Parodos dalyviai savo kūriniuose gilinosi į geopolitinių lūžių ir atminties, šeimos, netekties, pilietinio įsitraukimo problemas. „JCDecaux premija“ atiteko Anastasijai Sosunovai už instaliaciją „Tainstvo“.

Parodos kuratoriai
„JCDecaux premija“ kuratorių komanda keičiasi kas dvejus metus, siekiant išlaikyti ekspozicijos originalumą, užtikrinti kaskart vis naujus ir dinamiškus sprendimus bei procesus. Monika Kalinauskaitė ir Adomas Narkevičius drauge kuruoja 2018 ir 2019 m. parodas.
Monika Kalinauskaitė yra rašytoja ir kuratorė, grafinio romano „The Great Outdoors“ bendraautorė, šiuo metu dirbanti Vilniaus dailės akademijoje. Ji reguliariai publikuoja grožinius tekstus ir parodų recenzijas Lietuvos ir užsienio spaudoje bei aktyviai dirba su jaunųjų menininkų parodomis.

Adomas Narkevičius nuo 2017-ų metų yra meno ir edukacijos centro „Rupert“ rezidencijų ir edukacijos kuratorius. Dirbdamas „Rupert“, inicijavo ir kuruoja garso meno ir eksperimentinės muzikos renginių programą. Pastaruoju metu aktyviai dirba su jaunųjų Lietuvos ir užsienio menininkų parodomis ir renginiais Lietuvoje, kuruoja 7-ąją „Rupert“ alternatyvios edukacijos programą. Yra eksperimentinės pop grupės „Without Letters“ narys.


Parodos kuratoriai džiaugiasi jiems suteikta proga dirbti prie šio dinamiško ir aktualaus projekto, nekantrauja susipažinti su dalyvių paraiškomis bei pradėti tolesnius parodos darbus.

Atviras šaukimas
Ekspozicijos tema neapibrėžta griežtai, tačiau kuratoriai kviečia jaunuosius kūrėjus nebijoti staigumo ir parodą įsivaizduoti kaip skirtingų stichijų sąveikos erdvę, kurioje persipintų įvairios būsenos ir tapatybės. Menininkai skatinami atskleisti savo santykį su sistemomis – kultūrinėmis, politinėmis, ekologinėmis –  ir ieškoti galimų pozicijų konkrečioje, netolimoje ateityje, kuri gali kardinaliai skirtis nuo visų mokslinių, politinių ir filosofinių vizijų.  


Konkurse gali dalyvauti Lietuvos pilietybę turintys (įskaitant ir gyvenančius užsienyje) arba nuolat dirbantys ir gyvenantys Lietuvoje kūrėjai nuo 18 iki 35 metų arba vyresni, bet tik pradedantys savo meninę karjerą (dalyvavę ne daugiau kaip 5-ose parodose). Dalyvio paraišką sudaro:
Projekto aprašas (ne ilgesnis nei vienas A4 formato lapas);
Projekto vizualinė medžiaga (preliminarios vizualizacijos, eskizai, kadruotės);
Preliminari įgyvendinimo sąmata;
Laisvos formos CV ir darbų aplankas („portfolio“).
Paraiškas prašome iki balandžio 15 d. vidurnakčio teikti el. paštu premija@cac.lt, laukelyje „tema“ įrašius „JCDP19 Vardas Pavardė“. Taip pat projektus galima siųsti arba pristatyti šiuo adresu: JCDecaux premija / Šiuolaikinio meno centras, Vokiečių g. 2, LT-01130 Vilnius.

Parodos dalyviai bus paskelbti iki gegužės mėnesio pradžios. Šių metų paroda atvers duris lankytojams rudens pirmoje pusėje.
Daugiau apie ankstesnes ekspozicijas ir jų laureatus bei dalyvius galite sužinoti projekto tinklalapyje: www.jcdecaux-premija.lt.
Vaizdas: kadras iš 2018 m. JCDecaux premijos parodos „Orumas“
Fotografė: Inga Jankūnaitė

LMTA inf.

Mūzos Rubackytės globojamo konkurso nugalėtoja – Elžbieta Liepa Dvarionaitė

Paskelbti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kovo 19 d. vykusio II pianistų konkurso „Lisztofonija“ laureatai. Mūzos Rubackytės globojamą konkursą laimėjo jauna talentinga pianistė iš Vilniaus Elžbieta Liepa Dvarionaitė. Antrąją premiją pelnė Londone besimokanti jaunoji virtuozė Milda Daunoraitė, trečiąją – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentas Lukas Gedvilas.

