Kino anonsai

Neringa Kažukauskaitė

Pokalbis su Giedre Žickyte apie „Ireną“

Lietuvos ekranuose sukasi nauja režisierės Giedrės Žickytės dokumentinė juosta „Irena“ (Lietuva, Estija, Bulgarija, 2025). Filmo pavadinimas trumpas, bet asmenybė, apie kurią pasakojama, išskirtinė. Irena Veisaitė – germanistė, teatro kritikė, dėstytoja, Atviros Lietuvos fondo steigėja ir ilgametė vadovė, visada tvirtinusi, kad humanizmas ir atvira mintis gali keisti visuomenę.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Jordanas Peele’as įsiveržė į didįjį kiną filmu „Pradink!“ (2017), sujungęs siaubo filmą ir socialinę satyrą. Juostoje  „Mes“ (TV3, lapkričio 1 d. 00.50) režisieriaus ambicijų ir būdų įbauginti žiūrovus daugiau.

Ko nepražiopsoti renkantis „Scanoramos“ filmus

Po Austrijos-Vengrijos žlugimo Versalyje braižant naujosios Europos žemėlapį, į Fjumę (dabar Rijeka, Kroatija) pretendavo italai ir Serbijos, Kroatijos bei Slovėnijos karalystė. 1919 metų rugsėjo 12 d. miestą užėmė italų karo lakūnas, rašytojas, dekadentas, dendis ir nacionalistas Gabriele D’Annuzio, kartais vadinamas italų fašizmo Jonu Krikštytoju.

Taip toliau inf.

Pristatyti naujausią savo filmą į Vilnių atvyksta vienas ryškiausių balsų šiuolaikiniame kine, režisierius Nadavas Lapidas. Filmą „Taip!“, kurio premjera įvyko šių metų Kanų kino festivalyje, režisierius apibūdina kaip muzikinę tragediją. Pagrindinis veikėjas, klounas ir pianistas Jud, yra pasamdomas sukurti melodiją naujai Izraelio nacionalinei dainai.

Taip toliau inf.

Lapkričio gale į Lietuvos kino ekranus įžengs praeityje žymus šokėjas, choreografas, breiko pradininkas Algirdas Stravinskas. Režisierės Gerdos Paliušytės filmas „Laivas“ ne tik primena apie šią svarbią Lietuvos šokiui asmenybę, bet ir iš naujo aktualizuoja jo įtaką ir palikimą. Filme susitinka skirtingos šokėjų kartos: Vilniuje įsikūrusi šokio mokykla „Low Air“ – jos įkūrėjai, choreografai Airida Gudaitė, Laurynas Žakevičius, šokėjai-mokytojai Rokas Šaltenis ir Greta Snitkutė, jaunieji šokėjai bei sovietmečiu garsaus Algirdo Stravinsko kolektyvo nariai. Mintimis apie Lietuvos pramoginių šokių sceną ir Algirdo vaidmenį joje filme dalinasi ir legendiniai choreografai, šokėjai Jūratė ir Česlovas Norvaišos. Kulminacija tampa Algirdo Stravinsko gimtadienis kruiziniame laive, kur svarbiausiais tampa skirtingų kartų susitikimas ir kolektyvinis judesys. Gerdos Paliušytės „Laivas“ lapkričio 27-ąją atidarys Vilniaus dokumentinių filmų festivalį, o išankstinė jo premjera lapkričio 21 d. uždarys Kauno bienalę kino centre „Romuva“. Lietuvoje filmą platina kino leidybos kompanija „Taip toliau“.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Skaičiau ne visus Joe Nesbø romanus apie Harį Holą, bet mėgstu šį prasigėrusį, pavargusį, savo tautiečiais besišlykštintį ir egzistencinius klausimus užduodantį policininką. Kad tai vaidmuo Michaelui Fassbenderiui – net nesuabejojau.

Santa Lingevičiūtė

Pokalbis su Nyderlandų kino režisieriumi Luuku Bouwmanu apie filmą „Propagandistas“

1935 m. Goebbelsas iškilmingoje kalboje Vokietijos kino industrijos atstovams perskaitė savo tekstą-manifestą, kokie turėtų būti kuriami filmai. Tuomet jis aiškino, kad tikrasis meninis kinas turi tapti tiltu tarp valstybės ir tautos bei skatinti piliečius „veikti drauge, ranka rankon“; kinas turi būti nacionalinės dvasios ir etninės tapatybės perteikimo forma – jis turi atspindėti „tikrąjį žmonių gyvenimą“, tiksliau, tokį, kurį apibrėžia valstybė.

Živilė Pipinytė

Iš šiuolaikinio kino festivalio „Lokys, liūtas ir šakelė“ dienoraščio

Iváno Fundo „Gyvūnų užkalbėtoja“ („El Mensaje“) magiška juosta, nors iš pradžių gali pasirodyti, kad tai tiesiog dar vienas kelio filmas, kurio personažai – keista šeima, keliaujanti dulkėtais Argentinos vieškeliais. Kemperį, į kurį telpa visas gyvenimas, vairuoja Rodžeris (Marcelo Subiotto). Kažkada jis buvo klounas, o dabar rūpinasi šeimos finansais.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Rudenį lyg vitaminų reikia tokių filmų kaip visais požiūriais tobuli Aki Kaurismäki „Nukritę lapai“ (LRT Plius, 23 d. 21.33). Užuojautos gyvenimo paraštėse likusiems suvirintojui Holapui ir darbininkei Ansai, subtilaus humoro, dainų, liūdnų žinių iš Ukrainos ir ryškių spalvų pilnas filmas melancholiškas lyg Jacques’o Prévert’o dainos (filmo pabaigoje ją dainuoja ne Yves’as Montand’as, o dar lėtesnis dainininkas suomis) žodžiai, kad gyvenimas išskiria tuos, kurie myli.

Živilė Pipinytė

Nauji filmai – „Mūšis po mūšio“

Filmo „Mūšis po mūšio“ („One Battle After Another“, JAV, 2025) pagrindas – postmodernisto Thomo Pynchono romanas „Vineland“, pasakojantis apie vadinamuosius gėlių vaikus. Tačiau Paului Thomui Andersonui, regis, filme buvo svarbiau ne knygos siužeto peripetijos, o šiuolaikinio chaoso ir JAV groteskiškumo pojūtis, kurį idealiai moka perteikti nuo pasaulio besislapstantis buvęs Vladimiro Nabokovo mokinys.