Kovo 18 d. 17 val. Panevėžio fotografijos galerijoje bus atidaroma fotomenininko Petro Kaupelio paroda „Šviesos ir spalvų pilnatis“. Joje pristatomos fotografijos sudaro vientisą konceptualią abstrakčiosios fotografijos seriją, kurioje realūs objektai, paviršiai ir šviesa peržengia atpažįstamumo ribas ir virsta vidinių būsenų, energijos ir laiko pėdsakų vizualine kalba.
Maloniai kviečiame į ekslibrisų parodos ir katalogo „Lietuvos medicina 2024“ pristatymą, kuris vyks 2026 m. kovo 13 d. 16 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7, Vilnius).
„Kaunas – maišto miestas. Daugybė dalykų, iki Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, buvo daroma būtent todėl, kad čia buvo Kaunas. Nepaklusniųjų dvasia buvo persmelkusi visuomenę. Ši dvasia tuomet sklandė ir žurnalo „Nemunas“ puslapiuose. Žurnalas, ypač kai vyriausiasis redaktorius buvo Antanas Drilinga, buvo uždegęs didžiulę laisvės ugnį“, – sako „Nemuno“ vyriausioji redaktorė, poetė, vertėja Erika Drungytė. Pažvelgti į šią dvasią, o gal net ir ją pajausti, galima sklaidant pačioje praėjusių metų pabaigoje išleisto fotografijų albumo „Nemuno veidai. 24 maišto metai“ puslapius. Albumas apibendrina 1967–1990 m. „Nemuno“ archyvą ir atskleidžia šio žurnalo kultūrinį vaidmenį sovietmečiu.
Šiuolaikinio šokio spektaklis „Onos“
Ant juodos „Dūmų fabriko“ scenos dangos išdėliotas nebaigtas parketo raštas. Medinės lentos sudaro ornamentą, kuris, pasak Šeiko šokio teatro spektaklio „Onos“ kūrėjų, yra aliuzija į XVII a. dvaro grindų likučius. Raštas atrodo laikinas, trapus – tik fragmentai, kuriems sujungti į visumą reikia žiūrovo fantazijos. Klausimas, kylantis dar prieš pasirodant šokėjoms, – ar ši struktūra bus rekonstruota, ar galutinai išardyta?








Kovo 13 d., penktadienį, 17 val. Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus (V. Putvinskio g. 55, Kaune) drauge su muziejaus Osvaldo Daugelio biblioteka, XXVII Knygos mėgėjų draugija ir Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) kviečia paminėti 140-ąjį Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės gimtadienį.
Krėsle prie televizoriaus
Receptas paprastas: paimti garsią praeities figūrą, pakviesti ją (jį) vaidinti populiarius aktorius, pakeičiant jų įprastą įvaizdį, pavyzdžiui, seksualumo įsikūnijimą paverčiant pavargusia, pilka moterimi. Gerai tiks padidinta nosis ar priaugti kilogramai, veido bruožus keičiantis grimas. Tokie filmai dažnai sulaukia „Oskarų“ dėmesio. Bet ne visada. Taip atsitiko su Ellen Kuros filmu „Tiesos kadras. Lee“ (LNK, 11 d. 21.55), nė per milimetrą neperžengiančiu biografinių filmų nubrėžtų ribų.
Kovo 12 d., ketvirtadienį, 17 val. Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus (V. Putvinskio g. 55, Kaune) kviečia paminėti išskirtinę asmenybę: rašytoją, visuomenės veikėją literatūros ir meno kritikę, dramaturgę, poetę, vertėją, dailininko M.K. Čiurlionio mūzą – Sofiją Čiurlionienę-Kymantaitę.
Po avangardiniu pavadinimu „Post Fluxiniai žaidimai: Tarasovas plaukioja, Landsbergis laukia jo“ slypi ypatingas projektas – muzikos ir lyrikos vakaras, kurio metu prof. Vytautas Landsbergis skaito savo poeziją, o Vladimiras Tarasovas ją užpildo užburiančiais perkusijos garsais. Šis unikalus dviejų scenos meistrų dialogas vyks balandžio 17 d. Vilniuje, „Organum“ koncertų salėje ir balandžio 22 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje.
Kovo 7 d. Vilniaus galerijoje „Šuplėda“ (Kalvarijų g. 61) bus atidaryta Irinos Sukhy paroda „Išryškinta. Pamiršta“.