Juvelyrė Rūta Raivara Petronytė dalyvavo tarptautinėje parodoje Milane

Juvelyrė Rūta Raivara Petronytė dalyvavo tarptautinėje parodoje „Milano juvelyrikos savaitė ’26“. Tai viena reikšmingiausių juvelyrikos parodų Europoje, siekianti pristatyti ne tik klasikinius prabangos prekės ženklus, bet ir kūrybišką, eksperimentais paremtą amatą. Spalio 20–26 d. Milanas buvo prisodrintas blizgesio ir juvelyrikai skirtų renginių gausos – nuo ekskursijų po autorių studijas bei galerijas iki industrijos autoritetų paskaitų Milano „Sotheby’s“ būstinėje. Šis renginys sutraukė daugiau nei 400 dalyvių iš 60 šalių ir apie 20 000 lankytojų.

Rūta buvo vienintelė lietuvė, pristatanti savo prekės ženklą šiame renginyje. Renginys vyko neoklasicistiniuose Serbelloni rūmuose pačiame Milano centre. Įdomus faktas, kad šiuose rūmuose XVIII a. pabaigoje trumpam laikui buvo apsistojęs Napoleonas Bonapartas su žmona Žozefina. Po nuostabiomis freskomis ir medžio raižiniais susibūrė prekės ženklai iš tokių šalių kaip Kuveitas, Botsvana, Lenkija, JAV, JAE, Italija ir dar daugiau. Rūta iš kitų išsiskyrė itin originalia ekspozicija. Jos kūriniai buvo eksponuojami ant jūros dugną ar vulkanines uolienas primenančio ryškiai mėlyno pagrindo. Lankytojai gėrėjosi tokiu neįprastu ir išskirtiniu sumanymu ir negailėjo gražių atsiliepimų. Šį originalų sprendimą sugalvojo ir įgyvendino talentinga kino dailininkė Kotryna Balčiūnaitė-Budrienė.

Iš Rūtos pristatomų kūrinių didžiausio pasisekimo sulaukė geltonojo aukso žiedas su įspūdingo dydžio smaragdu. Kurtas pagal individualų užsakymą, šis žiedas primena paslaptingą rytietišką miegamąjį su žaismingais vėjyje besiplaikstančiais baldakimais. Tai itin kruopštus rankų darbas, trukęs net tris mėnesius. Ypatingo atidumo pareikalavo grandinėlių montavimas bei trapaus brangakmenio inkrustavimas.

Taip pat didelį ažiotažą sukėlė mįslingas sidabrinis pakabukas, inkrustuotas miniatiūriniais deimantais ir safyrais. Pakabukas vaizduoja šikšnosparnį, jo galva atsisuka ir atveria ertmę. Parodos lankytojai spėliojo, kam skirta ši talpa – gal kvepalams, o gal nuodams? Autorė pasakoja: „Šio kūrinio idėja gimė magistrantūros studijų metu. Rašant magistro darbą, teko skaityti apie vėlyvosios antikos alchemiko Zosimo laiškus savo mokinei Theosebeiai. Zosimo alchemijoje indas buvo ne tik praktinis įrankis – jis sudarė uždarą erdvę, kurioje medžiaga galėjo transformuotis ir būti išgryninta iki aukštesnės būsenos. Indas buvo talpykla, kurioje vyko alcheminė transmutacija: metalai buvo kaitinami, taip juos transformuojant. Šiems procesams buvo naudojamas reagentas (siera, gyvsidabris, arsenas), vadinamas pharmaka. Šis žodis reiškia ir vaistą, ir nuodą. Mane sudomino šios idėjos ir iš to gimė šis kūrinys. Itin įdomu mąstyti apie dvigubą medžiagos paskirtį ir ploną ribą, kada naudingosios jos savybės gali virsti griaunančiomis. Kur yra tobula riba balansui išlaikyti ir kada bei kodėl ji būna peržengiama? Šikšnosparnio įvaizdį pasirinkau dėl šio gyvūno išskirtinumo, pati mėgstu naktį, todėl jaučiuosi artima šikšnosparniams.“

Rūta nuo 2011 metų rengia parodas bei savo kūrybos pristatymus ne tik Lietuvoje. Ji yra surengusi personalines parodas Paryžiuje, Berlyne, Taline. Taip pat dalyvavusi grupinėse parodose Suomijoje, Izraelyje, Lenkijoje. Autorė išsiskiria originalia mintimi, autentiška išraiška ir užmoju pateikti juvelyrikos amatą kaip meno šaką, galinčią kalbėti konceptualia kalba. Tai atsispindi tiek užsakomuosiuose kūriniuose, tiek meninėje veikloje. Įgijusi bakalauro diplomą Estijos dailės akademijoje, po kelerių metų pertraukos autorė įgijo praktinės filosofijos magistro laipsnį Vytauto Didžiojo universitete. Šios studijos sustiprino ir davė paspirtį gilesnei idėjų analizei ir jos pritaikymui meninėje veikloje. Autorė magistro darbo rašymo laikotarpiu paniro į hermetinės filosofijos analizę ir šiuo metu vysto ja paremtą kolekciją. Taip pat filosofiniai ieškojimai nuvedė prie Oskaro Milašiaus kūrybos. Šiuo metu kuriama kolekcija Lietuvos publikai bus pristatyta personalinėje parodoje, kuri įvyks 2027 m. balandį Vilniuje.