7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kronika

VDA inf.

Paskutines dvi liepos savaites kviečiame užsukti į VDA tekstilės galerijos Artifex POP-UP mugę

Nors tokio pobūdžio renginiai ir nėra naujiena, tačiau VDA tekstilės galerijos Artifex erdvėse POP-UP organizuojamas pirmą kartą. Tai renginys, kuriame Jūs galėsite ne tik pasigrožėti jaunųjų menininkų ir dizainerių kūryba, pabendrauti su pačiais kūrėjais, bet ir už prieinamą kainą įsigyti originalų patikusį aksesuarą, interjero detalę ar drabužį.  


Galerijoje bus pristatomi tiek jau atpažįstami, tiek nauji vardai: Lukas Tomaševičius // Anu, Greta Gritėnaitė // gretism, Aleksandra Glušinaitė // MUTO, Marija Rinkevičiūtė, Gintarė Kuznecovaitė, Indrė Milašiūtė, Deva Bartinkaitė, Kazimieras Inčirauskas // Pančiakos.  


Visi autoriai išskirtinai daug dėmesio skiria gamtai, aplinkai draugiškų objektų gamybos technologijoms, tvarumui, natūralioms žaliavoms, archajiškoms technologijoms, minimalizmui, humorui ir urbanistinei miesto kultūrai – visus dalyvius sujungia tekstilės dizainas.


Renginio metu bus organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, kurių metu bus galima patiems ką nors pasigaminti, pavyzdžiui, susikurti originalius savo rankomis dekoruotus marškinėlius, puoštus natūraliais medžio žievės raštais. Taip pat siūlysime prisiliesti prie senųjų Azijos tradicijų, išmėginti shibori – audinio daigstymą/raišiojimą bei marginimą indigu. Kūrybinių dirbtuvių laiką skelbsime mūsų Facebook paskyroje „Tekstilės galerija „Artifex“ – sekite mūsų naujienas.

ARTIFEX POP-UP pradeda veikti liepos 16 d. (antradienį) 18 val. (18 – 21 val.) ir veiks iki liepos 31 dienos galerijos darbo metu ( II-V 12 – 18 val., VI 12 – 16 val.) Gaono g. 1,  Vilnius.

 

LDS inf.

Interaktyvus naujų Lietuvos dailininkų sąjungos narių parodos atidarymas

Liepos 18 dieną, ketvirtadienį, 17:30 val. Lietuvos dailininkų sąjungos būstinėje (Vokiečių g. 4, Vilnius) vyks naujų LDS narių parodos atidarymas. Šventės metu įstojusiesiems bus įteikti nario pažymėjimai. Į šventę kviečiami ne tik naujieji LDS nariai, bet ir visi meno kūrėjai bei gerbėjai.
Šviežiai priimtuosius tikrais nariais pasijusti padės performansas „Įšventinimas“, raginantis tapti sąmoningu Sąjungos nariu, žinančiu savo teises, privilegijas ir pareigas. Performanso autorė – aktorė, šokėja, performatyvaus meno kūrėja Greta Bernotaitė, priklausanti LDS tarpdisciplininio meno sekcijai.
 2019 m. gegužės 24 dieną vyko Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Tarybos posėdis, kurio metu slaptu balsavimu buvo vertinama kandidatuojančių į narius kūryba ir kūrybinė biografija.
Šiemet LDS narių gretas papildė 41 kūrėjas. Šiuo metu LDS narių bendruomenėje – net 1467 kūrėjai.
Daugiausiai narių šiemet pretendavo į LDS Vilniaus tapytojų sekciją. O LDS demografinė ir kūrybinė įvairovė tampa vis didesnė. Sąjunga džiaugiasi tarp naujųjų narių pavardžių regėdama visiems gerai pažįstamus meno lauko grandus, avangardistus, pozityviuosius taikiuosius kūrybos pankus, perspektyvius, postmodernia XXI amžiaus kalba idėjas transliuojančius jaunesniosios kartos kūrėjus. Kas vienija patekusiuosius į LDS? Jie nestokoja talento, įdirbio, meistrystės ir savitumo.


