Dailės anonsai
Viktorija Mištautaitė
Nešantys kūnai
Apie debiutinę Martyno Auž parodą „Klajonė“ Tauragės krašto muziejuje „Santaka“
Vieni kūnai išnyksta dar nė nepradėję jiems skirtos kelionės. Kiti – it tvirti dariniai-apvalkalai, nulieti bei iš žemės gelmių išdygę, deja, labiausiai su ja tą ryšį ir yra praradę. Dar kiti – giliai šaknis įleidę, bet štai paviršiuje paslankiai, aptakiai svirduliuojantys, žaidžiantys patį gyvenimą. Ir paskutiniai – suyrantys tam, kad pasaulio trapumą išvystų nauji daigai. Pastarieji labiausiai šiuo metu mintis ir sapnus yra apipynę. Čia aš – apie žmones, nešiojančius jiems dovanotus kūnus, jais pasakojančius-tapančius istorijas. Ir apie Martyno Auž debiutinės tapybos parodos „Klajonė“ vaizduotės plastiką, stipriai besipriešinančią kasdienybės tempo baciloms.
MKČDM inf.
Atsisveikinimo ekskursija su paroda „Liudas Truikys. Menas yra auka kosmoso lygsvarai“
Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune vasario 15 d., šeštadienį, 13 val. kviečiame į parodos „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“ uždarymo ekskursiją su kuratore dr. Radvile Racėnaite.
„Titaniko“ inf.
Skulptoriaus Tauro Kensmino paroda „Įlanka“ VDA parodų salėje „Titanikas“
Vasario 13 d. 18 val. VDA „Titanikas“ I a. parodų salėje atidaroma skulptoriaus Tauro Kensmino paroda „Įlanka“.
Paroda „Įlanka“ yra nuosekli autoriaus kūrybinių ieškojimų ir žaidimų tąsa. Savo meninėje praktikoje Tauras Kensminas neretai grįžta prie vandens, kaip tam tikros beribės ir neapčiuopiamos, viską supančios bei gyvybei palaikyti būtinos substancijos, temos.
„Akademijos“ inf.
Viltės Žumbakytės Haisch ir Sonatos Riepšaitės darbų paroda „Laiko paviršiai“
Vasario 7 d. VDA galerija „Akademija“ pristato dviejų užsienyje gyvenančių Lietuvos menininkių parodą „Laiko paviršiai“. Vokietijoje gyvenančios grafikės Viltės Žumbakytės Haisch ir Nyderlanduose gyvenančios tapytojos Sonatos Riepšaitės kūrinius jungia pasirinkta atlikimo technika – anglis.
AP galerijos inf.
Leonardo Gutausko parodoje „Neišsiųsti laiškai“ bus eksponuojamos seniai nematytos drobės bei akvarelės
Vasario 3 dieną sostinės AP galerijoje atidaroma Leonardo Gutausko tapybos ir akvarelės paroda „Neišsiųsti laiškai“. Joje bus eksponuojami niekur nematyti žymaus menininko tapybos darbai, akvarelės ir miniatiūros. Ekspoziciją papildo poetiniai menininko laiškai. Parodą galima aplankyti iki kovo 2 dienos.
„Atletikos“ inf.
Parodoje „Bakakay“ – apie vaikiškumą ir galerijos „Atletika“ pastato edukacinę praeitį
Vasario 6 d. 19 val. sostinės galerijoje „Atletika“ (Vitebsko g. 21, Vilnius) atidaroma grupinė paroda pavadinimu „Bakakay“, kurioje dalyvauja menininkai Stephanie Baechler, Sara Bjarland, Ina Budrytė, Polyrabbit Duplicate, Monika Kornilova, Simonas Nekrošius, Artūras Mitinas, Hanna Umin. Parodos kuratoriai – Bakakay collective (Monika Kornilova ir Artūras Mitinas). Šis atidarymas vyks kartu su atvirų studijų renginiu „OPEN SODAS“ kultūros komplekse SODAS 2123.