„Lisztofonijos“ dalyviai ir žiuri nariai. LMTA. V. de Martino nuotr.
„Lisztofonijos“ dalyviai ir žiuri nariai. LMTA. V. de Martino nuotr.
Elžbieta Liepa Dvarionaitė. LMTA. V. Grecko nuotr.
Elžbieta Liepa Dvarionaitė. LMTA. V. Grecko nuotr.
Arūnas Zujus, Elžbieta Liepa Dvarionaitė, Rūta Rikterė. LMTA. V. Grecko nuotr.
Arūnas Zujus, Elžbieta Liepa Dvarionaitė, Rūta Rikterė. LMTA. V. Grecko nuotr.
Lukas Gedvilas. LMTA. V. Grecko nuotr.
Lukas Gedvilas. LMTA. V. Grecko nuotr.
Milda Daunoraitė. LMTA. V. Grecko nuotr.
Milda Daunoraitė. LMTA. V. Grecko nuotr.
Lukas Gedvilas, Milda Daunoraitė, Elžbieta Liepa Dvarionaitė. LMTA. V. Grecko nuotr.
Lukas Gedvilas, Milda Daunoraitė, Elžbieta Liepa Dvarionaitė. LMTA. V. Grecko nuotr.
„Lisztofonijos“ 2019 apdovanojimai. LMTA. V. Grecko nuotr.
„Lisztofonijos“ 2019 apdovanojimai. LMTA. V. Grecko nuotr.
Mūza Rubackytė. LMTA. V. Grecko nuotr.
Mūza Rubackytė. LMTA. V. Grecko nuotr.
Rengėjų inf.

Kūrėjos kviečia prisidėti pristatant Lietuvą Venecijoje

Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra“ (Marina) šiemet 58-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atstovaus mūsų šaliai. Lietuvos paviljonas keliems mėnesiams virs šviesiu ir nerūpestingu paplūdimiu. Iš pirmo žvilgsnio lengvabūdišką, bet labai aktualias ekologijos problemas nagrinėjantį projektą pristatys Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija, o paviljoną kuruos Londono „Serpentine“ galerijos viešųjų programų kuratorė Lucia Pietroiusti.


Gana neįprastu Venecijos bienalei žanru prisistatysianti Lietuva nukelia ambicingą operą nuo scenos ir įkurdina prie menamos jūros. Pagrindinis „Saulės ir jūros“ veikėjas – šiuolaikinė ryškiaspalviais maudymosi kostiumėliais prisidengusi vasarotojų bendruomenė. Gulėdami ant keliomis tonomis smėlio padengtų erdvės grindų poilsiautojai atlieka įprastas pliažo procedūras ir dainuoja. Operos librete atostogautojų mintys įgarsinamos gyva ir nerūpestinga kalba. Solo partijose – gyvenimiški rūpesčiai, prisiminimai, filosofiniai pamąstymai, net kremo nuo saulės sudėtis ir ryto planai kepti kiaušinienę. Menininkės itin lengvai, pagaviai ir su švelnia ironija operoje kalba apie visuomenės bei gamtos ekosistemų krizes ir griūtis.


Nors „Saulės ir jūros“ premjera įvyko 2017-ųjų spalį tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ Nacionalinėje dailės galerijoje, kūrinys pradėtas plėtoti 2016 m. Akademie Schloss Solitude rezidencijoje. Pats jos direktorius ir meno vadovas, programos įkūrėjas ir tarybos pirmininkas prof. Jeanas-Baptiste’as Joly kartu su VDA Nidos meno kolonijos vykdomąja  direktore menotyrininke dr. Rasa Antanavičiūte patvirtinti Lietuvos paviljono komisarais.


Viename svarbiausių šiuolaikinio meno renginių kūrinys pirmą kartą suskambės angliškai. Venecijai pritaikytas ne tik libretas, bet ir garso takelis bei operos trukmė. „Saulę ir jūrą“ planuojama paversti keturių valandų reginiu, kuriame dainuos ne tik lietuviai. Bus rengiama speciali tarptautinė operos atlikėjų atranka. Lietuvoje ir Venecijoje numatyta vieša susijusių renginių programa, orientuota į ekologijos problemas. Be to, „Saulės ir jūros“ pasirodymą papildys katalogas su specialia, riboto tiražo vinilo plokštele – operos garso įrašu.