Parodoje išvysite naujųjų narių stojamiesiems pristatytus kūrinius. Šiemet į LDS įstojo: Andriuškevičius Aleksas (Kauno skyrius), Bielinytė Aelita (Vilniaus keramikų sekcija), Blažienė Ana Marija (Individualistai), Dambrauskaitė Viktorija (Klaipėdos skyrius / grafika), Daujotas Mantas (Vilniaus tapytojų sekcija), Dubauskienė Sigita (Vilniaus scenografų sekcija), Juršėnaitė Ieva (Vilniaus tapytojų sekcija), Kamarauskaitė Justina (Vilniaus monumentalistų sekcija), Kardišiūtė Greta (Kauno skyrius), Kavaliauskas Nerijus (Vilniaus skulptorių sekcija), Kavaliauskienė Rūta Glinskytė (Vilniaus skulptorių sekcija), Kišonaitė Agnė (Vilniaus monumentalistų sekcija), Leipuvienė Rima (Vilniaus keramikų sekcija), Liekytė Greta Alice (Vilniaus grafikos skyrius), Matulevičiūtė Rūta (Vilniaus tapytojų sekcija), Mažeikaitė-Teiberė Saulė (Vilniaus dailėtyros sekcija), Mikuckytė-Mateikienė Austėja (Vilniaus dailėtyros sekcija), Mikuličiūtė Irena (Vilniaus tapytojų sekcija), Milašius Saulius (Vilniaus skulptorių sekcija), Minkutė Živilė (Vilniaus grafikos skyrius), Norkutė Eglė (Vilniaus tapytojų sekcija), Paukštelis Viktoras (Vilniaus tapytojų sekcija), Povilaitienė Jurga (Vilniaus grafikos skyrius), Prapuolenis Bangutis (Kauno skyrius), Pupelis Rimvydas (Panevėžio skyrius), Ruškienė Danguolė (Klaipėdos skyrius / dailėtyra), Sadauskienė Milda (Vilniaus tapytojų sekcija), Slavinskaitė-Zujienė Vilma (Vilniaus monumentalistų sekcija), Spūdytė Živilė (Šiaulių skyrius / grafika), Stanevičiūtė Kamilė (Kauno skyrius), Šimelionytė Rūta (Vilniaus tapytojų sekcija), Šiupinskas Albinas (Kauno skyrius), Šliaupa Paulius (Vilniaus tapytojų sekcija), Šlipavičius Rimantas (Vilniaus monumentalistų sekcija), Tamašauskas Artūras (Klaipėdos skyrius / skulptūra), Tankevičienė Daiva (Kauno skyrius), Trakimavičius Virgilijus (Kauno skyrius), Tūras Leonardas (Vilniaus grafikos skyrius), Vaitekūnas Jonas (Vilniaus tapytojų sekcija), Vaivada Karolis (Kauno skyrius), Židonytė Violeta (Kauno skyrius).
Daugiau apie performanso autorę: https://gretabernotaite.com/.

MO

Jei jau susitaikėme su mintimi, kad mes esame gyvūnai, ar galime susitaikyti su mintimi, kad mes – robotai?

Ko žmonės bijo labiau – robotų ar migrantų? Kaip keičiasi mūsų santykis su gyvūnais ir kitomis gyvybės formomis? Kaip šis santykis nulemia mūsų pasirinkimus ar netgi likimus? Apie šiuos klausimus kalbamės su Egle Rindzevičiūte, kultūros studijų mokslų daktare ir sociologijos dėstytoja Kingstono universitete. Eglė yra viena iš MO muziejaus parodos „Gyvūnas – žmogus – robotas“ katalogo autorių, savo straipsnyje analizuojanti lietuvių migracijos priežastis. Ji teigia, kad be visų kitų įvairių priežasčių lietuvius užsienin varė anapus Atlanto kylanti jautienos pramonė, kuri lietuvių darbo jėgą veikė kaip magnetas.

Eglė Rindzevičiūtė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Eglė Rindzevičiūtė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Rengėjų inf.