ŠMC inf.
Augusto Serapino paroda „Kūno kultūra“ kvies lankytojus sportuoti ir piešti Šiuolaikinio meno centre
Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) 2025 m. parodų sezoną pradeda personalinėmis menininkų parodomis. Vasario 14 d., penktadienį, 18 val. atidaroma Augusto Serapino paroda „Kūno kultūra“, kurioje pristatoma nauja instaliacijos „Čiurlionio sporto salė“ versija. Tai pirmoji menininko institucinė personalinė paroda Lietuvoje, nors jo kūryba yra patekusi į tokių prestižinių muziejų kaip „Tate“, Pompidou centras, Paryžiaus moderniojo meno muziejus kolekcijas ir pristatyta įvairiose bienalėse, pavyzdžiui, 57-ojoje Venecijos meno bienalėje, „Riboca2“ ir Toronto meno bienalėje. Apie tai, kaip susiklostė tokia situacija ir kokį kūrinį išvys Lietuvos publika, kalbamės su Augustu Serapinu.
„Editorial“ inf.
Martos Frėjutės ir Sallamari Rantalos paroda „Čia būta pilies“
Vasario 6 d. 18 val. „Editorial“ erdvėje (Latako g. 3, Vilnius) duris atvers jungtinė Martos Frėjutės ir Sallamari Rantalos paroda „Čia būta pilies“. Parodoje įvairiomis raiškos priemonėmis nagrinėjamas žmogaus santykis su medžiagomis, istorija, geologija ir laiku. Pasitelkdamos tokias medžiagas kaip smėlį ar stiklą ir įpindamos humoro elementų, menininkės siekia komentuoti būdus, kuriais žmonės gyvąją ir neorganinę medžiagas naudoja antropocentrinėms fantazijoms, materijas eksploatuodami savo emociniams poreikiams patenkinti ir mūsų aplinkai formuoti.
Emilija Vanagaitė
Neskaičiau, žiūrėjau
Apie dvi tapybos parodas Vilniuje
Susikaupiau mesti sau iššūkį ir nueiti pažiūrėti į paveikslus. Ne į parodas, ne į tai, kas apie jas (ir jose) rašoma, bet pasižiūrėti tiesiai į kūrinius. Nieko neskaičiau, nebent pavadinimus (ir kainas). Įprastai linkstu į pajautimą per save ir per viską, kuo paveikslai tiesiogiai ar materialiai nėra. Visgi pradėjau justi, kad sąmoningai tolstu nuo tos akistatos ir remiuosi į žodžius, kaip savo bendrininkus, o kartais ir kaip į priešus, bet svarbiausia – palydovus. Pradėjo darytis neramu. Kiek ilgai šis aljansas laikysis? Gal amžinai? Taip negerai. Gal ir ne visada teisinga kūrinių atžvilgiu.
Rokas Dovydėnas
Primirštama geležis
Paroda „Geležinis Vilnius“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje
Prieš eidamas į parodą „Geležinis Vilnius“, pabandžiau mintyse sudėlioti man žinomas istorijas ir mitus apie metalus bei jų sąsajas su įvairiais miestais ar valstybėmis. Negalėčiau teigti, kad viską labai nuosekliai prisiminiau, bet pirmiausia pagalvojau apie Argentiną, kurios pavadinimą išvertus iš lotynų, ji būtų sidabrinė. Paskui atsiminiau grandžo grupės „Nirvana“ dainą „Lithium“ apie atsivertimą į Dievą – veiksmą, be kurio neįmanoma tapti krikščioniu. Lygiai taip pat kaip „Nirvanos“ daina vadinami ir vaistai, skiriami gydyti depresijai ar bipoliniam sutrikimui. Kurto Cobaino parašyta daina išties nuostabi ir nuoširdžiai tikiu, kad kiekvienas ją išgirdęs gali pasirinkti, kaip ją norėtų interpretuoti.
