Žvilgsnis į Michaelo Manno veiksmo filmų klasiką
Vienas neįprastesnių filmų, kurį itin pamėgau žiūrėti artėjant šventėms, yra Michaelo Manno veiksmo filmų šedevras „Karštis“ („Heat“, 1995). Šalia „Kieto riešutėlio“ ir „Vienas namuose“ – filmų, kuriuose žaidžiami katės ir pelės žaidimai tarp geriečių ir blogiečių uždarose patalpose, Los Andželo dangoraižyje ar prabangiame name Čikagoje, – „Karštis“ išsiskiria tuo, jog vyksta pirmiausia atvirose (tiesa, taip pat Los Andželo) postmodernaus metropolio nužmoginančiose erdvėse.
Vilnius kasmet tampa vis labiau geidžiama vieta užsienio kino kūrėjams ne tik dairantis vietų filmavimams, bet ir ieškant įkvėpimo ar lietuvių profesionalų konsultacijų. Lietuvių kino gamybos kompanijos „M-Films“ kvietimu būsimo filmo scenarijų šiomis savaitėmis Vilniuje vystė Ukrainos režisierė Marysia Nikitiuk. Ji tapo jau penktąja kūrėja, į Lietuvą atvykusia per tarptautinį „Pop Up Film Residency“ kino scenarijaus rezidencijų tinklą. M. Nikitiuk dėl būsimo filmo konsultavo lietuvių scenaristė ir režisierė Marija Kavtaradze.
Kine svarbias roles vaidina ne tik profesionalūs aktoriai, bet ir vaikai. Jų dalyvavimas kino aikštelėje ženkliai skiriasi nuo suaugusiųjų – nepilnamečiams taikomos trumpesnės darbo valandos, ilgesnės pertraukos, o filmavimų ir poilsio metu jais rūpinasi atsakingas aikštelės profesionalas. Viena jų – edukatorė, pedagogė Augustė Baltrūnaitė, užtikrinanti, kad darbas su vaikais kino aikštelėje vyktų sklandžiai. Vilniaus kino biurui ji pasakoja, kad kartais tam reikia sugalvoti žaidimų, kartais – suteikti psichologinę pagalbą, o kartais tam tikrus dalykus paaiškinti ir už kamerų dirbantiems suaugusiesiems.
Jis sugrįžta. Jis – tai Jimas Jarmuschas. Kultiniais tapusių filmų „Kava ir cigaretės“, „Patersonas“, „Išgyvena tik mylintys“ režisierius šventiniu laikotarpiu į Lietuvos ekranus atkeliauja su naujausiu, šeimai skirtu, melancholišku ir kartaus humoro kupinu filmu „Tėvas Motina Sesuo Brolis“, kuris šiemet laimėjo pagrindinį Venecijos kino festivalio apdovanojimą – „Auksinį liūtą“ už geriausią filmą.
Tik nespalvoti kino klasikos filmai – tokią atsvarą šventiniam šurmuliui, ryškioms spalvoms ir pertekliui šiemet siūlo „Skalvijos“ kino centras. Kino teatre nuo gruodžio 20 d. iki sausio 7 d. bus rodoma penkių filmų programa „Kalėdos vis tiek ateis“, kurioje susitinka nostalgija, moraliniai pasirinkimai, susikaupimas, žmogiškas artumas ir tylūs jausmai.
Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ uždaro šių metų renginių ciklą pristatydami tarptautinę grupinę parodą „20013“. Menininkės Gerdos Paliušytės kuruojama paroda, atidaroma gruodžio 17 d., tyrinėja skirtingus atminties bei matymo rėžimus per Lietuvos ir užsienio menininkų kūrybą.
Trečiojo režisieriaus Andriaus Blaževičiaus filmo „Skyrybos karo metu“ (angl. How to Divorce During the War) pasaulinė premjera vyks prestižiniame „Sundance“ kino festivalyje. Sausio pabaigoje naujausias A. Blaževičiaus filmas kartu su 9 kitais iš viso pasaulio varžysis „Sundance“ festivalio pilnametražių vaidybinių filmų konkursinėje programoje „World Cinema Dramatic Competition“.
Asociacija AVAKA kartu su Lietuvos kino centru skelbia, kad 17-ieji Nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ įvyks 2026 m. gegužės 31 d. ir pristato pareiškėjams aktualią informaciją.
Nuo Kambodžos, JAV, Filipinų, Naujosios Zelandijos ar Singapūro iki Meksikos, Sakartvelo ar Pietų Korėjos – 19-ojo Vilniaus trumpųjų filmų festivalio žiūrovai sausio 21–27 dienomis galės susipažinti su trumpametražiais filmais iš šešių pasaulio žemynų. Repertuaras šiemet – kupinas žymiausiuose pasaulio kino festivaliuose apdovanotų filmų: vien šešiose tarptautinėse konkursinėse programose bus rodomi Berlyno, Kanų, Venecijos, Lokarno ir „Sundance Film Festival“ festivalių bei Europos kino apdovanojimų nominantai. Konkursinių festivalio programų filmus vertins žiuri, sudaryta iš Suomijos, Serbijos bei Lietuvos kino industrijos ekspertų, o bilietus į konkursines programas galima įsigyti jau nuo šiandien.
Krėsle prie televizoriaus
Psichologai tvirtina, kad viena pagrindinių žmogiškųjų iliuzijų yra tikėjimas teisingu pasauliu. Šį teiginį turi patvirtinti ir kalėdiniai filmai, kurių veiksmas vienaip ar kitaip susietas su didžiausiomis metų šventėmis. Jie primena apie beveik kiekviename tūnantį vaiką, kuriam kadaise padėjo įsivaizduojami draugai, tapę gelbėjimosi ratu besiformuojančiai asmenybei, o kartu ir paauglio fantazijai.