Į Nidą – kultūros ir naujų idėjų: Thomo Manno palikimas išgyvena renesansą

Vienas iš XX a. literatūros grandų, Nobelio premijos laureatas Thomas Mannas ir turtingas jo kūrybos bei idėjų palikimas sulaukė renesanso, akcentuoja Lietuvoje viešėję tarptautinio Th. Manno namų tinklo atstovai. Nidoje veikiančiai VšĮ Thomo Manno kultūros centras įsitraukimas į tinklo veiklą yra dingstis dar labiau išsiskirti ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniame kultūros įstaigų bei lankytinų objektų žemėlapyje.

Oskaras Koršunovas spektaklio „Tartiufas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Oskaras Koršunovas spektaklio „Tartiufas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
LRS inf.

Mirė Kęstutis Aloyzas Keblys (1933 01 20 – 2019 06 27)

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad birželio 27 d. mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narys, literatūros kritikas Kęstutis Aloyzas Keblys.

 

Kęstutis Keblys gimė 1933 m. sausio 20 d. Šakiuose. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus. 1955 m. Bostono universitete (JAV) baigė chemiją. Dirbo Detroito chemijos tyrimų laboratorijoje. 1971–1983 m. buvo „Ateities“ knygų leidimo fondo vadovas, 1981–1984 m. – Lituanistikos instituto Literatūros skyriaus vedėjas. Nuo 2004 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Ateitininkas ir skautas. Bendradarbiavo žurnaluose „Aidai“, „Ateitis“, laikraštyje „Draugas“. Parašė straipsnių, recenzijų apie išeivijos rašytojų – Kazimiero Barėno, Aloyzo Barono, Kazio Bradūno, Vytauto Janavičiaus, Antano Škėmos ir kt. kūrybą (studija „Romanas išeivijoje“ išspausdinta knygoje „Lietuvių literatūra svetur, 1945–1967“ (1968), monografija „Vincas Ramonas“– knygoje „Lietuvių egzodo literatūra, 1945–1990“ (1997), literatūros kritikos rinkinys „Smulki kritikos rasa“ išleistas 2011).

Kęstutis Keblys. R. Šileikos nuotr.
Kęstutis Keblys. R. Šileikos nuotr.
Rengėjų inf.

Vilniaus dominikonų vienuoliai organizuoja dailininkų plenerą „Drama žmogaus širdyje: netektis, cinizmas ir aistra“

Dailininkė Goda Lukaitė: „Galbūt atnaujinsime menininko ryšį su bažnyčia“


Liepos 1–7 d. Vilniaus dominikonų vienuoliai organizuoja dailininkų plenerą „Drama žmogaus širdyje: netektis, cinizmas ir aistra“. Kiekvieną dieną vienuoliai skaitys paskaitas, kurių metu pristatys tris Biblijos knygas, kalbančias apie žmogaus širdį ir jos kovas. O dailininkai, įkvėpti biblinių tekstų, tapys paveikslus, kuriuos numatoma plačiajai visuomenei eksponuoti Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo (dominikonų) vienuolyne. Tiesa, šio renginio tikslas, pasak organizatorių, nėra tapyti Bibliją ar retai tapomus jos personažus. Pleneras kviečia menininkus patirti, kaip Biblija juos gali įkvėpti savitai kūrybai. Idėjos sumanytojas br. Mindaugas Slapšinskas ir jaunosios kartos dailininkė, šio plenero kuratorė Goda Lukaitė kalbina vienas kitą apie meną, tikėjimą ir kitus svarbius dalykus.


Mindaugas Slapšinskas: Kokia buvo tavo reakcija, kai paprašiau tapti šio plenero kuratore? Ar bijojai sutikti?
Goda Lukaitė: Reagavau labai teigiamai. Jau kuris laikas ieškau ramybės ir bandau atrasti savo santykį su tikėjimu. Tokios gražios idėjos pasiūlymas nukrito kaip iš dangaus, tad mielai sutikau. Beje, jau dalyvavau brolių pranciškonų (bernardinų) organizuotame plenere, ten patyriau tokią šilumą ir ramybę. Manau, kad ir per šį plenerą bus labai gera.


