Vakar pasibaigusiame Varšuvos filmų festivalyje tarptautinio pripažinimo sulaukė du lietuviški filmai: trumpametražis filmas „Reisas“ (rež. R. Oičenka, prod. Jurga Kaye) bei latvių, lenkų ir lietuvių bendros gamybos filmas „Sausis“ (rež. V. Kairiss, liet. prod. K. Drazdauskas). Iš viso šiame A klasės festivalyje buvo pristatyti trys lietuviški bei du bendros gamybos filmai.
Jubiliejinėje Europos šalių kino forumo „Scanorama“ lietuviškojoje programoje – drąsios savito balso paieškos dokumentinių filmų premjerose, naujausio trumpametražio kino horizontas, pagarbos gestas lietuvių kino tradiciją formavusiems kūrėjams ir kino muzikai.
Lietuvos kino centro įgyvendinamos edukacinės platformos „Kino ugdymo bazė“ (KEUB) filmų sąrašą papildė lietuviška klasika tapęs Marijono Giedrio filmas „Herkus Mantas“ (1972 m.). Mokiniai bei mokytojai kviečiami pažvelgti į sudėtingas humanitarines ir istorines temas per įtraukiančią kino prizmę.
Nauji filmai – „Piktųjų karta“
Prieš prasidedant naujam Emilio Vėlyvio filmui „Piktųjų karta“ (Lietuva, 2021), mintys buvo dvejopos. Vilties teikė žanro įvardijimas – „skandinaviškas detektyvas – nuaras“. Šis lietuviškam kinui nepažįstamas žanras žadėjo intrigą. Visgi būta ir nerimo – ar sugebės Emilis Vėlyvis, anksčiau pasižymėjęs ne pačiais subtiliausiais kriminaliniais trileriais („Zero“ trio) ar komedijomis („Redirected“), suvaldyti tokį žanrą? Ar netaps naujasis filmas savalaikių (ir dėl to menkaverčių) blevyzgų apie Lietuvos socialinio-politinio gyvenimo paradoksus (GMP automobilyje prievartaujama mergina, marginalų partijų brovimasis į Seimą ir kt.) rinkiniu? Išsyk bėgu įvykiams už akių: netapo. Palyginti su ankstesniais Vėlyvio filmais, „Piktųjų karta“ yra beveik nevėlyviškas.
Pokalbis su Lena Dunham
„Amazon Prime Video“ pradėjo rodyti naują Lenos Dunham filmą „Katerina, vardu Paukštelis“ („Catherine Called Birdy“, D. Britanija, JAV, 2022), sukurtą pagal Karen Cushman knygą vaikams tuo pačiu pavadinimu. Tikriausiai iškalbinga, kad knyga, pasakojanti apie merginos brendimą ir maištą viduramžių visuomenėje, iki šiol neišversta į lietuvių kalbą. Dunham išgarsėjo serialu „Merginos“ („Girls“, 2012–2017), kuriame pati vaidino, rašė scenarijų ir net režisavo, ir dėl kurio buvo praminta „kartos balsu“.
Andrejus Archangelskis apie rusų kultūros kaltę
Diskusijos apie rusų kultūros kaltę tęsiasi jau ne pirmą mėnesį ir pabaigos nematyti. Žurnalistas ir kultūrologas Andrejus Archangelskis apie šiuolaikinę rusų literatūrą, kiną ir televiziją rašė jau uždarytame žurnale „Ogoniok“. Analizuodamas naujus kūrinius, kartu Archangelskis gilinosi ir į rusų visuomenės baimes, praeities nostalgiją, pergalės Antrajame pasauliniame kare kultą. Vasarą radijo „Svoboda“ tinklalapyje pasirodęs Archangelskio straipsnis pratęsė šiuos apmąstymus.
Krėsle prie televizoriaus
Artėjanti žiema ir augančios kainos skatina pokalbius apie socialinį teisingumą. Nors lietuviška veidmainystė, žinoma, klesti. Ir ne tik Seime: išvedęs šunį kasdien matau reklamą – milijonus uždirbantis krepšininkas (ar krepšininkai – neskiriu jų veidų) kviečia apsipirkti pigioje maisto parduotuvėje. Reikėtų logiškos atsvaros, bet abejoju, ar kokį benamį kviestų reklamuoti „Chanel“. Jei tautiečiams už duoną svarbiau krepšinis ir nauji stadionai – nesiginčysiu, nes pastaruosiuose patiriamos emocijos lietuviams ir jų prezidentams daug reiškia.
Šiais metais Europos šalių kino forumas „Scanorama“ pristatys kitokį nei įprasta žvilgsnį į kino istoriją – teminė programa „Kinas ir jo antrininkas“ kvies į kino ir teatro dialogą, o retrospektyvinė programa „Iš arčiau“ – susipažinti su rinktine skirtingų kino klasikų draugija.
Aplinkos taršos problemos sienų neturi. Tuo galime įsitikinti stebėdami vandenynais keliaujančias atliekas. Artimiausiais dešimtmečiais jos virs mikroplastiku ir taps dirvožemio, vandens bei gyvų organizmų dalimi. Lietuvos Baltijos jūros pakrantė taip pat nuklota jūros išmetamomis gaminių pakuotėmis iš įvairių šalių.
Dažnas išgirdęs žodį edukacija pirmiausia pagalvoja apie vaikus ir jaunimą, tačiau edukacijose gali dalyvauti kiekvienas – Kauno kino centro „Romuva“ vykdomas projektas „Įstrigę celiulioide – kinas kaip socialinės integracijos priemonė“ į edukacinę kino stovyklą kvietė senjorus. Programą sudarė sustabdyto kadro animacijos dirbtuvės, kuriose senjorai kūrė trumpametražius animacinius filmus. Dirbtuvės dalyviams suteikė galimybę pažinti animacijos kūrimo procesą, išbandyti profesionalią fotografijos techniką bei išmokti kompiuteriu apdoroti fotografuotą medžiagą.