Nuo 1895 m. kas dvejus metus rengiama tarptautinė Venecijos bienalė laikoma prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje. Pagrindinės parodos kuratoriumi šįkart paskirtas daugiau nei dešimtmetį „Hayward“ galerijai Londone vadovaujantis Ralphas Rugoffas. Lietuva Venecijos bienalėje dalyvauja nuo 1999-ųjų, todėl 2019 m. gegužės 11 – lapkričio 24 d. vyksiančioje bienalėje prisistatysime vienuoliktą kartą. Lietuvos paviljoną Venecijos bienalėje pristato Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.


Rengėjų kreipimasis: „Kad Lietuvos paviljonas pritrauktų kuo daugiau lankytojų, visą šį laikotarpį opera turi kuo dažniau skambėti gyvai. Todėl kūrinį, kuriame pasirodo daugiau nei 20 dainininkų, planuojame rodyti kiekvieną šeštadienį po 8 valandas. Net ir 2,65 euro reiškia daug: jei puodelio kavos vertą paramą skirtų 12 tūkstančių žmonių, tai užtikrintų atlygį atlikėjams per visą bienalės laikotarpį.


Paprastai Venecijos bienalėje pristatomi statiški meno kūriniai – skulptūros, piešiniai, videomeno darbai. Tokia ekspozicija instaliuojama prieš bienalės atidarymą, o jai prasidėjus paroda gyvena savarankišką gyvenimą ir nebesikeičia. Mūsų atvejis kitoks. Dirbame su daugiau nei 30 žmonių komanda, dainininkai savo partijas mokosi jau dabar. Visą pusmetį, nuo bienalės atidarymo gegužės pradžioje iki spalio pabaigos, su jūsų pagalba kiekvieną šeštadienį jie galėtų kurti gyvą reginį. Esame suskaičiavusios, kad viena gyvo „Saulės ir jūros“ pasirodymo minutė (neskaičiuojant paviljono nuomos, techninio aptarnavimo ir kitų pasirengimo išlaidų) kainuoja 2,65 euro. Kviečiame prisidėti prie sėkmingo Lietuvos pasirodymo Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje. Naudodamiesi Indiegogo dalinimosi funkcijomis kartu plėskime Lietuvos paviljono pagalbininkų ratą. Iš anksto dėkojame ir sakome iki pasimatymo dainuojančiame paplūdimyje Venecijoje!“ https://www.indiegogo.com/projects/saule-ir-jura-sun-sea?fbclid=IwAR1ryfa3mm5pL1acHa5KvxM5iAg_hXNegPS5WhcsNnNxvDMZlB77UiJGc9g#/

 

„Saulė ir jūra“ pristatymas MO muziejuje.  A. Vasilenko nuotr.
„Saulė ir jūra“ pristatymas MO muziejuje. A. Vasilenko nuotr.
„Saulė ir jūra“ pristatymas MO muziejuje. A. Vasilenko nuotr.
„Saulė ir jūra“ pristatymas MO muziejuje. A. Vasilenko nuotr.
ŠMC inf.

Lietuva trečią kartą dalyvaus Milano dizaino trienalėje

Prestižinėje tarptautinėje dizaino ir meno parodoje, XXII-ojoje Milano trienalėje, Lietuvą atstovaus menininkė Emilija Škarnulytė. Kovo pradžioje atsidariusios ir iki rugsėjo mėnesio vykstančios trienalės tema – „Pažeista gamta: dizainas imasi spręsti žmonijos išlikimą“ (Broken Nature: Design Takes on Human Survival). Vizualinių menų atstovė, filmų kūrėja Emilija Škarnulytė parodoje pristatys trienalės temą reflektuojantį videoinstaliacijų projektą „Manifold“, kurį organizuoja Šiuolaikinio meno centras. Lietuva šiame renginyje bus atstovaujama trečiąjį kartą.

„Kvietimą dalyvauti trienalėje šiemet pavyko suderinti pasiūlius Škarnulytės videoinstaliaciją, nes menininkės darbuose liečiami skaudūs ir nevienareikšmiai socialiniai, ekonominiai ir ekologiniai aspektai puikiai papildo renginio kuratorių komandos išvystytą temą. Lietuvos dalyvavimas tapo įmanomas gavus Lietuvos kultūros tarybos paramą, ir juo mes siekiame, kad palaipsniui šaliai būtų pripažintas nuolatinės trienalės dalyvės statusas,“ – sakė Lietuvos paviljono komisarė Julija Reklaitė.