M. S.: Vienuoliai įsitikinę, kad Biblijos tekstai dar ir šiandien gali įkvėpti menininką. O jeigu ims ir Biblija neįpūs minčių, ko tada tikiesi iš šio laiko?
G. L. Manau, kad įdomios paskaitos ir jų aptarimai įkvėpimą tikrai atneš. Kiekvienam skirtingą. Vien šiuolaikiniam menininkui nebūdinga kūrybinė aplinka, buvimas kartu, neabejoju, įkvėps kiekvieną.


M. S.  Nežinau, ar galiu klausti, bet kaip vienuoliui man smalsu, ar tu tiki? Koks tavo santykis su Dievu, Biblija, Romos Katalikų Bažnyčia?
G. L. Kaip jau ir minėjau, esu ieškojimų kelyje. Į tikėjimą žiūriu teigiamai, tik man dar ne viskas aišku. Šiuo metu dairausi, smalsauju.


M. S.  Ar skaitei Bibliją? Gal turi mėgstamiausią personažą?
G. L. Skaičiau, tačiau mėgstamiausio personažo neturiu. Galbūt šiame plenere atrasiu!

M. S.  Pasidalink, kokių vilčių kaip plenero kuratorė turi?
G. L. Viliuosi, kad kartu su kitais menininkais  sukursime gerų darbų, kokybiškai leisime laiką, pasinersime į kūrybą, medituosime. Visi atrasime, išmoksime ar pastebėsime kažką nauja. Galbūt atnaujinsime menininko ryšį su bažnyčia.

M. S.  Išduok mėgstamiausią dailininką. Kodėl jis?
G. L. Šiuo metu greičiausiai René Magritte. Jaučiu ryšį su jo kūryba, joje patinka mistika, paslaptis. Tai ir pati išreiškiu savo kūryboje.

Brolis Mindaugas Slapšinskas OP: „Tikiuosi, kad Biblija įkvėps tolesnę dailininkų kūrybą“
G. L. Kaip kilo mintis organizuoti būtent dailininkų plenerą?

M. S.  2018 metais mūsų vienuolynas dailininkės Patricijos Jurkšaitytės paprašė nutapyti pal. Teofiliaus Matulionio paveikslą. Kartu atradau draugę tapytoją ir aistringą pašnekovę apie šiandieną, meną, kūrybą, šventumą ir šiek tiek religiją. Tada ir pradėjau svarstyti: būtų smagu, jei vienuolynas taptų susitikimų su dailininkais vieta, kurioje būtų kalbamasi apie tikėjimą ir kūrybą, apie tai, kiek įmanoma ar nebeįmanoma šiandien kurti religine tematika. Jau dabar su nekantrumu laukiu plenero dalyvių atsakymų, ar Biblijos tekstai vis dar gali įkvėpti šiandienos iššūkiais gyvenančius dailininkus.
 G. L. Žinau, kad tau patinka tapyti. Kaip atsirado šis pomėgis?

 M. S.  Dar nuo studijų Lilio mieste (Prancūzija) mano gyvenimo atgaiva buvo teatras, ten lankiau mėgėjišką teatro grupę. Su pora brolių dominikonų įkūrėme teatro trupę viename iš pačių skurdžiausių ir pavojingiausių miesto rajonų kaip priemonę žmonėms, sukaustytiems skurdo, per meną išmokti save priimti ir taip su prievartos pilnu pasauliu kovoti.
Grįžęs į Lietuvą neradau tokios teatro mėgėjų erdvės, kokia buvo Lilyje, nors turiu draugų iš teatro pasaulio ir jam prijaučiančių. Pamažu nesąmoningai susidomėjau daile, jos istorija, dailininkų darbu... Pabandžiau nutapyti vieną paveikslą. Pasijutau toks pavargęs, tarsi malkas būčiau kapojęs visą dieną. Bet tas nuovargis buvo toks malonus. Ko gero, jis mane ir užkabino...
G. L. Galbūt prisijungsi prie menininkų plenero ir tapysime drauge?

