Gegužės 19 d., ketvirtadienį, 19 val. paskutinėje pavasario sezono renginių ciklo „Pasaulio kino vakarai su Audriumi Stoniu“ peržiūroje atsisveikinsime iki kitų susitikimų rudenį. Šia proga režisierius Audrius Stonys iš savo filmų kolekcijos parinko 1992 metais sukurtą režisieriaus Gary Sinise‘o kino juostą, paremtą 1937 metais išleista Johno Steinbecko novele „Apie peles ir žmones“.
Menininkas Jurgis Mačiūnas, avangardinio kino kūrėjas Jonas Mekas ir Atkuriamojo Seimo pirmininkas, anuomet dar muzikos mokytojas Vytautas Landsbergis – savo sričių revoliucionieriai, tarpusavyje bendravę ir kūrę. Jų istorijos ne tik glaudžiai susipynusios, bet ir labai svarbios Lietuvos bei pasaulio kultūrai. „Trys draugai. Sulaužytas pianinas ir kitos istorijos“ – meninis dokumentinis keturių dalių filmas, kuriame atsiskleis šios netikėtos istorijos. Pirmoji filmo dalis – antradienį, 19.30 val., per LRT PLIUS.
Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino klubas tęsia ketvirtadienio susitikimus su Vilniaus publika. Gegužės 19 ir 26 dienomis klube įvyks atviros kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto Kvedaravičiaus filmų „Mariupolis“ (2016) ir „Partenonas“ (2019) peržiūros.
Birželio 5-ąją Vilniuje įvyks Lietuvos nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Artėjant šiam svarbiam kino pasaulio renginiui, audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA pakvietė bendradarbiauti menininką Algį Kriščiūną. Taip gimė įspūdingas paveikslas „Birds and the Wind“, kuris bus parduotas aukcione.
Nauji filmai – „Charlotte apie Jane“
Kino mėgėjams Charlotte Gainsbourg pristatinėti nereikia. Žymių aktorės Jane Birkin ir muzikanto Serge’o Gainsbourgo šeimoje gimusi aktorė ir dainininkė seniai išlindo iš tėvų šešėlio ir užsitarnavo vardą kaip savarankiška menininkė. Dabar dokumentiniu filmu „Charlotte apie Jane“ („Charlotte par Jane“, Prancūzija, Japonija, D. Britanija, 2021), skirtu savo motinai, Gainsbourg debiutuoja ir kaip režisierė.
Ketvirtąjį kartą rengiamoje trumpametražių filmų scenarijų vystymo rezidencijoje „Baltic Shorts Residency“ scenarijus tobulinti pakviesti trys Baltijos šalių kino kūrėjai. Birželio 1-19 d. Kintuose vyksiančioje rezidencijoje dalyvaus lietuvių režisierė ir scenaristė Klaudija Matvejevaitė-Duškina, kino kūrėja iš Latvijos Tina Zariņa bei Estijos animacinių filmų režisierius Sander Joon.
Lietuvos kino pasaulyje – naujas pasaulinio masto įvertinimas. Istorinę pergalę Venecijos kino festivalyje pelnęs Lauryno Bareišos filmas „Piligrimai“, šiuo metu rodomas Lietuvos kino teatruose, netrukus pateks į kabelinės televizijos HBO platformą. Jau rugpjūtį lietuvių filmą HBO galės žiūrėti milijonai Vidurio ir Rytų Europos gyventojų.
Mariupolio mieste, Ukrainoje, kovo pabaigoje nužudyto kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto Kvedaravičiaus dokumentinio filmo „Mariupolis 2“ pasaulinė premjera įvyks gegužės 17 d. prasidėsiančiame 75-ajame tarptautiniame Kanų kino festivalyje, oficialioje specialių seansų programoje „Kanų premjeros“. Apie tai tapo žinoma trečiadienio vakare, paskelbus galutinį šiųmetinio festivalio oficialios programos filmų sąrašą. „Mariupolis 2“ premjera Kanuose įvyks gegužės 19 d.
Kino namai „Romuva“ kviečia kinu besidominčius vaikus gegužės ir birželio savaitgalius praleisti prasmingai. Jau šį savaitgalį prasideda nemokama jaunimo mainų programa, kuri sujungia du miestus – Kauną ir Luką (Lenkija), suteikdama jauniesiems kino entuziastams galimybę pažinti kino meną iš arti. Kiekvienuose dviejų dienų savaitgalio mainuose susitiks po 10 vaikų iš Kauno ir 10 vaikų iš Luko (Lenkija) miestų. Programa pristatys kino istoriją – nuo sustabdyto kadro animacijos technikos panaudojimo iki šiuolaikinių audiovizualinių technologijų. Jaunieji dalyviai kurs dekoracijas, animaciją, reportažus, o panaudodami žaliąjį ekraną patys taps savo filmukų veikėjais. Taip pat dalyviai lankysis specialioje ekskursijoje, kuri kvies išgirsti apie kino istoriją Kauno mieste, aplankyti daugybę anksčiau čia veikusių kino teatrų lokacijų bei pažinti tarpukario architektūros ypatybes.
Krėsle prie televizoriaus
Kinas jautriai reaguoja į visuomenės permainas, kartais užčiuopia jas tada, kai dar niekas nemato. Pokyčius išreiškia žmonės ir jų likimai. Todėl biografiniai filmai populiarūs, nors pastaruoju metu jų kūrėjai pradėjo atvirai lygiuotis į „žmones“, atsiranda vis daugiau pasakojimų apie šiuolaikinius kankinius. Šie atvirai pasakoja apie savo ligas, intymius nušvitimus, susijusius su nuosavu kūnu, ir kitokius stebuklingus atsitikimus. Stojo Umberto Eco išpranašauti naujieji viduramžiai ir, matyt, tam mėgavimuisi savo žaizdomis nebepasipriešinsi. Todėl siūlau prisiminti kelių pasakojimų herojus, kuriuos stebėdami gal nepasijusite „neviernais tamošiais“.