Milano trienalės ištakos siekia 1923 m., kuomet Italijos Moncos miestelyje pirmą kartą buvo surengta tarptautinė paroda, siekianti pateikti modernią dizaino viziją, glaudžiai susijusią su naujausiais to meto technologijų ir ekonomikos pasiekimais. Nuo 1933 m. paroda buvo perkelta į Milaną ir pradėta organizuoti kas trejus metus. Ilgainiui trienalė tapo vienu svarbiausių dizaino ir architektūros renginių pasaulyje. Po dvidešimtmetį trukusios pertraukos (nuo 1986 m. iki 2016 m.), trienalė buvo vėl atkurta ir nuo 2016 m. atgavo buvusią reikšmę tarptautiniame dizaino lauke.

Lietuva dalyvauti šioje specializuotoje modernaus dizaino parodoje buvo pakviesta dar 1925 m. ir pristatė savo dekoratyvinės dailės ekspoziciją. Tai buvo pirmasis nepriklausomos Lietuvos valstybės žingsnis į tarptautinę dailės areną. Antrąjį kartą šiame renginyje Lietuvai 2016 m. sėkmingai atstovavo menininkas Julijonas Urbonas su savo ypatingo populiarumo sulaukusia gravitacinio dizaino paroda bei instaliacija „Airtime“. Tais metais Milano trienalės tema „XXI amžius. Dizainas po dizaino“ buvo siekiama iššifruoti naująjį tūkstantmetį ir parodyti šiuolaikinius planavimo bei projektavimo sampratos pokyčius.

Šių metų XXII-oji Milano trienalė – tai nuoseklus pažeisto ar visiškai nutrūkusio žmogaus ir gamtinės aplinkos ryšio tyrimas. Pristatydama platų architektūros ir dizaino projektų spektrą, paroda „Pažeista gamta: dizainas imasi spręsti žmonijos išlikimą“ atkreipia dėmesį į atkuriamojo dizaino koncepciją, išskirdama darbus, kurie permąsto žmonių ryšį su savo aplinka, įtraukiant tiek natūralias, tiek socialines ekosistemas. Trienalėje, be kuruotos parodos dalies, savo nacionalinius paviljonus pristato dvidešimt dvi šalys.
 
Pastaraisiais metais plataus tarptautinio pripažinimo sulaukianti menininkė Emilija Škarnulytė išgarsėjo savo hipnotizuojančia estetika kalbėdama apie Antropoceno archeologiją. Milano trienalėje pristatoma videoinstaliacija „Manifold“ ir projektą papildanti renginių programa kvies lankytojus apmąstyti renginio organizatorių pasiūlytą temą, pasineriant į fizinius ir mitinius Šaltojo karo reliktų landšaftus.

Emilija Škarnulytė studijavo skulptūrą Breros universitete Milane, o vėliau šiuolaikinio meno studijas tęsė Tromsės akademijoje Norvegijoje. Menininkės darbai buvo pristatyti Venecijos architektūros, SIART Bolivijos, San Paulo ir Rygos meno bienalėse, Tarptautiniame Roterdamo kino festivalyje, Pompidou centre Paryžiuje, Tarptautiniame trumpųjų filmų festivalyje Oberhausene. Škarnulytė 2009 m. buvo apdovanota Nacionaliniu Italijos MIUR prizu, 2015 m. jai įteiktas Anne ir Jakobo Weidemannsų apdovanojimas, 2016 m. – Jaunojo menininko apdovanojimas, o 2017 m. Miunchene ji pelnė „Kino der Kunst Project“.

 

 

„Just a moment“

Seniausiame Lotynų Amerikos festivalyje įvyko dokumentinio filmo „Nijolė“ premjera

Kovo 5–11 d. Kolumbijoje vyko 59-asis Tarptautinis Kartagenos kino festivalis FICCI. Festivalį sudarė 10 nekonkursinių programų, vienoje jų – ,,Migracija ir multikultūrinis pasaulis“ – dalyvavo Lietuvos ir Italijos bendros gamybos filmas „Nijolė“.

 

1960 m. pirmąkart surengtas festivalis iki šiol laikomas vienu svarbiausių Lotynų Amerikos regiono kino kūrėjų renginių. Visą savaitę žymiausiame Kolumbijos kurorte renkasi gausi regiono kino bendruomenė, čia susiformavusi ištikima žiūrovų auditorija. Šiemet festivalio meno vadovu tapo Kolumbijos režisierius Felipe Aljure.

Kadras iš filmo „Nijolė“
Kadras iš filmo „Nijolė“
Kadras iš filmo „Nijolė“
Kadras iš filmo „Nijolė“
  PUSLAPIS IŠ 126  >>> Archyvas