 M. S. Dar tikrai nesijaučiu galintis kažką plačiajai visuomenei sukurti. Tiesiog ir įgūdžių tiek neturiu. Įsivaizduok, kaip jausis dailininkai, žiūrėdami į mano paveikslus ir juos vertindami? Na, jie per daug kultūringi, kad pasakytų teisybę, o meluoti irgi nenorės – juk kuria vienuolyne, plenero iniciatorius – vienuolis... Jei rimtai, mėgstu pamokslauti, patinka teatras ir valgį gaminti. Žodžiu, mėgstu tai, apie ką prancūzai sako: „L‘art éphémère“. Taigi kol jūs tapysite, aš valgį gaminsiu!
 G. L. Kokios tavo kaip šio plenero organizatoriaus ir idėjos sumanytojo viltys bei lūkesčiai?
 

M. S.  Pirmiausia noriu, kad jaukiai ir smagiai praeitų plenero savaitė. Nepaprastai jaudinuosi, nes labai trokštu, kad dailininkai pasijaustų laukiami ir priimti mūsų vienuolyne. Antrasis – ilgalaikis – lūkestis yra noras palikti dailininkų pasąmonėje Biblijos pasakojamas žmogaus ir Dievo istorijas, kad Biblija juos įkvėptų ne tik šio plenero metu, bet ir tolesnėje kūryboje.
 G. L. Mane taip pat labai domina mėgstamiausias tavo dailininkas?

 M. S.  Jų – be galo daug, mėgstamiausi reguliariai keičiasi. Šiuo metu mėgstamiausias yra ispanų baroko atstovas Josė de Ribera. Šią žiemą lankiausi pas mūsų Ordino brolius Madride,  beveik kiekvieną dieną eidavau į Prado muziejų, nes jame ėmiau ir įsimylėjau… Na, tikrai įsimylėjau jo tapytą Atgailaujančią Mariją Magdalietę. Be galo jautrus ir švelnus darbas.
 G. L. Mėgsti vaikščioti į parodas? Kuri labiausiai įsiminė?
 

M. S.  Stengiuosi mėgti. Štai 2014–1015 metais gyvenau dominikonų vienuolyne La Tourette, kurį šeštame dešimtmetyje suprojektavo architektas Charles-Édouard Jeanneret-Grisas, labiau žinomas kūrybiniu pseudonimu Le Corbusier. Jau gerą dešimtmetį tame vienuolyne rengiamos kasmetinės šiuolaikinio meno ekspozicijos. Kaip tik tais metais, kai ten gyvenau, broliai priėmė didžiulę šiuolaikinio Didžiosios Britanijos skulptoriaus Anisho Kapooro ekspoziciją. Turiu pripažinti, kad gyventi gerus tris mėnesius šalia šio skulptoriaus darbų vienuolyne buvo nepaprasta patirtis.

Iki rugpjūčio vidurio dailininkų plenero darbai bus eksponuojami Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo (dominikonų) vienuolyne

M. Slapšinskas ir G. Lukaitė.
M. Slapšinskas ir G. Lukaitė.
Rengėjų inf.

Lietuvos fotomenininkų sąjunga Jono Dovydėno stipendiją skyrė fotomenininkei Dovilei Dagienei

Naujai įsteigta stipendija susilaukė išskirtinio profesionaliųjų Lietuvos fotografų dėmesio. Po ilgų svarstymų komisija, kurią sudarė Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos nariai (-ės), buvo nuspręsta 2 500 USD vertės stipendiją skirti lietuvių fotomenininkei Dovilei Dagienei.

Jono Dovydėno stipendijos tikslas – skatinti profesionalius fotografus, dirbančius humanistinės ir dokumentinės fotografijos srityje plačiąja prasme. Ji skiriama kūrėjui (-ai) ar menininkų (-ių) kolektyvui už reikšmingiausius humanistinės ir dokumentinės fotografijos projektus, meno kūrinius ir parodas, leidybos ar kuratorinius projektus Lietuvoje bei užsienyje per praėjusius metus arba už viso gyvenimo darbus. Komisijos vertinimo kriterijus sudarė projekto profesionalumas, aktualumas bei šiuolaikinis požiūris į socialinę aplinką.

