24-eri maištingi „Nemuno“ metai

„Kaunas – maišto miestas. Daugybė dalykų, iki Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, buvo daroma būtent todėl, kad čia buvo Kaunas. Nepaklusniųjų dvasia buvo persmelkusi visuomenę. Ši dvasia tuomet sklandė ir žurnalo „Nemunas“ puslapiuose. Žurnalas, ypač kai vyriausiasis redaktorius buvo Antanas Drilinga, buvo uždegęs didžiulę laisvės ugnį“, – sako „Nemuno“ vyriausioji redaktorė, poetė, vertėja Erika Drungytė. Pažvelgti į šią dvasią, o gal net ir ją pajausti, galima sklaidant pačioje praėjusių metų pabaigoje išleisto fotografijų albumo „Nemuno veidai. 24 maišto metai“ puslapius. Albumas apibendrina 1967–1990 m. „Nemuno“ archyvą ir atskleidžia šio žurnalo kultūrinį vaidmenį sovietmečiu.

Buvimas su fotografija

Leidinyje, išleistame bendradarbiaujant VšĮ „Kultūros leidinys „Nemunas“ ir Kauno kolegijai, kaip teigia jo sudarytojos – „Nemuno“ meno redaktorė Eglė Petreikienė ir Kauno kolegijos lektorė, fotomenininkė Svetlana Batura, buvo svarbu atskleisti Lietuvos fotografijos vystymąsi, žurnale spausdintų autorių raišką, jos įvairovę. „Ant pirmojo „Nemuno“ numerio buvo publikuotas Romualdo Rakausko kurtas aktorės Gražinos Balandytės portretas, kuris poetiškai buvo apibūdinamas kaip portretas moters, kurios akyse buvo galima įžvelgti sraunųjį Nemuną. Esame linkę regimus vaizdus greitai praleisti pro akis. Mums trūksta lėto, gilaus buvo, įsižiūrėjimo, pasigėrėjimo. „Nemuno veidai. 24 maišto metai“ skatina lėtą žiūrėjimą, buvimą su fotografija“, – sako S. Batura. Bet tai nėra tik fotografijų albumas. Greta publikuojamuose tekstuose atsiskleidžia daug įdomių istorijų, labai netikėtų faktų.

Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja mokslo ir organizacijos plėtrai dr. Inga Stravinskienė sako, jog labai džiaugiasi bendradarbiavimo su žurnalu „Nemunas“ rezultatu. „Laisvas žodis ir kūrybiškumas kuria tvaresnę visuomenę. Didžiuojamės Kauno kolegijos akademikais ir studentais, kartu su „Nemuno“ komanda sukūrusiais tokią vertę turintį fotografijų albumą“, – akcentuoja dr. I. Stravinskienė.

Nuostabūs dalykai

Idėja kurti šį fotografijų albumą kilo E. Petreikienei. „Nemuno“ redakcijoje yra sukaupta nuo 1967 m. leidžiamo žurnalo kolekcija, kurią peržiūrėdama atradau tiek daug įdomybių. Norėjau, kad šie geri, nuostabūs dalykai nepradingtų. Pavyzdžiui, viename iš „Nemuno“ numerių publikuotas interviu su Yoko Ono, žurnalo puslapiuose skaitytojai galėjo susipažinti ir su Leonardo Bernsteino „Vestsaido istorijos“ (angl. West Side Story) libretu. Tais gūdžiais sovietiniais laikais tai buvo neregėti dalykai“, – pasakoja E. Petreikienė. Kadangi S. Batura ypatingai domisi archyvine fotografija, ji patikėjo idėja kurti fotografijų albumą ir prisijungti Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto studentus. Kuo toliau susipažįstant su to laikmečio realijomis, tuo darėsi įdomiau. „Antrame „Nemuno“ numeryje buvo publikuotas pirmasis aktas, o Vito Luckaus fotografija ant spalio mėnesio viršelio sulaukė cenzūros komentaro, kad joje matyti ką tik pasimylėjusi pora. Šiandien sovietmečio žmogaus standartai mums atrodo neįtikėtini“, – pažymi S. Batura.

Nemuno pradžios liudytojai

„Pirmas „Nemuno“ numeris išleistas 1967 m. balandžio mėnesį, kaip minėjo S. Batura, jį puošė R. Rakausko kurtas G. Balandytės portretas. Tai – ikoninis, į istoriją įėjęs viršelis“,  –  sako žurnale 1991 m. ir 1996 m. dirbęs  poetas, prozininkas, kultūros žurnalistas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis.

Žurnalistas, redaktorius, publicistas Jonas Vabuolas pasidalijo prisiminimu, jog pirmą kartą apie „Nemuną“ išgirdo būdamas devynerių. „Žiūrėjau televiziją ir man įsiminė solidūs dėdės šnekėję apie naują žurnalą, kuris bus išleistas Kaune“, –  prisiminė jis. Praėjus nemažam laiko tarpui J. Vabuolas pradėjo dirbti „Nemune“. Kaip pasakoja, jį nustebino laisva, demokratiška atmosfera, tvyrojusi redakcijoje. „Nemunas“ buvo bohemos centras. Į redakciją užsukdavo dailininkai, rašytojai ir kiti meno žmonės. Čia vyko įdomiausi susitikimai, pokalbiai, rašyti tekstus, deja, tekdavo namuose“, – su šypsena pasakoja J. Vabuolas.

Truputis skaičių

Vienu laikotarpiu „Nemunas“ buvo pasiekęs net 90 000 tiražą, žmonės jį skaitė, mylėjo. Albume „Nemuno veidai. 24 maišto metai“ publikuoti 43 autoriai. Sudėti visų darbų į vieną leidinį tiesiog neįmanoma, todėl jo sudarytojos kūrėjus atrinko pagal dažnumą „Nemune“ publikuojant savo kūrinius, maišto atsispindėjimą fotografijose.

Jonas Dabikinis

Fotografijos, publikuotos „Nemune“ nebuvo tik iliustracijos. Didelis dėmesys buvo skiriamas jauniems fotografams, jauniems vardams. Menininkui matyti savo nuotraukas, atspausdintas „Nemune“ – buvo tarsi apdovanojimas. Romualdas Rakauskas yra neatsiejamas nuo „Nemuno“ ne tik kaip pirmojo žurnalo viršelio autorius ir ilgametis bendradarbis. Kurdamos fotografijų albumą jo autorės išsiaiškino labai įdomų faktą. „Dalis „Nemune“ publikuotų nuotraukų pasirašytos Jono Dabikinio. Kas gi šis fotografas? Ogi ne kas kitas, kaip R. Rakauskas. Šiuo slapyvardžiu jis pasirašydavo užsakomuosius darbus, o R. Rakausko pavardė užrašoma buvo tada, kai kurdavo menus“, – įdomia istorija pasidalina S. Batura.  R. Rakauskas ir tarp kolegų, ir tarp fotografijos gerbėjų pelnė tokį autoritetą, kad niekam nekildavo klausimų, ką ji daro ir kodėl. „Pati „Nemuno“ istorija yra tokia gili ir daugiasluoksnė, kad kurdamos fotoalbumą mes tik dalelę jos atidengėme“, – pažymi S. Batura.

2027-aisiais žurnalas „Nemunas“ žymės 60-čio jubiliejų. Galbūt jo proga sulauksime ir dar vieno fotografijų albumo?