D. Dagienės projektas „Augalų atmintis“ nagrinėja tragiško likimo sulaukusią Lietuvos žydų istoriją, keliaujant po mažus miestelius ir fiksuojant iki šių dienų išlikusias medines sinagogas. Menininkė jautriai interpretuoja vieną skaudžiausių mūsų istorijos laikotarpių, įpindama kone mitologišką savo pačios refleksiją: istorinėse žydų gyvenvietėse rastų augalų perkėlimas į fotografijos mediją praplečia istorinį naratyvą, ciklą prisotinant praėjusio ir esamo laiko kontrastu.

Dovilė Dagienė (g. 1981) kuria ir gyvena Vilniuje. 2007 m. baigė Vilniaus dailės akademijos, Fotografijos ir medijų katedros magistro studijas. Nuo 2015 m. akademijoje studijuoja meno doktorantūrą. Menininkė aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jos tyrimų sritis jungia atmintį, vaizduotę, laiką ir vietą fotografijoje.

Stipendijos steigėjas Jonas Dovydėnas (g. 1939) savo kūryba ryškiai išsiskiria iš humanistinės lietuvių fotografijos konteksto. 1949 m. kartu su šeima fotografas išsikraustė į JAV, 1965 m. baigė prestižinį Brown‘o universitetą ir nuo 1968 m. dirba laisvai samdomu fotografu. Nors menininkas puikiai susipažinęs su XX a. amerikietiškos fotografijos šaltiniais, bet jam fotografuoti – reiškia pamatyti ir parodyti, o ne komponuoti ir dekomponuoti. Galbūt dėl šios priežasties jo kūryba plačiai pristatyta Amerikoje personalinių parodų pavidalu, o Lietuvoje menininkas netruko susilaukti kolegų įvertinimo: 1989 m. tapęs Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariu, jau 1997 m. tapo šios organizacijos garbės nariu. J. Dovydėnas yra išleidęs ne vieną savo kūrybos albumą, jo darbus galima rasti Čikagos, Mineapolio meno institutų, Vašingtono kongreso bibliotekos, Lietuvos fotomenininkų sąjungos kolekcijose.  Anot amerikiečių kuratoriaus ir kritiko Anders Kreuger, „J. Dovydėnas sugeba parodyti, jog ir maži dalykai gali būti dideli, ir įtikinti, kad ribotą Lietuvos erdvę galima praplėsti iki begalybės, jei tik akyliau pažiūrėsime.“

Lietuvos fotomenininkų sąjunga nuoširdžiai sveikina stipendijos nugalėtoją fotografę Dovilę Dagienę. Apie stipendijos teikimui skirtą renginį bus pranešta artimiausiu metu.

Dovile Dagienė, Kurklių sinagoga, 2016.
Dovile Dagienė, Kurklių sinagoga, 2016.
LRDT aktoriai ir darbuotojai paminėjo šio sezono darbų pabaigą. LRDT nuotr.
LRDT aktoriai ir darbuotojai paminėjo šio sezono darbų pabaigą. LRDT nuotr.
„Moonmakers“ inf.

„Švelnūs kariai“ – Amsterdamo kino festivalio dirbtuvėse

Birželio 30–liepos 6 dienomis debiutinis dokumentinis ilgametražis Marijos Stonytės filmas ,,Švelnūs kariai“ dalyvaus didžiausio Europos dokumentinio kino festivalio IDFA organizuojamose kino dirbtuvėse „IDFAcademy Summer School“. Dirbtuvėse profesionalūs montažo konsultantai dirbs su atrinktais, dar niekur nerodytais dokumentiniais projektais. Dirbtuvių tikslas – padėti kūrėjams tobulinti turimą montažo versiją bei pasiruošti filmą pristatyti tarptautinei kino industrijai. Filmą prodiusuoja Giedrė Žickytė („Moonmakers“, Lietuva) kartu su estų kino prodiuseriu Riho Vastriku („Vesilind“, Estija).

Kadras iš filmo,,Švelnūs kariai“
Kadras iš filmo,,Švelnūs kariai“
Kadras iš filmo,,Švelnūs kariai“
Kadras iš filmo,,Švelnūs kariai“
Kadras iš filmo,,Švelnūs kariai“
Kadras iš filmo,,Švelnūs kariai“
  PUSLAPIS IŠ 136  >>> Archyvas